„Ponas Trumbo“ recenzija arba diena, kai buvo paviešintos tamsios Holivudo paslaptys

 (4)
Savotiškų komedijų režisierius ir prodiuseris Jay‘us Roachas, geriausiai plačiai auditorijai žinomas iš tokių kino hitų kaip „Ostino Pauerso“ trilogija, „Paskutinis jaunikio išbandymas“, „Balsuok už mane“ ir „Aliaskos paslaptis“. Dabar jis imasi dramos žanro. Šįkart režisierius pristato Oskarinį ir labai rimtą filmą „Ponas Trumbo“ apie Holivudą, jo tamsiąją pusę ir nelengvą scenaristų gyvenimą visuomenėje, kurioje žmogus yra smerkiamas dėl savo politinių pažiūrų.
Filmas "Ponas Trumbo"
Filmas "Ponas Trumbo"
© Vida Press

Apie ką mes čia…

Vienas žinomiausių šeštojo dešimtmečio Holivudo scenaristų, Daltonas Trumbo dėl savo neįprastų politinių pažiūrų ir komunizmo šlovinimo, pateko į juodajį Holivudo sąrašą. Jis prarado turtus, namus bei turėjo sėsti į kalėjimą, tačiau net tokie gyvenimo išbandymai jo nepalaužė ir jis, būdamas be galo talentingu ir mylinčiu savo darbą profesionalu, sugalvojo, kaip galima apeiti įstatymą, neleidžiantį jam dirbti Holivude…

Kūrinio vidus

Filmai apie Holivudą – tai tikra šventė visiems kino mylėtojams, kino entuziastams ir tiesiog žmonėms, kurie apie kiną išmano mažai. Pasižiūrėję tokius kino projektus, žmonės atranda kažką naujo ir, žinoma, sužino apie tam tikrus istorinius įvykius, susijusius su kino raida. Būtent taip galima apibūdinti ir šį Jay’aus Roacho filmą, kuriame papasakota skaudi tiesa apie šeštame dešimtmetyje įsivyravusią tvarką Holivude.

Juostos epicentre atsidūria bene žinomiausias ano laikotarpio scenaristas Daltonas Trumbo, kurio meistriškas talentas privertė kino gerbėjus džiūgauti žiūrint nuostabią melodramą su Audrey Hepburn ir Gregory Pecku „Romos atostogos“ ir ne ką mažiau intriguojantį epą „Spartakas“ su legendiniu aktoriumi Kirku Douglasu.

Viskas atrodo lyg ir gražiai, tačiau už viso šių filmų žavesio, slypi gana niūri tikrovė, kurią net dabar nori užmiršti Holivudas. Skaudi tema, susijusi su komunizmu ir šios politinės idealogijos šalininku D. Trumbo, jau nuo pat pirmų filmo rodymo minučių įtraukia į pasakiškai atrodantį auksinio Holivudo laikotarpio gyvenimą, kai cenzūra ir davatkiškas požiūris į žmogų kontroliavo visą kino industriją. Galima sakyti, jog rodomas laikotarpis – tai vienas geriausių, bet kartu ir karčiausių Holivudui laikotarpių.

Pagrindinis filmo variklis susideda iš dviejų svarbių ir esminių žiūrovui dalykų. Pirmiausia, tai paties Daltono Trumbo asmenybės pateikimas, jo nepalaužiama drąsa ir kova dėl savo įsitikinimų, kuri privedė iki bankroto ir netgi pasodinimo į kalėjimą. Tai išties nuostabiai atvaizduota žmogaus drama, kuri, po tiek daug kančių ir kovos, galiausiai parodė, jog žmogų kino industrijoje reikia vertinti pagal jo talentą ir sugebėjimus, o ne dėl jo įsitikinimų gyvenime, jo klaidų ir tuo labiau, dėl jo odos spalvos.

Manau, kad pažistama situacija, ypač, jeigu kalbėtume kas vyksta šiuo metu su artėjančiais Oskarais ir skandalu dėl juodaodžių aktorių ignoravimo. Antraja juostos sudėdamąja dalimi tampa įdomus žvilgsnis į Holivudo kino filmų produkciją, prodiuserių ir scenaristų darbą.

Ypatingai džiugu, kad galima buvo pamatyti kaip atrodė vieno įspūdingiausių visų laikų istorinių kino epų „Spartakas“ darbai. Nuo A iki Z pateikiama medžiaga, kurios metu žiūrovai ne tik sugeba pamatyti „Spartako“ užkulisius, bet, net neabejotina, jog po „Pono Trumbo“ peržiūros bėgs namo žiūrėti šio didingo kino filmo. Bent jau aš taip ir padariau – peržiūrėjau ketvirtą kartą šį Stanley Kubricko režisuotą filmą. Beje, kalbant apie S. Kubricką – šiame filme buvo parodyta, jog genialus kino kūrėjas neturėjo visiškai jokios įtakos režisuojant „Spartaką“.

Šio ypatingai pozityvaus, nors ir sunkią temą nagrinėjančio, filmo peržiūra suteikia didelį malonumą. Filmas nešokiruoja, bet atveria akis į ne taip blizgančiai atrodančią Holivudo pusę. Beje, filmas žiūrisi lengvai, o jo veiksmas sudėliotas labai prasmingai. Pirmoje pusėje matome gražų, vos ne blizgantį Holivudo portretą – viduryje nagrinėjame problemą, o antroje filmo pusėje jau parodoma kritika draudimams, kurie riboja žmogaus laisvę, pasirinkimą, ir kartu eina prieš konstituciją. Būtent paskutinis filmo pusvalandis yra įdomiausias dėl kritikos anų laikų įstatymams ir žmonėms, kurie neleidžia talentams vystytis.

Panašią situaciją galime pamatyti šiuo metu mūsų šalies kino padangėje, kai jauni ir pespektyvūs, talentingi žmonės turi kentėti dėl senų sukriošėlių, kurie negali pastovėti ant kojų, bet nagais ir dantimis įsikabinę savo vietas įvairiausiose kino insititucijose.

Be D. Trumbo svarbiu, bet kartu ir labai erzinančiu personažu, tampa Hedda Hopper, kuri savo perukais, nesąmoningai šlykščiu makiažu, privertė juostos herojų kentėti. Tačiau toks moters portretas yra kartu ir viena stipresnių filmo pusių, leidžiančių pamatyti pagrindinio veikėjo kančias ir jo nepalaužiamą drąsą kovojant su vėjo malūnais, kurių vadeiva ir yra Hedda. Tipinis davatkos ir šiuolaikinių supermamyčių atspindys, kuri viską žino geriausiai už visus kitus žmones, nors, tiesa pasakius, ribotas požiūris į tam tikrus gyvenimo aspektus parodo, kokia ji yra nyki asmenybė. Be šios keistos moters filme dominuoja ir Daltono Trumbo žmona, kuri atlieka svarbų vaidmenį kaip gyvenimo patarėjo, draugės ir žmogaus, kuris jį myli visa širdimi. Šį neapykantos ir meilės trikampį savo ruožtu papildo pats Kirkas Douglasas, kuris iš visų antraplanių herojų pasirodo ryškiausiai. Smagu matyti tokias kino legendas biografinėje juostoje apie ne ką mažiau žinomą žmogų Holivude.

Techninė filmo pusė

Kai rodomas šeštojo dešimtmečio laikotarpis, visada kyla noras išgirsti būtent to laikotarpio dainas, kurios dar labiau sugebėtų perteikti rodomų metų atmosferą. Šiuo atveju, kino kūrėjai pasistengė suteikti tokį malonumą, todėl bežiūrint filmą galime mėgautis The Mills Brothers, Billie‘io Holliday ar Glenno Millerio dainomis. Taip pat ir muzikinės kompozicijos, nuteikiančios į šiek tiek džiazinį, bet kartu ir judrų istorinį laikotarpį savo darbą atlieka kuo puikiausiai. Bežiūrint filmą galima pasijusti lyg būtume rodomoje kino epochoje.

Filmo metu didelis dėmesys skiriamas detalėms, todėl nenuostabu, kad visa juosta spindi puikiomis dekoracijomis, priartinančiomis mus prie šeštojo dešimtmečio madų ir visokiausių Holivudinių tendencijų. Taip pat kostiumai ir veikėjų grimas labai puikiai atspindi tai, ką mes galėjome matyti tų laikų filmuose. Ties vizualine filmo puse padirbėta meistriškai.

Kameros darbas įtikina – kiekviena smulkmena parodoma stambiu planu, o ir patalpos apčiuopiamos iš ganėtinai vaizdžios pusės (kai kurios scenos atrodo lyg portretai). Šiame filme operatorius Jimas Denaultas pasidarbavo tikrai neblogai – nors standartinė filmavimo technika nesukelia didesnių ovacijų ir neleidžia patirti kokių nors išskirtinių bandymų pateikiant vaizdą žiūrovams.

Montažo darbai atlikti preciziškai. Juosta ir jos pasakojimo maniera atrodo solidžiai – nėra beprasmiško bėgiojimo iš vieno kampo į kitą, todėl ir pats pasakojimo pamatas atrodo sklandžiai. Visas veiksmas rodomas palaipsniui, kaip ir pridera biografinėms dramoms.

Aktorių kolektyvinis darbas

Visų mėgstamas „Bręstančio blogio“ aktorius, kitaip tariant, žvaigždė, Bryanas Crantonas įkūnijo vieną rimčiausių savo vaidmenų kine per pastaruosius dešimt metų. Jam puikiai pavyko perteikti legendinį scenaristą D. Trumbo. Jo šneka, akcentas, mimikos, gestikuliavimai – visa tai atrodo nepriekaištingai, todėl nenuostabu, jog aktorius pelnė Oskaro nominaciją už savo atliktą darbą.

Taip pat iš geros vaidybos pusės reikia paminėti ir pačią Helen Mirren, suvaidinusią D. Trumbo priešę Heddą Hopper. Nuostabus vaidmuo, nors ir labai erzinantis, bet čia jau kaltas pats personažas ir jo būdas. Trumbo žmoną įkūnijo Diane Lane, kurią kine buvome matę ganėtinai senai – tikrai neblogas pasirodymas, nors ir nėra stebuklingas.

Antraplaniuose vaidmenyse sutinkame tokius kino galiūnus, kaip patį Johną Goodmaną, kurio komiškai perteiktas personažas juoką sukelia kelis kartus. Filme pasirodo ir Louisas C.K, Alanas Tudykas, Rogeris Bartas, Michaelis Stulbargas ir Elle Fanning. Taip pat atskirai reikia padėkoti ir aktoriui Davidui Jamesui Elliotui, kuris suvaidino kino ikoną Johną Wayne‘ą. Už savo pasirodymą Kirko Douglaso vaidmenyje ovacijų vertas Deanas O. Gormanas, kuris tapo kaip du vandens lašai su savo vaidinamu personažu.

Verdiktas

„Ponas Trumbo“ – šviesi ir informatyvi juosta apie Holivudo užkulisius ir nešvariają kino industrijos pusę, kurioje vaizdingai papasakotas vieno ryškiausių šeštojo dešimtmečio scenaristų gyvenimas, jo kova dėl savo įstikinimų ir neįprastai atrodančių darbo užkulisių. Filmas sužavi savo paprastumu, gracingai atrodančia išore, susidedančia iš aną laikotarpį vaizduojančių dekoracijų ir herojų kostiumų. Filmo siužetinė linija sukramtoma lengvai bei neprailgsta, nors ir nagrinėjama yra ganėtinai skaudi tema.

Juostos anonsas:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kino klubas

Serialas „Gelbėtojai“ virs komedija: anonse – gyvybes gelbėjantys pusnuogiai D. Johnsonas ir Z. Efronas (2)

Kitais metais kino į kino teatrus grįš kultinio serialo „Gelbėtojai“ herojai. Tiesa, filmas bus ne drama apie gelbėtojų kasdienybę, o pilna juokelių komedija. Įspūdį jau dabar galima susidaryti pamačius dviejų minučių trukmės anonsą.

Filmo „Kalifornijos svajos“ recenzija: vienas geriausių 2016-ųjų filmų, atiduodantis duoklę klasikiniams Holivudo miuziklams (2)

2013 metais debiutuodamas pilnametražiame kine, jaunas, vos dvidešimt aštuonerių metų sulaukęs, kino kūrėjas Damienas Chazelle'is pristatė ypatingą, kino mylėtojų ir kritikų liaupsinamą dramą „Atkirtis“, atnešusią jam JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimo nominaciją už geriausią adaptuotą scenarijų. Ir dabar, praėjus trejiems metams, režisierius kviečia pasimėgauti jo nauju, aukščiausių kino žinovų ir kritikų įvertinimų ir nemažai apdovanojimų sulaukusiu miuziklu apie svajingą, meilės kupiną ir magišką Kalifornijos žemę.

R. Goslingas ir E. Stone įamžinti Holivudo Šlovės alėjoje

Mūsų laikų „Džindžer ir Fredu“ paskelbti „Oskarų“ nominantai Emma Stone ir Ryanas Goslingas trečiadienį Holivude priešais legendinį teatrą „TCL Chinese“ įspaudė į cementą savo rankų ir kojų atspaudus.

S. Mykolaitytė savo grožybes demonstruos naujoje lietuviškoje komedijoje (2)

Gruodžio 23-ąją Lietuvos kino teatruose debiutuosiančioje naujoje lietuviškoje komedijoje „12 Kėdžių“ žymi Lietuvos manekenė Solveiga Mykolaitytė įkūnijo seksualią devyniasdešimtųjų merginą.

Australijos kino apdovanojimuose triumfavo M. Gibsono „Pjūklo ketera“

Iš „atstumtųjų“ sugrįžęs „Oskaro“ laureatas Melas Gibsonas ir jo naujasis filmas „Pjūklo ketera“ trečiadienį Sidnėjuje susišlavė devynis Australijos kino apdovanojimus.
OKT teatras
M
MEISTRAS IR MARGARITA
2016 gruodžio 17 d. 18.30 val.

PO LEDU
2016 gruodžio 18 d. 19.00 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio „Apvalytieji“ tarptautinis debiutas įvyko Ispanijos mieste Žironoje vykstančiame festivalyje „Temporada Alta“, šiemet pristačiusiame tokius menininkus, kaip lenkas Krystianas Lupa, vokietis Thomas Ostermeieris, belgas Alainas Platelis, ispanas Alexas Rigola bei būrys kitų.
Ispanų kritikai apie Oskaro Koršunovo „Apvalytuosius“: tai smūgis, sukrėtęs publiką
2016 gruodžio 8 d.