Liūdnų filmų magija – kodėl mėgstame žiūrėti širdį draskančias kino juostas?

Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmonės mėgsta liūdnus filmus, nesvarbu, kokie jie verksmingi bebūtų ir kaip smarkiai jie plėšytų širdį? Studentas iš Pietų Korėjos panoro tai išsiaiškinti.
Kadras iš filmo "Titanikas"
Kadras iš filmo "Titanikas"

Studentas iš Pietų Korėjos Ahn Dohyun laisvu nuo mokslų krimtimo metu mėgdavo žiūrėti liūdnus filmus apie tragišką meilę. Nors šie jį liūdindavo ir kartais priversdavo ašaroti, mėgstamiausius iš jų vaikinas žiūrėdavo vėl ir vėl.

„Šie filmai – tokie liūdni ir „griebiantys už širdies“, tačiau juos žiūrėti labai malonu“, – sakė studenas, nusprendęs išsiaiškinti „liūdnų filmų žiūrėjimo teikiamo malonumo paradoksą“, rašo msn.com.

Tam, kad išsiaiškintų, kodėl liūdni filmai taip domina žiūrovus, Pietų Korėjos Sungkyunkwan universiteto sąveikos mokslų departamento studentas A. Dohyun paprašė 165 amerikiečių studentų pažiūrėti filmą „Angel Baby“ – meilės istoriją tarp dviejų šizofrenija sergančiųjų žmonių Harry ir Kate. Filmo eigoje Kate tampa nėščia, tačiau begimdydama miršta, palikdama Harry vieną su jų naujagimiu.

Kai tyrimo dalyviai pasižiūrėjo minėtą filmą, A. Dohyun su kolegomis jų paklausė, kaip šis privertė juos pasijusti ir, svarbiausia, kurio iš dviejų pagrindinių filmo herojų – Harry ar Kate – istorija juos privertė graudintis labiau.

Ahn Dohyun išsiaiškino, kad liūdesys atskleidžia studentų realybės vertinimą ir kad liūdnas filmas gali keisti jų pasaulėžiūrą. Žmonės su malonumu renkasi liūdnus filmus, kad šie jiems padėtų suvokti supantį pasaulį.

„Žvelgiant paviršutiniškai, tai paradoksalu ir prieštarauja mūsų intuicijai. Rodos, sveikas protas sako, jog žmonės jaučiasi liūdnai, mat tragiška filmo istorija jiems atrodo reali. Vis dėlto, viskas yra atvirkščiai, žmonės suvokia pasaulį, nes jaučia liūdesį“, – esminį niuansą aiškina A. Dohyun, kurio tyrimas neseniai buvo aprašytas ir atspausdintas „Journal of Media Psychology: Theories, Methods and Applications“ žurnale.

Emocijos, tarp jų ir liūdesys, padeda žmonėms surinkti ir apdoroti informaciją. Liūdnų filmų, kaip priemonės suprasti pasaulį, pasirinkimas A. Dohyun pasirodė įdomus todėl, kad filmų tragedijos koncentravosi ties meile ir švelnumu, o ne ties kerštu ir pagieža. Jo tvirtinimu, žmonės, žiūrėdami liūdnus filmus, pastebi subtilias jų detales, vertina filmą kaip labiau realistišką, ir taip kinta jų pasaulėvoka.

„Trumpai tariant, mėgavimasis gali būti skirstomas į du tipus. Pirmasis tipas – nukreiptas į save, antras – nukreiptas į kitus. Mėgavimasis liūnais filmais priklauso antrai mėgavimosi rūšiai, varomo altruistinės motyvacijos. Pažiūrėję liūdną filmą, žmonės turi daugiau užuojautos kitiems, tampa supratingesni“, – kalbėjo tyrėjas.

Nors dauguma tyrimo dalyvių buvo moteriškos lyties, A. Dohyun nelinkęs manyti, kad tyrimo, atlikto su vyriškos lyties asmenimis, rezultatai reikšmingai skirtųsi. Jo įsitikinimu, mėgavimasis liūnais filmais yra aukštesnio lygio mąstymo ženklas.

„Nors moteriškos ir vyriškos lyties atstovams būdingos skirtingos empatijos tendencijos, jos variacijos negali peržengti bendro bruožo – buvimo žmogumi. Dauguma žmonių turi emocinių patirčių, įskaitant liūdesį ir užuojautą“, – konstatavo tyrėjas.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Kino klubas

Penkių lietuviškų filmų platinimui paskirstyta 20 tūkst. eurų (4)

Penkių naujų lietuviškų vaidybinių filmų platintojams padalinta 20 tūkst. eurų, skirtų sustiprinti nacionalinio kino pozicijas, pritraukiant didesnę auditoriją.

E. Vėlyvio „Nakties sergėtojų“ jau laukiame Lietuvoje (9)

Lietuvos kino žiūrovai bus vieni iš pirmųjų, kuriems bus pristatytas naujausias Emilio Vėlyvio režisuotas Rusijoje statomas filmas „Nakties sergėtojai“.

Pagal „Tarp pilkų debesų“ romaną kuriamas filmas – „Oskarui“ nominuotos montažo režisierės rankose

Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ apie lietuvių tremtį į Sibirą jau išleistas daugiau nei 50 šalių. Viena iš jų – tolimoji Australija, kuri su šia istorija nuo šiol turės ir daugiau sąsajų. Būtent čia „Oskarui“ nominuotos montažo režisierės Veronikos Jenet rankose gimsta pagal romaną kuriamas filmas.

Naujieji „Vaiduoklių medžiotojai“ skelbia kovą ne tik vaiduokliams, bet ir stereotipams (20)

Liepos 29 dieną į kino teatrus grįžta „Vaiduoklių medžiotojai“ – filmas, kurio istorija gyva jau 32 metus. 1984 metais režisierius Ivanas Reitmanas sukūrė pirmąjį filmą apie šiuos herojus ir pats tapo legenda. Istorija vadinama kultine, nes iki pat dabar apie juos kuriami ne tik filmai, bet ir serialai. Belaukiant premjeros, juostos kūrėjai skelbia karą toli gražu ne tik vaiduokliams. Filmą jie traktuoja ir kaip pramogą, ir kaip tam tam tikrą socialinę akciją.

E. Roberts: Julios Roberts dukterėčia, paveldėjusi ne tik talentą, bet ir šypseną (6)

Liepos 29 dieną į Lietuvos kino teatrus atkeliaujantis įtempto siužeto veiksmo trileris „NERVE: drąsos žaidimas“ žada parodyti, koks pavojingas gali būti iš pažiūros „lengvas ir pramoginis“ žaidimų bei realybės šou žanras. Juostoje vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Emma Roberts – jauna aktorė, kuriai kelią į Olimpą tiesia ne Holivudo žvaigždės, jos tetos Julios Roberts šlovė, bet neįtikėtinas talentas bei grožis. Pasidomėkime, kokia gi ta Emma Roberts yra realiame gyvenime…