Istoriniams filmams visada prikišamas tikrų faktų iškraipymas bei ideologinis šališkumas. Bet argi įmanoma kitaip? Pvz., mes pykstame ant lenkų, kodėl H. Senkevičiaus „Kryžiuočių” ekranizacijoje lietuviai rodomi pernelyg laukiniai. Kita vertus, jei filmą apie Žalgirio mūšį statytume mes, jame lenkai neabejotinai liktų mūsiškių šešėlyje – juk kiekvienas istorinio filmo kūrėjas pirmiausia aukština savąją tautą.
Kadras iš filmo „Auksinės gėlės prakeiksmas“
Tik po to jame būtinai įpinama ir bendražmogiškų motyvų, artimų tiek ispanui, tiek arabui, amerikiečiui ar japonui. Šalia tikrų faktų vaizduojamos meilės intrigos, ryškūs geri ir blogi personažai, jų dvikova. Taip gimsta žiūroviškumo formulė, kuri padeda iškart nušauti du zuikius: sudominti žiūrovą savo krašto praeitimi bei surinkti kuo didesnę tarptautinę auditoriją, be kurios dažniausiai kosminio dydžio išlaidų pareikalavę filmai tiesiog neatsipirktų.

„1612“

Šiuo net 12 mln. JAV dolerių kainavusiu (o tai labai didelis biudžetas Rusijos kinui) filmu rusai galutinai pasivijo Holivudą. Solidus režisierius Vladimiras Chotinenka, padedamas generalinio prodiuserio Nikitos Michalkovo („Sibiro kirpėjas”), sukūrė turbūt įspūdingiausią istorinį hitą rusų kine.

Šis filmas pasirodė iškart po lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos darbo „Katynė”, kaip ir pastarasis, sulaukė gausios pasaulio politikų kritikos, kadangi jame rodomi Rusijoje smurtaujantys lenkai (tarsi atsakas į „Katynėje” pavaizduotus rusų nusikaltimus prieš lenkų karininkus 2-ojo Pasaulinio karo metais).

Kadras iš filmo „1612“
Acme

„1612” vaizduoja sumaišties laikotarpį, kuomet po caro Boriso Godunovo mirties 1605–aisiais buvo nužudyti jo tiesioginiai paveldėtojai. Tuomet ilgą laiką didžiulės Rusijos žemės neturėjo jokios valdžios, o šalyje vyravo chaosas.

Svetimšaliai – lenkai, lietuviai bei įvairių šalių samdiniai mėgino į sostą pasodinti savo statytinius – netikrus caro palikuonis. Tokių bandymų būta labai daug. Rusija tuomet buvo labai silpna bei pažeidžiama, ir jos galėjo išvis nebelikti pasaulio žemėlapyje – ganėtinai keista, kad organizuota lenkų kariuomenė nesugebėjo jos pavergti.

Tačiau atsitiko kitaip. Užsienio karius galiausiai išvijo Minino ir Požarskio vadovaujami rusų sukilėliai, o sėkmingas Rusijos suvienijimas ir naujo caro rinkimai atvėrė duris Romanovų dinastijai, kuri šalį valdė 300 metų. Šiandien toji data, kuomet 1612-ais buvo nutrauktos šalį niokojusios vidinės ir išorinės kovos, Rusijoje paskelbta valstybine švente – Liaudies Vienybės diena.

Reikia pripažinti faktą, kad „1612” yra labai gerai sukurptas istorijos mylėtojams įdomus grandiozinis reginys. Jame labai tiksliai atkurtos buities ir ginkluotės detalės. Drauge tai vienas labiausiai pasisekusių nuotykių filmų šiuolaikiniame Rusijos kine. Greta tikrų istorinių faktų jame yra intriguojanti mažų, išgalvotų personažų istorija, liūdnoka meilės pasaka, tradiciniai specialieji efektai ir gana unikalūs mūšių epizodai. Ypač įsimena patrankų atakos scenos bei įspūdingai nufilmuoti skriejantys sviediniai.

Teisėtą carą Borisą Godunovą prisimena tarnas Andrejus (akt. Mikhail Porechenkov). Jis, būdamas dar vaikas, atsitiktinai tapo žiauraus nusikaltimo liudininku. Andrejus matė, kaip buvo išžudyta caro šeima. Gyva liko tik Boriso Godunovo dukra Ksenija (akt. Violeta Davydovskaya).

Merginos grožiui neabejingas Andrejus patiria daug nuotykių. Jis susipažįsta su ispanų samdiniu Alvaru Borcha (akt. Ramon Langa), ir, kai šis žūsta nuo plėšiko rankos, Andrejus pasisavina ispano drabužius ir... vardą.

Juo prisidengęs jis mėgina surasti ir išgelbėti Kseniją Godunovą, kurią myli nuo pat vaikystės. Tuo pat metu mums rodoma ir kruvina 1612 – ųjų suirutės kronika. Ksenija turi pavojingą gerbėją – svetimšalį karvedį, su kuriuo Andrejui teks susitikti ne vieno mūšio metu ir asmeninėje dvikovoje.

Šis istorinis blokbasteris, kuris, galima teigti, gimė Kremliui palaiminus ir suteikus solidžią finansinę paramą, labai primena lenkų praeito amžiaus hitą – „Tvanas”. Tiesiog ten buvo šlovinami lenkų riteriai, o čia rusų patriotai. Abiem atvejais laimėjo žiūrovai.

„Auksinės gėlės prakeiksmas“

Kadras iš filmo „Auksinės gėlės prakeiksmas“
Acme

Azijos kino maestro kinų režisierius Zhangas Yimou („Skraidantys durklai“, „Bevardis“), nors ir labai gerbiamas menininkas (jam patikėta režisuoti 2008-ųjų Pekino Olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas), taip pat yra išnaudojamas ideologiniais tikslais.

Jo „Oskaro” premijai nominuotas istorinis filmas „Auksinės gėlės prakeiksmas“ pasakoja išgalvotą istoriją apie Tangų dinastijos Karališkąją šeimą, neva valdžiusią pirmojo mūsų eros tūkstantmečio pabaigoje. Skirtingai nei Vladimiro Chotinenkos filme „1612”, Zhangas Yimou nerodo tikrų įvykių, tačiau su kaupu naudojasi dėkingo laikmečio egzotika ir patrauklumu.

Režisierius Rytų kovos menus derina su V. Šekspyro dramų aistromis ir schemomis. Nuo pat pirmų minučių stebuklingo grožio vaizdus fiksuojanti operatoriaus Zhao Xiaodingo kamera nubloškia mus į dešimtąjį mūsų eros amžių, kai 926-siais Kinijos karališkąją šeimą drąskė maištingas perversmas, o kadaise beprotiškai įsimylėjusių stiprių asmenybių jausmai jau atšalę.

Klastingą išdavystę nujautęs imperatorius (akt. Chow Yun-Fatas, pažįstamas iš filmų „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“, „Ana ir karalius“) palaipsniui ne savo rankomis nuodija neištikimą žmoną (akt. Gong Li, „Geišos išpažintis“). Net ir dalyvaudamas kruviname mūšyje jis spėja suformuluoti nurodymą patikimam gydytojui, kuris įberia mirtinas dozes persiško grybo miltelių mišinio į kas dvi valandas vartojamus vaistus nuo mažakraujystės.

Didingos šalies valdovas negali atleisti imperatorienei už daug skausmo kainuojančią neištikimybę. Tačiau aistros auksinėms gėlėms – geltonoms chrizantemoms apimta imperatorienė išsiaiškina savo blogėjančios sveikatos priežastį. Keršto apsėsta moteris nusprendžia imtis atsakomųjų veiksmų ir pradeda organizuoti imperatoriaus pašalinimo procedūrą.

„Auksinės gėlės prakeiksmas“ – labai prašmatniai pastatytas ir savo užmojais pribloškiantis filmas. Zhangas Yimou pasistengė į jį sudėti viską, ko tik galėtų trokšti žiūrovas: išdavystė, incestas, brolžudystė, azijietiška keršto istorija, grandiozinės mūšio scenos.

Jam buvo priekaištaujamas noras perspjauti Holivudą, tačiau į tai režisierius reagavo labai ramiai: „Žmonės trokšta žiūrėti „blokbasterius“ su gausybe specialiųjų efektų. Po kultūrinės revoliucijos Kinijos kino teatruose ėmė karaliauti Holivudo produkcija. Jei norime su ja konkuruoti, turime žaisti pagal jų taisykles, kurti filmus pagal jų standartus.

Mano tikslas – grąžinti kiniečių auditoriją į kino teatrus žiūrėti Kinijos filmų“. Sėkmingos filmo premjeros visame pasaulyje ir Lietuvos kino teatruose parodė, kad „Auksinės gėlės prakeiksmas“ įdomus ne vien kinams. Dabar įsigiję DVD ir Jūs turite galimybę unikaliais filmo vaizdais gėrėtis tiesiog namuose.

Abu aukščiau aprašyti filmai puikiai dera vienoje kolekcijoje. Rusijos ir Kinijos istorija labai skirtinga. Tačiau nuošalyje palikus išorinius blizgesius matyti daug panašumų. Juk visose šalyse ir visais laikais žmonių silpnybės ir aistros buvo tos pačios.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Filmo „Žudiko asmens sargybinis“ recenzija: pozityvus ir pašėlusio veiksmo kupinas komedinis trileris

Veiksmo kino žanre su „Raudonąja kalva“ ir „Nesunaikinamais 3“ pasižymėjęs režisierius...

Geriausiame savo karjeros filme suvaidinęs R. Pattinsonas šokiravo kardinaliai pasikeitusia išvaizda (2)

Panašu, kad filmas „Geras laikas" su amerikiečių aktoriumi Robertu Pattinsonu taps jo karjeros...

Kakulį animaciniame „Emodži filme" įgarsinęs S. Jačėnas: iki šiol šio simbolio nenaudodavau (5)

Penktadienį kino ekranai pasipuoš spalvingomis ir daugeliui puikiai pažįstamomis emocijų...

Romantinėje komedijoje debiutavęs J. Jankevičius papasakojo apie pirmąjį savo bučinį (5)

Spalio 6 d. kino teatruose pasirodysiančioje romantinėje komedijoje „ Kaip susigrąžinti ją per...

Biografinis J. Walls bestseleris „Stiklo pilis" tapo filmu: žiūrėdama jį knygos autorė nesulaikė ašarų (1)

Stiprų įspūdį paliekančių romanų gerbėjai tikrai žino buvusios žurnalistės Jeannette Walls,...

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (6)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (9)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (229)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (57)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (304)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (29)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...