Jubiliejinio koncerto programą sudarė geriausių, įsimintiniausių ansamblio programų fragmentai, aukso fondu tapusių dainų ir šokių pynės, šiuolaikiniame amplua atsiskleidė atsinaujinusio, vis labiau eksperimentuoti linkusio ansamblio veidas. Didžiojoje scenoje susitiko ilgametis ansamblio bičiulis operos solistas Virgilijus Noreika, folkloro dainininkės Veronika Povilionienė ir Rasa Serra, Lietuvos kariuomenės orkestras, metalo grupė „Thundertale“ ir Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“.

Širdis apsąla girdint ir matant mūsų ansamblio pasirodymą,“ – susijaudinimo neslėpė ypatingas vakaro svečias, Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus. Prezidentas prieš koncertą pasakojo, kaip emigravę į JAV ansamblio artistai ten įkūrė ansamblį „Lietuva", kuris gyvavo 50 metų ir tokiu būdu skleidė tautiškumo dvasią išeivijoje. – „Šiandien aš drįstu visos Lietuvos žmonių ir išeivijos vardu padėkoti ansambliui už darbą, kurį jis atliko. Ansamblio dėka lietuviškos dainos ir šokiai, tautiniai rūbai sklido po visą pasaulį, žavėjo šimtus tūkstančių žmonių ir aš buvau liudininkas tų įvykių, kad pasaulis girdi, mato Lietuvą gyvą.“

„Ansamblis „Lietuva“ atlaikė laiko išbandymus ir šiandien garbingai puoselėja jam suteiktą pavadinimą – mūsų valstybės vardą,“ – rašoma Jos Ekscelencijos LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsiųstame sveikinimo rašte. Sveikinimus bei gėles ansamblio jubiliejaus proga atsiuntė ir Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kultūros ministras Šarūnas Birutis. Garbūs valstybės vadovai sutartinai dėkojo ansambliui už liaudies kultūros, tradicijų puoselėjimą ir linkėjo ilgiausių metų tęsiant savo misiją - stiprinant ir vienijant visus pasaulio lietuvius, keliant tautinę dvasią, būnant Lietuvos kultūros ambasadoriais pasaulyje.

Koncertą taip pat stebėjo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kuriam bene įdomiausia dalis buvo ansamblio programa kartu su Lietuvos kariuomenės orkestru. „Jūsų dainos, šokiai, melodijos vedė mus laisvos Lietuvos link. Šiandien mes galime didžiuotis mūsų valstybe, laisve, savo kariuomene, tačiau kad ir kokia stipri bebūtų Lietuvos kariuomenė, mums reikia dvasinės stiprybės. Ir šiandien jūs esate tie, kurie daro mus stipresniais.“

„Liaudies menas visada buvo ir liks pagrindu, iš kurio semiamasi jėgų, ypač kada sunku. Patinka ar nepatinka, primityvus menas ar davęs pagrindą profesionaliajam menui - galima daug diskutuoti ir ginčytis. Faktas, kad tai ugdo tautiškumą, meilę savo istorijai, tradicijai, savo šaliai. Todėl pastaruoju metu mes vis daugiau dėmesio skiriame patriotiškumo ugdymui - per skirtingų muzikos žanrų samplaiką, skirtingose amžiaus grupėse. Taip sukūrėme keletą programų su folkloro atlikėjomis, su kariuomenės orkestru ir net metalo grupe „Thundertale", su viena kurių "Kilkim, broliai, sakalais!" apkeliavome jau didžiąją dalį šalies miestų. Ir mes matome pilnas koncertų sales - vadinasi, kad ir kaip bekalbėtų kai kurie tariami ekspertai, esame reikalingi," – sakė ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ – vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėjų, tautinių instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis. Ansamblio sudėtyje per 60 profesionalių šokėjų, muzikantų ir choro artistų. Ansamblio metraštis yra išmargintais žymiomis pavardėmis žmonių, buvusių ansamblio „Lietuva“ bendražygiais. Tai aktorės Galina Dauguvietytė, Undinė Nasvytytė, birbynininkas, koncertmeisteris Pranciškus Budrius, dainininkas Vacys Daunoras, šokėjas Algimantas Švažas ir daugelis kitų.

Per savo ilgą kūrybinį kelią sukurta daugiau kaip 50 originalių koncertinių programų, kolektyvas išmaišė kone pusę pasaulio, laimėjo daugybę tarptautinių apdovanojimų ir pelnė užsienio publikos pripažinimą. Apie tai byloja didelės sėkmės sulaukusios gastrolės beveik visose rytų ir vakarų Europos valstybėse, o taip pat JAV, Kanadoje, Indijoje, Japonijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Čilėje, Peru, Meksikoje, Kuboje ir kitose pasaulio šalyse.

Šeštadienį, vasario 27 d., 18 val. ansamblio jubiliejus bus paminėtas ir nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)