Apie ką mes čia...
Sėkmingai Los Andžele gyvenančios Siuzan buvęs vyras Edvardas netikėtai atsiunčia jai savo naująjį romaną. Tikėdamasis vėl su ja susitikti, jis paprašo buvusios žmonos perskaityti atsiųstą kūrinį. Tačiau, vos tik atvertus pirmus knygos puslapius, Siuzan akimirksniu atsiduria praeityje, nuo kurios tiesiog neįmanoma pabėgti...
Kūrinio vidus
Jau ne kartą buvau rašęs apie tai, kad metų pabaiga visuomet į kino ekranus atneša geriausius, įdomiausius ir rimčiausius projektus, kurie varžosi kasmetiniame apdovanojimų sezone dėl geriausio filmo titulo. Ir šis, garsaus dizainerio Tomo Fordo režisuotas filmas ne išimtis.
Vien jau sužinojus apie tai, kad filmo „Vienišas vyras“ kūrėjas imasi naujojo, pagal savo paties scenarijų parašyto filmo, buvo aišku, jog mūsų laukia išskirtinio subtilumo ir grožio darbas, kuris be abejonės savo stilinga pasakojimo maniera ir išoriniu grožiu lenkia visus šiais metais pasirodžiusius filmus. Ir tai nėra iš piršto laužti žodžiai, nes kalbama apie stilingumą, o to tikrai netrūksta buvusiam „Gucci“ mados namų kūrybos direktoriui.
Naujoji Tomo Fordo juosta yra visiškai kitokia nei jo pirmasis darbas „Vienišas vyras“. Tai nebe drama, o gerai apgalvotas trileris, kuriame apčiuopiami visi svarbūs šeimyninio gyvenimo akcentai. Juostoje galima pamatyti itin gerai į siužetinę liniją įterptas meilės, neištikimybės, vienatvės ir neapykantos sąvokas, kurios priveda prie netikėčiausių žmonių poelgių.
Visgi daug kas priklauso nuo gyvenimo situacijų, į kurias mes patenkame, todėl kiekvienas mūsų žingnis privalo būti gerai apgalvotas, kad vėliau neprivestų prie rimtų pasekmių. Tą režisierius filme labai dažnai pabrėžia parodydamas spąstus, į kuriuos patenka šios juostos herojai.
Ir kaip tik herojai tampa šios juostos pagrindiniu varikliu bei svarbiausiu režisieriaus koziriu sukuriant labai natūraliai išvystomą intrigą, kuri pasakojimui priduoda žiupsnelį reikiamos įtampos, kad peržiūra būtų dar efektingesnė.
Herojų santykių aiškinimasis primena tai, ką galime matyti beveik kiekvienoje šeimoje. Labai retas žmogus sugeba pripažinti savo padarytas klaidas, nes lengviau apkaltinti mus supančius žmones, užmerkus akis į tai, kokie neidealūs esame mes. Taip vyksta ir pagrindinės šio pasakojimo herojės Siuzan namuose.
Ji gyvena ateitimi ir praeitimi, padariusi daug nelemtų klaidų, už kurias jai tenka brangiai mokėti. Ir nors ji turi sėkmingą verslą, iš pirmo žvilgsnio mylintį vyrą, tačiau ji nėra laiminga ir gyvenimu patenkinta moteris. Siuzan gyvena iliuzijų pasaulyje, kuriame bando pritapti nešiodama kaukes, kurios jai padeda vienoje ar kitoje aplinkoje. Tuo naudojasi ir Tomas Fordas, norėdamas atskleisti mums, žiūrovams, kokie mes esame, kaip mes sugebame egzistuoti, o ne gyventi.
Be Siuzan, nemažai ekraninio laiko gauna vyrai, kurie ją supa. Ir šičia nesinori nieko atskleisti, nes filmo peržiūra tada praras prasmę ir visą intrigą. Galima tik pasakyti, jog kiekvienas vyriškos lyties personažas puikiai akomponuoja psichologiniam Siuzan portretui ir leidžia jai palaipsniui atsiskleisti, kad galiausiai išvystume tikrąjį jos veidą.
Bet kas svarbiausia, nė vienas vyriškas personažas nenusileidžia pagrindinei herojai, todėl kiekvienas iš jų sukuria įdomaus veikėjo portretą.
Ši protingai ir netgi lengvai vystoma juosta iš dalies gali priminti komerciškai atrodantį art-house, kuris be abejonės suras savo žiūrovą tiek nekomercinių filmų gerbėjų rate, tiek Holivudinius ir blizgančius savo išore projektus mėgstančius kinomanus. Tuo ir žavi Tomas Fordas, kuriam pavyksta įtikti kiekvienam, nepaisant jo išprusimo lygio filmuose.
Techninė juostos pusė
Žinoma, be gerai parašyto scenarijaus, labiausiai į akis krenta ir pati filmo išorė. Tai išties stilingą aplinką turintis pasakojimas, kuriame skoningai aprengti ir pagrindiniai juostos herojai. Bet įdomiausia, jog nė vienas iš jų nėra pasipuošęs Tomo Fordo sukurtais drabužiais.
Kameros darbas – dar vienas rimtas režisieriaus laimėjimas. Kodėl režisieriaus? Nes Tomas Fordas visą pagalbinį kolektyvą rinko pats asmeniškai, todėl nenuostabu, jog jo pasirinkimu tapo dviems Oskarams nominuotas Seamusas McGarvey, kuris šiais metais mus džiugino savo darbu kitame trileryje „Sąskaitininkas“.
Operatoriui puikiai pavyko pateikti naktinį Los Andželo grožį, kaip ir apčiuopti įdomiausius kadrus smurto kupinose scenose, priduodančiose sodrumo bendram pasakojimo modeliui.
Filmo garso takelis taip pat puikiai suderintas su rodomais vaizdais. Tai ne tipinė trileriams būdinga muzika. Už ją atsakingas lenkų kompozitorius, dviems Auksiniams Gaubliams nominuotas Abelis Korzeniowskis.
Įdomios muzikinės kompozicijos, pagražinančios kiekvieną juostos kadrą, yra ne viena priežastis, kodėl šis filmas iš muzikinės pusės yra nuostabus. Muzika sukuria ir ganėtinai stiprų įtampos pojūtį, dėl kurio peržiūra tampa dar labiau įtraukianti.
Garso montažas nepriekaištingas. Vaizdo montažas irgi gerai sudėlioja siužetinės linijos eigą. Intriga išlieka iki pat juostos galo, kas sukelia nuostabą ir peržiūros malonumą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Be abejo, jeigu jau prie filmo dirba tikri profesionalai, tai akivaizdu, jog pagrindiniuose vaidmenyse išvysime ir visą talentingiausių aktorių būrį.
Pagrindiniame vaidmenyje atsiduria penkiems Oskarams nominuota ir šiais metais filme „Atvykimas“ jau savo tobulais vaidybiniais sugebėjimais nustebinusi aktorė Amy Adams, kuriai pranašaujama dar viena nominacija JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimuose. Šioje juostoje aktorė įkūnijo Siuzan, kuri ne tik spindėjo savo išoriniu grožiu, bet ir sugebėjo visos juostos metu puikiai atsiskleisti. Įtikinama ir labai įsimintina aktorės vaidyba, kuria galima grožėtis viso filmo metu.
Antraplaniuose vaidmenyse pasirodo ne ką mažiau talentingi vyrai. Pirmiausia – Jake‘as Gyllenhaalas, kurio pasirodymas bet kokiame projekte garantuoja gerą filmo kokybę. Aktorius su savo vaidmeniu susidorojo puikiai. Jis kažkiek priminė jo 2014 metais suvaidintą Luiso Blumo veikėją iš filmo „Naujienų medžiotojas“. Be jo solidžiai pasirodo ir charizmatiškasis Michaelas Shannonas, atlikęs Bobio vaidmenį.
Filmas nustebina ir dar keliais aktoriais, iš kurių tikrai sunku buvo tikėtis tokių gerų pasirodymų. Aktorius Aaronas Tayloras-Johnsonas suvaidino savo geriausią karjeroje vaidmenį įkūnijęs Rėjų, o Sacha Barono Coheno žmona Isla Fisher įtikinamai atliko Lauros vaidmenį.
Verdiktas
„Naktiniai gyvuliai“ – pats stilingiausias 2016 metais kino ekranuose pasirodęs filmas, kuris tampa dar vienu triumfu Tomo Fordo, kaip režisieriaus, karjeroje. Itin tamsus, daugiasluoksnis, smurto nevengiantis, galintis pasigirti Oskarine aktorių vaidyba ir tuo pačiu gerą istoriją turintis pasakojimas, atskleidžiantis pačias niekingiausias ir slapčiausias žmonių paslaptis, kurios paverčia mus į tikrus gyvulius, gyvenančius civilizuotoje visuomenėje.
