Geriausi filmai pagal R. Kulvinskytę:
„A Single Man“.
Šis filmas suspaudė kelis mano jautros mygtukus. Pirmasis – jį režisavo ir jam kostiumus siuvo Tomas Fordas. Antrasis – pasižiūrėjusi jį, turėjau džiaugsmą Londone kalbinti pagrindinio vaidmens atlikėją Coliną Firthą ir vietoje planuotų 10 minučių praplepėjome gerą pusvalandį. Ech…
„The Duchess“.
Devonšyro hercogienė Georgiana Cavendish buvo ne tik to meto stiliaus ikona, bet ir įtakinga visuomenės veikėja – žodžiu, ne tuščia moteris, kuriai labiau nei skrybėlių reiktų pavydėti stiprybės.
„Factory girl“.
Kai viena mano guru Sienna Miller vaidina kitą stiliaus ikoną Edie Sedgwick, negali būti nė kalbos apie beskonybę. Tik apie dramą.
„Breakfast at Tiffany’s“.
Filmas, iki šiol įkvepia fašionistas. Ir ne tik dėl kostiumų. Manau, labiau nei Audrey Hepburn suknelių norėčiau jos krėslo, pagaminto iš vonios ir naktinių „akinių“.
„I Am Love“.
O, Tilda Swinton… Net nežinau, kur ji stilingesnė – ekrane ar gyvenime. Bet kokiu atveju šioje juostoje tobulai dera mada, meilė ir maistas. Pamirškite „Valgyk. Melskis. Mylėk“ – ši juosta, lyginant su „Aš esu meilė“ yra tik sultinys iš kubelio.
„American Hustle“.
Oskarų nominacijoje už geriausius kostiumus ši juosta nusileido „Didžiajam Getsbiui“. Taip, sutinku, pastarojo kostiumai neįtikėtini, prabangūs, tačiau, ei.. Juk trečiasis praėjusio amžiaus dešimtmetis buvo vienas stilingiausių! Ko nepasakysi apie 8-ąjį, kuriame vyskta „American Hustle“ veiksmas. Čia tas pats, kas lipdyti porceliano servizą iš molio ir, manau, stilistei tikrai pavyko.
„The Perks of Being a Wallflower“.
Emma Watson jame nuostabi. Jokios Hermionos, tik tikra, paaugliška meilės istorija. Iki tol nežinojau, ką reiškia epitetas wallflower- liet. sienos gėlė, jis vartojamas šokiuose sienas ramstantiems drovuoliams apibūdinti.
„8 1/2“.
Jei norite atgaivos akims, jeigu ištroškote estetikos, žiūrėkite Federico Fellini filmus. Galite ir be garso. Pakaks nepriekaištingai pasiūtų vyriškų eilučių ir prisirpusių italių.
„Bill Cunningham New York“.
Dokumentinė juosta apie legendinį gatvės mados fotografą Billą Cunninghamą. Tai tarsi mažytė mados istorija. Negalėjau net nagų lakuotis – bijojau praleisti nors vieną kadrą. Ir verkiau… verkiau.
„Spring Breakers“.
Neoninė drama. Niekada nebuvau didelė akį rėžiančių drabužių gerbėja, tad buvau maloniai nustebinta, kad ryškios rūbų spalvos gali prisidėti prie istorijos kūrimo.
„Blue Jasmine“, „The Royal Tenenbaums“, „The Breakfast Club“ - tiek filmų dar nepaminėjau šiame sąraše, bet šiam kartui tiek.
