Europoje yra tarptautinių oro uostų, kuriuose muzikos instrumentai lengvai pasiekiami žmonėms, jei jie pageidauja skrydžio laukimą sutrumpinti grodami. Pavyzdžiui, Dortmunde pūpso baltas rojalis, ant kurio užrašyta „Išmėgink mane“ ir ne vienas muzikos mėgėjas, turėdamas laisvą minutę, sustoja juo paskambinti.

Vilniaus oro uosto lankytojai neturi galimybės pagroti, tačiau jiems atvira jauki kino salė. Bet šį vidurdienį žmones nustebino išvykimo salėje, o vėliau ir prie skrydžio vartų netikėtai pasklidusi akordeono muzika: tai buvo trumpas, netikėtas ir dėl to ypač žavus Tado ir Dovilės pasirodymas.
Dueto akibrokštas tapo intriguojančia įžanga į Vilniuje rugpjūčio 22-27 dienomis vyksiantį festivalį „Akordeono muzikos savaitė“, kurio šūkis – „Muzika arčiau mūsų“. Būtent dėl to festivalio dalyviai savo pasirodymus rengs ne koncertų salėse, o erdvėse, kurios yra artimos visiems arba kaip tik – gana netradicinės muzikos renginių kontekste.

Štai Vilniaus oro uoste ką tik koncertavę T. Motiečius ir D. Kazonaitė klausytojus pakvies į visiškai netipinę salę – jie misteriją „Žemė prašė, kad žmonės mirtų“ atliks Energetikos ir technikos muziejuje. Tuo tarpu festivalio dalyviai norvegai „Julie&Andreas“ arfa ir bandoneonu melodingą performansą „Piko valanda“ atliks Vilniaus geležinkelio stotyje.

„Muzika yra laiko menas, o kelionė taip pat yra procesas, susijęs su laiku. Tad ir stotis, ir oro uostas yra ta vieta, kur susitinka šie du magiški procesai. Galbūt kitais metais surengsime ir koncertą traukinyje“, – kalbėjo festivalio meno vadovas Martynas Levickis, pats neseniai sugrojęs improvizuotą koncertą Vilniaus geležinkelio stotyje.

„Akordeono muzikos savaitėje“ M. Levickio ir saksofonistų kvarteto iš Vokietijos „Signum“ koncertas vyks Vilniaus Paveikslų galerijos kieme, o Mokytojų namų kieme aistringą ispanišką dvasią paskleis akordeono muzikos kompozitorius ir atlikėjas Gorka Hermosa su savo trio. Festivalį vainikuos akordeonistų maratonas šv. Kotrynos bažnyčioje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją