Šiomis dienomis knygynus turėtų pasiekti nauja istoriko, Lietuvos ambasadoriaus Norvegijoje Alfonso Eidinto knyga – „Erelio sparnų dvelksmas“ (leidykla „Versus aureus“). Ankstesniame savo istoriniame romane „Ieškok Maskvos sfinkso“ atskleidęs Lietuvos nepriklausomybės praradimo 1940 m. aplinkybes, šį kartą autorius analizuoja, kaip šalis gyveno praradusi valstybingumą.
Alfonsas Eidintas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
„Tai – karo meto įvykius aprašantis romanas, jis žiaurus, kaip ir žiaurus pats laikmetis, jame daug prievartos, kraujo, žudynių. Ne kiekvienam bus lengva jį skaityti, todėl jautrių nervų žmogui net nepatariu to daryti – tai ne pramoginės istorinės politinės literatūros skaitinys“, - iš karto būsimuosius skaitytojus perspėja A. Eidintas.

„Atmintis tampa proginė“

Pasak autoriaus, nors naujoji knyga yra pirmosios tęsinys, ji gali būti skaitoma ir kaip atskiras kūrinys. Romane, apimančiame laikotarpį nuo 1940 m. birželio vidurio iki 1941 m. pabaigos, piešiama tragiška Lietuvos padėtis, pereinant iš sovietų okupacijos į naują – nacistinės Vokietijos okupaciją.

Įvykių centre atsiduria jau žinomi ir iškylantys nauji visuomenės veikėjai, kurie po sovietinių represijų viltingai laukia karo, tikėdamiesi, kad Vokietija leis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Knygoje pasakojama, kaip palaipsniui žlunga patriotų (nacionalistų) iliuzijos, sietos su Vokietija, nujaučiamu, netrukus prasidėsiančiu SSRS ir Vokietijos karu, kaip tai paveikia knygos herojų likimus.

„Kažkaip mūsų visuomenėje jau pamažu primirštama, kokio antihumaniško tipo režimai buvo atnešti į mūsų šalį iš SSRS ir Vokietijos, kai jos, paeiliui okupavusios Lietuvą, įvedė joje savo tvarką, kokį pragarą buvo sukūrę paranojikas Stalinas SSRS ir šizofrenikas Hitleris Vokietijoje, kokią ideologiją ir santvarką nuo savo durtuvų jie bloškė į okupuotus kraštus, visų pirma Lietuvą“, - apgailestauja A. Eidintas.

Vėliava, nacionalsocialistai, nacistai
© Scanpix

„Tiesa, keiksnojant okupacijas daugiausia tik pačių tiesiogiai nukentėjusių ir jų palikuonių lūpomis vis prisimename represijas, trėmimus į Sibirą, kankinimus kalėjimuose bolševikų valdomoje Lietuvoje, o karo nusikaltėlius – tik užsienio žiniasklaidai primenant, - sako autorius. – Atmintis apie žiaurių režimų draskomą ir naikinamą lietuvių tautą darosi vis dažniau tik proginė, o kas gi iš tiesų buvo išdarinėjama su mūsų žmonėmis per abi okupacijas, kaip jos paveikė mūsų iškilių žmonių ir paprastų žmonių likimus, apskritai lietuvių visuomenę?“

1941 m. pradžioje Vokietijoje, daugiausiai Kazio Škirpos pastangomis, įsteigiamas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris mėgina koordinuoti Birželio sukilimą Lietuvoje, suformuojama Lietuvos Laikinoji vyriausybė, vadovaujama Juozo Ambrazevičiaus, kuriami savisaugos batalionai...

Deja, okupacinė vokiečių valdžia net neketina rimtai bendradarbiauti nei su LAF, nei su Laikinąja vyriausybe, nei su karo pradžioje įsisteigusia artimiausia pažiūromis vokiečių nacionalsocialistams nauja politine jėga – Lietuvių nacionalistų partija (LNP).

Savisaugos batalionai klastingai įtraukiami į žydų žudynes, Birželio sukilimo nuopelnai menkinami, Laikinoji vyriausybė paleidžiama, galiausiai uždaroma ir palanki Berlynui, tačiau ieškanti savo vietos lietuvių politinių jėgų skalėje kaip sava LNP. Lietuvoje įvedamas paprasčiausias okupacinis režimas, pridengtas ribotos savivaldos regimybe.

Šaltiniai – nuo dokumentų iki dienoraščių

„Erelio sparnų dvelksmas“
„Versus aureus“ nuotr.

„Erelio sparnų dvelksme“ bene pirmą kartą nuosekliai ir įtikinamai parodytas lietuvių patriotų (nacionalistų) idėjų, siekių ir darbų tragiškas neatitikimas, jų vidinė drama. Iš tiesų kolaboravimas okupacijos sąlygomis reiškia ir tautos, ir savęs, ir nepriklausomybės išdavystę, o įsivėlus į žydų bei kitaip galvojančių tautiečių naikinimą – ir nusikaltimą žmogiškumui.

Visa persmelkianti romano mintis – bet kuri (ar sovietinė, ar nacistinė) okupacija siekia sugniuždyti tautos valią, iš vidaus išsprogdinti jos dorovines nuostatas, sužlugdyti jos gebėjimą blaiviai mąstyti.

Rašydamas A. Eidintas rėmėsi istorikų darbais, dokumentais, atsiminimais, kita istorine medžiaga. LNP ideologo Zenono Blyno, rusų sušaudyto 1945 m., paveikslas kuriamas remiantis išlikusiais jo dienoraščiais. Romane tęsiamas pasakojimas apie pirmosios knygos herojų Vytauto Kundroto, Jono Paragio, istorinių ano meto asmenybių (gen. Stasio Raštikio, K. Škirpos, P. Germanto-Meškausko) likimus.

„Bandžiau pasvarstyti ir aprašyti, kaip lietuvių visuomenę veikia atneštinės ideologijos, kaip lietuvių veikėjai Antrojo pasaulinio karo metu bando išvesti lietuvišką liniją, kurią taip pažeidžiamai veikia svetimos įtakos, sukeldamos iliuzijas, nepamatuotas iliuzijas, kad apskritai įmanoma, esant svetimam režimui, išsaugoti Lietuvos valstybės pamatus, garantuoti tautos išlikimą istorijos mėsmalėje, - sako A. Eidintas. – Kaip išlikti doru lietuviu, žmogumi, nesvarbu, ar esi įsitikinęs lietuvis komunistas, ar lietuvis nacionalistas, kurio likimą lemia jau nebe vien asmeninis apsisprendimas, o brutalus svetimas diktatas daryti tai, ko reikia tai svetimai jėgai“.

Pasak autoriaus, herojams iškyla dilema – ar bendradarbiaujant su svetima jėga galima paveikti didelių jėgų režimą, kaip reikia bandyti jį paveikti Lietuvos labui tuo metu, kai galimybės pasirodo esančios visiškai minimalios, jog kartais gal ir geriau nieko nedaryti, nes gali tapti absoliučiai paklusniu įrankiu okupanto rankose. O nedaryti nieko irgi negali...

Gyvenimas – trims profesijoms

Alfonso Eidinto knyga „Ieškok Maskvos sfinkso“
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2006 m. rudenį pasirodžiusiame istoriniame romane „Ieškok Maskvos sfinkso“ diplomatas prisiminė lemtingus Lietuvos valstybei 1939-1940 m.: slaptuosius nacių Vokietijos ir stalinistinės SSRS sutarčių protokolus, primestą Savitarpio pagalbos sutartį, klastingus kaltinimus karinės sąjungos sudarymu, ultimatumą, okupaciją ir aneksiją.

Kadangi, A. Eidinto teigimu, šiuolaikiniai skaitytojai nori ne tik nuogų faktų, šiame romane istorinių įvykių fone užsimezgė kontržvalgybos leitenanto Vytauto Kundroto ir saugumo agentės Stasės Trakimaitės meilė. Tačiau jis vengė pernelyg nukrypti į fikciją, daugiau dėmesio skyrė tikslumui, o ne psichologiniams veikėjų portretams.

Abi knygas iliustravo pats A. Eidintas. Autorius juokavo, kad tokį sprendimą pasirinko iš biednumo. Tačiau, anot jo, į istorinius dokumentus neįsigilinęs menininkas galbūt nebūtų galėjęs tinkamai perteikti kai kurių vaizdų. Beje, polinkį į piešimą iš tėvo paveldėjęs diplomatas neblogai perteikė portretus – iš jų nesunku atpažinti vieną ar kitą istorinę asmenybę.

Be šių romanų, A. Eidinto plunksnai priklauso knygos apie prezidentus Antaną Smetoną ir Aleksandrą Stulginskį, ambasadoriaus darbą, Holokaustą.

1973 m. baigęs istorijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, jis užsiėmė pedagogine veikla, nuo 1986 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje. 1993-aisiais pradėjo diplomato karjerą. A. Eidintas dirbo Lietuvos ambasadoriumi JAV, Kanadoje ir Izraelyje. Nuo 2006 m. pradžios jis ambasadoriausja Norvegijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mirė britų mokslinės fantastikos rašytojas B. Aldissas

Vienas produktyviausių ir įtakingiausių XX amžiaus mokslinės fantastikos rašytojų Brianas...

Raudondvario dvaras virto muzikų rezidencija (1)

Visą savaitę Raudondvario dvare reziduos 8 kompozitoriai ir 6 akordeonistai iš Malaizijos, Kinijos,...

„Sostinės dienų" naujovė – renginiai netikėtoje ir vis labiau atrandamoje Vilniaus erdvėje

Didžiausia staigmena, jog šiemet ši erdvė nusidrieks vienoje patraukliausių miesto teritorijų...

Apie lietuvišką teatrą ir jo jaunatį „Sirenose"

Rugsėjo ir spalio sandūroje sostinei tradiciškai pagyvėjus nuo Vilniaus tarptautinio teatro...

„Purpurinis vakaras“ aidėjo netikėtais duetais ir lietumi (3)

Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė , Gediminas Storpirštis ir Raminta Naujanytė Bjelle,...

Top naujienos

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (18)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (336)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvai – galimybė prisitraukti pinigų iš Lenkijos (127)

Politinis neapibrėžtumas Lenkijoje verčia tenykštį verslą žvalgytis į užsienį, o Lietuva...

Ragina būti atsargius: stiprus vėjas prilaužė medžių (5)

Ugniagesiai ketvirtadienio rytą gavo šešis iškvietimus šalinti nuvirtusių medžių.

S. Skvernelis: padidinti alkoholio akcizai pasiteisino (147)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog šiemet drastiškai padidinti alkoholio akcizai pasiteisino -...

Nyderlanduose užkirstas kelias potencialiam teroristiniam išpuoliui nutrauktas roko grupės koncertas (89)

Nyderlanduose vienas ispanas buvo sulaikytas netoli roko koncerto vietos vairuojantis dujų balionų...

Sąžiningai pasielgusi vairuotoja liko apgauta „teisininkės“: eismo įvykio nė nebuvo (72)

Darydama automobilio dureles kitos mašinos dureles įbrėžusi klaipėdietė sulaukė netikėtų...

Traumos padariniai: neišvengiami M. Kalniečio viršvalandžiai ir alternatyvos (20)

Tai turėjo būti metai, kai Lietuvos rinktinė pagaliau nebūtų turėjusi bėdų įžaidėjų...

Provincijos turguje vaikinas susikūrė naują įvaizdį ir tai kainavo visai nedaug (35)

DELFI Stilius vėl apsilankė Raseinių turguje ir šį kartą žvalgėsi, kokių drabužių čia...

Pigu ir kokybiška: egzotiškesnės alternatyvos pabodusiai Turkijai (12)

Visame pasaulyje viena iš populiariausių žmones apsėdusių manijų tampa kelionių manija....