A.Kaušpėdas: kalba – tai burtai, magiška galia

 (6)
Valstybingumo atkūrimo dienos išvakarėse dažniau nei įprasta girdime ir tariame žodžius laisvė, tapatybė, kalba. Tai raktažodžiai, ne tik atliepiantys valstybingumą, leidžiantys jį atpažinti kasdienybėje, bet ir padedantys kaskart pasižiūrėti, kas esame, kaip keitėmės ir kuo tapome kaip tauta ir valstybė.
Algirdas Kaušpėdas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Profesorius, literatūros kritikas Kęstutis Nastopka pastebi, kad nuolat, ypač švenčių progomis, pabrėždami ryšį tarp tautinės tapatybės ir lietuvių kalbos kartais pamirštame, kad kalba ir tapatybė, - tai, kokia kalbame, ir tai, kas esame, - pirmiausiai yra gyvas, kasdien kuriamas santykis.

„Mūsų istorijos eigoje tautos santykis su lietuvių kalba buvo pats įvairiausias. Bet svarbiausia pamatyti, kad jis keitėsi, kinta ir dabar. Pavyzdžiui, buvo laikas, kai kalbą intensyviai kūrėme, turėjome ją tarsi „išrasti“, išmokti kalbėti apie tai, apie ką niekada lietuviškai nekalbėjome. Vėliau vyravo visai kitas santykis, mat dėl objektyvių aplinkybių turėjome kalbą saugoti. Labai panašūs procesai vyko ir su mūsų tapatybe“, - kalbėjo profesorius.

Kad suvokimas, kas esame, bei santykis su kalba ir kalbėjimu nuolat keičiasi, pastebi ir kultinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Anot jo, istoriniai lūžiai, sudėtingos aplinkybės kalbos vaidmenį ir svorį itin sustiprina, o vėliau tenka ieškoti naujų, įtaigių kalbėjimo būdų. Tačiau esminis dalykas, kuris išlieka nepriklausomai nuo istorinio konteksto – tai pati būtinybė pasakoti, kalbėti ir susikalbėti.

„Kai dabar, laisvės sąlygomis, mąstau ir kalbu apie laisvę, matau, kaip tai sunku. Paradoksalu, tačiau, regis, net sunkiau nei anuomet. Tiesiog dabar mums laisvė yra kaip oras, kuriuo kvėpuojame, ir todėl net nesusimąstome. Ir būtent dabar, kai esame laisvi kaip niekada anksčiau, pasakojimas, poezija, daina ar literatūra padeda grįžti prie suvokimo, kad laisvės negalima užmiršti, apie ją reikia kalbėti. Nes tai kelias, kurį turime ne tik nueiti, bet apie kurį turime papasakoti“, – sakė A.Kaušpėdas.

Anot jo, istorijoje ne kartą turėjome progos įsitikinti telkiančia magiška gimtosios kalbos, poezijos ir žodžio jėga.

„Galiu drąsiai sakyti, kad kalba – tai burtai, didžiulė, beveik magiška galia. Ir tie burtai geriausiai veikia laisvės paribiuose. Žinojimas, kad turi kalbėti, ieškoti būdų, kaip pasakyti tai, kas svarbiausia, nes niekas kitas to nepadarys, ir yra tikrasis kūrybos procesas“, - sakė A.Kaušpėdas.

Pasak K.Nastopkos, kalbėjimasis ir savęs kaip bendruomenės suvokimas per kalbą gali būti ne tik viešas, bet ir pakankamai intymus, labiau susietas su tekstais ir skaitymu, tad knygos vaidmuo tapatybės kūrime išlieka kertinis.

„Svarbu suprasti, koks didelis vaidmuo kalbos, taigi ir tapatybės, kūrime tenka vertėjams. Juk tai jie prakalbina tuos, kurie nors lietuviškai niekada nekalbėjo, mums pasako tiek daug vertingų dalykų. Vertėjai įveda daugybę svarbių balsų į mūsų literatūros ir mokslo lauką, taip praturtindami ne tik kalbą, bet ir mąstymą. Taip ir vyksta tas gyvas kalbos, o drauge ir tautos gyvenimas“, - reziumavo profesorius.
Pažintis su kalba, jos grožio, svorio ir reikšmės supratimas bei vertinimas gimsta ir auga drauge su skaitymu ir meile knygoms. Tad kalbą ir literatūrą vertinančius, intelektualius bei smalsius žmones kasmet jau septynioliktą kartą subursianti Vilniaus knygų mugė šiandien sveikina visus su Vasario 16-ąja.

Vasario 25-28 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje 17 – oje Vilniaus knygų mugėje, Muzikos salėje, bus galima išgirsti ir pamatyti gyvą Algirdo Kaušpėdo ir poeto Gintaro Patacko pasirodymą. Kaip ir kasmet mugė kvies į daugiau nei 400 kultūrinių renginių bei diskusijų, pristatys 330 leidėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Rio De Žaneiro olimpiados atidarymo ir uždarymo organizatorius: iš kritinių situacijų išsisukame bet kokia kaina

Renginių rinkos lydere Europoje tituluojamos kompanijos „Filmmaster“ direktorius Andrea Francisi organizuoja įspūdingiausius pasaulio renginius, kuriems įgyvendinti dažnai tenka vadovauti kelių šimtų žmonių komandai. Viena geidžiamiausių audiovizualinės industrijos įmonių jau 35 metus specializuojasi kūrybinių renginių organizavimo srityje ir turi savo padalinius Romoje, Milane, Dubajuje, Londone ir Rio de Žaneire. Šių metų gegužę A. Francisi apsilankys didžiausiame Baltijos šalių renginių forume „Baltic for events Forum“ ir čia dalinsis savo patirtimi, kurią sukaupė organizuodamas aukščiausios klasės renginius.

Kroatijos saloje prisiminta legendinė pergalė prieš piratus

Atokioje Kroatijai priklausančioje Lastovo saloje Adrijos jūroje vasario 28 dieną prasidėjo tradicinis karnavalas. Vienas iš svarbiausių ilgametės šventės akcentų – unikali tradicija, kai virve žemyn nuo kalvos leidžiama lėlė, prie kurios kojų pritvirtinamos petardos, kurios nusileidimo metu sukelia didžiulį triukšmą.

Vilniaus meras susitiko su skulptūros J. Basanavičiui konkurso nugalėtoju (10)

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius trečiadienį susitiko su paminklo konkurso tautos patriarchui daktarui Jonui Basanavičiui vienu iš pirmosios vietos laimėtojų skulptoriumi Gediminu Piekuru.

#KartuSuMenu: ateisi į parodą – gausi paveikslą (4)

Daugiau nei dvidešimt žinomų Lietuvos menininkų prisijungė prie socialinio projekto „Kartu su menu“. Projektas meno gerbėjus kviečia fotografuotis parodose. Asmenukes ir nuotraukas iš parodų su grotžyme #KartuSuMenu prašoma įkelti į feisbuką. Nuotraukų autoriai dalyvaus konkurse, kuriame galės laimėti menininkų įsteigtus prizus – paveikslus. Projekto rengėjai ir menininkai taip tikisi į Lietuvos parodų sales privilioti kuo daugiau lankytojų.

Režisierius O. Koršunovas: įsigali normalumo fašizmas (51)

Jau šiandien Oskaras Koršunovas išskrenda į Romą. Viename garsiausių Europoje teatrų „Teatro di Roma“ režisierius kartu su tarptautine aktorių komanda imsis temos, kurią šį rudenį nagrinėjo ir Lietuvoje – tai „Eglės žalčių karalienės“ mitas ir pabėgėlių krizės bei apskritai nenoro priimti kitokio žmogaus temos.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2017 kovo 02 d. 19.00 val.

DUGNE
2017 kovo 08 d. 19.00 val.
„Labiausiai džiaugčiausi, jei spektaklį pamatytų mūsų tėvų karta. Būtų mano valia, jų kartos žmonėms dalinčiau nemokamus kvietimus“, – paklaustas apie Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Apvalytieji“ publiką, atsakė Gremo vaidmenį kuriantis Kęstutis Cicėnas. Užsienio kritikų pripažinimo festivalyje Ispanijoje sulaukusių aktorių laukia dvi akistatos su lietuviška publika – jau vasario 15 d. Vilniuje bei balandžio 12 d. Kaune. Artėjant spektakliams kalbamės su aktoriumi K. Cicėnu.
Aktorius Kęstutis Cicėnas: „Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniąjai kartai
2017 vasario 10 d.