Kazys Binkis per lietuvių literatūrinę padangę praskrido tarsi ryškus meteoras. Visi artimiau pažinoję šį neramios sielos, amžinai vis naujomis idėjomis degantį žmogų tvirtino, jog K. Binkis, smaugiamas nuolatinių nepriteklių ir buitinių rūpesčių, sunaudojo tik nežymią dalelę energijos iš to milžiniško vulkano aistrų, polėkių ir kūrybinių galių, kuriomis taip nešykštaudama apdovanojo jį gamta. Jis buvo paprastas kaip sodietis, elegantiškas kaip diplomatas ir išdidus kaip kunigaikštis. Taip apie K. Binkį sakė Antanas Miškinis.
K. Binkio palikimas stebina ne poemų gausumu ir solidžia lyrikos rinkinių apimtimi, bet retam lietuvių poetui būdingu spalvingumu ir įvairumu. Retas kūrėjas pasitraukia iš gyvenimo, turėdamas tiek kūrybinių sumanymų ir tiek jėgos jiems įvykdyti, kiek jų turėjo K.Binkis. Jo ankstyva mirtis buvo sutikta kaip didžiulis nuostolis lietuvių literatūrai ir visai nacionalinei kultūrai. Eduardas Mieželaitis yra pasakęs: „Kazys Binkis – poezijos burtininkas, žinojęs nemaža magiškų poetinės alchemijos paslapčių, taręs mūsų lyrikoje kokybiškai naują žodį.“
E. Jaras – aktorius, vaidinantis keliuose Lietuvos teatruose, režisierius, kurio galvoje nuolat kirba įvairūs sumanymai. Sukūręs įsimintinus vaidmenis teatre, kine ir televizijos serialuose, E. Jaras yra įsitikinęs, kad aktoriui negalima užsidaryti šiltnamyje, jo širdis turi būti gyva ar netgi kraujuojanti. Kitaip jis nebus įdomus žiūrovui. Savo gaivališku būdu ir neramia, nuolat ieškančia siela, menininkas primena K. Binkį, gal dėl to poeto kūryba atrado atgarsių aktoriaus širdyje ir tik ieško galimybės išsiveržti it vulkano lava.
