A.Kaušpėdas: kalba – tai burtai, magiška galia

 (5)
Valstybingumo atkūrimo dienos išvakarėse dažniau nei įprasta girdime ir tariame žodžius laisvė, tapatybė, kalba. Tai raktažodžiai, ne tik atliepiantys valstybingumą, leidžiantys jį atpažinti kasdienybėje, bet ir padedantys kaskart pasižiūrėti, kas esame, kaip keitėmės ir kuo tapome kaip tauta ir valstybė.
Algirdas Kaušpėdas
Algirdas Kaušpėdas
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Profesorius, literatūros kritikas Kęstutis Nastopka pastebi, kad nuolat, ypač švenčių progomis, pabrėždami ryšį tarp tautinės tapatybės ir lietuvių kalbos kartais pamirštame, kad kalba ir tapatybė, - tai, kokia kalbame, ir tai, kas esame, - pirmiausiai yra gyvas, kasdien kuriamas santykis.

„Mūsų istorijos eigoje tautos santykis su lietuvių kalba buvo pats įvairiausias. Bet svarbiausia pamatyti, kad jis keitėsi, kinta ir dabar. Pavyzdžiui, buvo laikas, kai kalbą intensyviai kūrėme, turėjome ją tarsi „išrasti“, išmokti kalbėti apie tai, apie ką niekada lietuviškai nekalbėjome. Vėliau vyravo visai kitas santykis, mat dėl objektyvių aplinkybių turėjome kalbą saugoti. Labai panašūs procesai vyko ir su mūsų tapatybe“, - kalbėjo profesorius.

Kad suvokimas, kas esame, bei santykis su kalba ir kalbėjimu nuolat keičiasi, pastebi ir kultinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Anot jo, istoriniai lūžiai, sudėtingos aplinkybės kalbos vaidmenį ir svorį itin sustiprina, o vėliau tenka ieškoti naujų, įtaigių kalbėjimo būdų. Tačiau esminis dalykas, kuris išlieka nepriklausomai nuo istorinio konteksto – tai pati būtinybė pasakoti, kalbėti ir susikalbėti.

„Kai dabar, laisvės sąlygomis, mąstau ir kalbu apie laisvę, matau, kaip tai sunku. Paradoksalu, tačiau, regis, net sunkiau nei anuomet. Tiesiog dabar mums laisvė yra kaip oras, kuriuo kvėpuojame, ir todėl net nesusimąstome. Ir būtent dabar, kai esame laisvi kaip niekada anksčiau, pasakojimas, poezija, daina ar literatūra padeda grįžti prie suvokimo, kad laisvės negalima užmiršti, apie ją reikia kalbėti. Nes tai kelias, kurį turime ne tik nueiti, bet apie kurį turime papasakoti“, – sakė A.Kaušpėdas.

Anot jo, istorijoje ne kartą turėjome progos įsitikinti telkiančia magiška gimtosios kalbos, poezijos ir žodžio jėga.

„Galiu drąsiai sakyti, kad kalba – tai burtai, didžiulė, beveik magiška galia. Ir tie burtai geriausiai veikia laisvės paribiuose. Žinojimas, kad turi kalbėti, ieškoti būdų, kaip pasakyti tai, kas svarbiausia, nes niekas kitas to nepadarys, ir yra tikrasis kūrybos procesas“, - sakė A.Kaušpėdas.

Pasak K.Nastopkos, kalbėjimasis ir savęs kaip bendruomenės suvokimas per kalbą gali būti ne tik viešas, bet ir pakankamai intymus, labiau susietas su tekstais ir skaitymu, tad knygos vaidmuo tapatybės kūrime išlieka kertinis.

„Svarbu suprasti, koks didelis vaidmuo kalbos, taigi ir tapatybės, kūrime tenka vertėjams. Juk tai jie prakalbina tuos, kurie nors lietuviškai niekada nekalbėjo, mums pasako tiek daug vertingų dalykų. Vertėjai įveda daugybę svarbių balsų į mūsų literatūros ir mokslo lauką, taip praturtindami ne tik kalbą, bet ir mąstymą. Taip ir vyksta tas gyvas kalbos, o drauge ir tautos gyvenimas“, - reziumavo profesorius.
Pažintis su kalba, jos grožio, svorio ir reikšmės supratimas bei vertinimas gimsta ir auga drauge su skaitymu ir meile knygoms. Tad kalbą ir literatūrą vertinančius, intelektualius bei smalsius žmones kasmet jau septynioliktą kartą subursianti Vilniaus knygų mugė šiandien sveikina visus su Vasario 16-ąja.

Vasario 25-28 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje 17 – oje Vilniaus knygų mugėje, Muzikos salėje, bus galima išgirsti ir pamatyti gyvą Algirdo Kaušpėdo ir poeto Gintaro Patacko pasirodymą. Kaip ir kasmet mugė kvies į daugiau nei 400 kultūrinių renginių bei diskusijų, pristatys 330 leidėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Tyrimas: lietuviai dažniau skaito popierines knygas, bet nevengia ir elektroninių

Per pastaruosius metus 43 proc. lietuvių yra skaitę tik popierines, 3 proc. – elektronines, o 15 proc. – ir popierines, ir elektronines knygas. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) skaitančių el. knygas tai daro naudodamiesi išmaniuoju telefonu. Tokius duomenis atskleidė integruotos knygų parduotuvės ir skaityklės „Milžinas“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Kodėl lietuviai veržiasi dalyvauti intelektualiuose žaidimuose? (1)

Pasaulio viktorinos čempionatas Lietuvoje šiemet sieks naujo dalyvių rekordo. Pernai pasaulyje kas dešimtas šio renginio dalyvis buvo lietuvis – jų dalyvavo daugiau nei du šimtai. Renginio organizatorių teigimu, pagal dalyvių skaičių Lietuva nusileido tik gerokai didesnėms šalims: Indijai, Rusijai, JAV.

Masčio ežero pakrantėje - tykus poezijos vakaras

Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 garsina skirtingas kultūros ir meno sritis. Ypatingai jaukų ir malonų vakarą telšiškiams bei atvykusiems miesto svečiams sukūrė Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos darbuotojos. Masčio ežero pakrantėje pradėtas vakaro poezijos skaitymų ciklas „Mėnesienos kuždesiai“.

Telšiuose atidaryta pirmoji metro stotis „Dance station 2016“

Žemaitijos sostinėje įsibėgėjo Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 renginiai. Šis, paskutinis gegužės, savaitgalis paskirtas šokiui: trys dienos – trys skirtingos šokio idėjos. Penktadienį Telšių miesto arenoje nugriaudėjo IV tarptautinis šokių festivalis „Dance station 2016“.

9-ą kartą išdalytos „Sidabrinės gervės“: lietuviškas kinas nemirė ir nemirs (21)

Gegužės 27-osios vakarą išdalyti prestižiniai „Sidabrinių gervių“ apdovanojimai. Anot rengėjų, šie apdovanojimai skirti skatinti, vystyti ir motyvuoti Lietuvos filmų kūrimą, kiekvienais metais pagerbiant iškiliausius ir labiausiai pasižymėjusius šalies kino kūrėjus. Sveikinimo kalba vakarą pradėjusi Gražina Arlickaitė džiaugėsi, kad apdovanojimai vyksta jau devintąjį kartą ir tarė: „lietuviškas kinas nemirė ir nemirs“.
Premjera! APVALYTIEJI Sarah Kane
Premjera! APVALYTIEJI
2016 gegužės 31 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2016 birželio 06 d. 19.00 val.
„Dugne“ pristatomas prestižiniame Vienos festivalyje Režisierius Oskaras Koršunovas ir jo aktorių trupė vasaros gastroles pradės pasirodymu Vienos festivalyje – viename didžiausių bei seniausių menų festivalių Europoje. 65-ąjį kartą rengiamo festivalio programoje vilniečiai pristatys spektaklį „Dugne“. Pasirodymas beveik 200 tūkst. žiūrovų kasmet pritraukiančio festivalio programoje – intensyvaus vasaros gastrolių maratono, kurį vainikuos dalyvavimas antroje iš eilės Venecijos bienalėje, pradžia.
„Dugne“ pristatomas prestižiniame Vienos festivalyje
2016 gegužės 23 d.