Lietuvos grožis pernai užsienio kino kūrėjus paskatino čia palikti milijonus eurų

 (39)
2015-aisiais Lietuvoje buvo filmuojamas rekordinis skaičius užsienio filmų. Pasak Lietuvos kino centro, tokiam Lietuvos iškilimui kino pasaulio žemėlapyje bene daugiausia įtakos padarė 2014 metų pradžioje įsigaliojusi pelno mokesčio lengvata.

„Karas ir taika“ akimirka
„Karas ir taika“ akimirka
© Baltijos filmų paslaugos

Minėta pelno mokesčio lengvata sudaro palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti Lietuvoje. Taip pat ši lengvata leidžia įmonėms susimažinti pelno mokestį, kuomet norima neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai. Be to, gamintojams suteikiama galimybė iš privačių remėjų pritraukti iki 20 procentų gamybos biudžeto.

Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, labai svarbu tai, kad šios mokestinės paskatos naudą pripažįsta sėkmingos šalies verslo įmonės ir skiria lėšų filmų gamybai.

Vienas sėkmingiausių Lietuvoje vykdytų projektų – Vilniuje filmuota šešių dalių drama pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“. Pasak BBC, vien pirmoji dramos dalis buvo peržiūrėta daugiau nei 6 milijonų žiūrovų. Projektas sulaukė susidomėjimo ne tik Junginėje Karalystėje, tačiau ir visame pasaulyje.

Taip pat tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog mokestinė paskata sudaro geresnes galimybes Lietuvos prodiuseriams dalyvauti ambicinguose ir sėkmės sulaukiančiuose bendros filmų gamybos su užsienio partneriais projektuose. Pavyzdžiui, filmas „Dvi naktys iki ryto“ (Suomija, Lietuva) laimėjo geriausio režisieriaus prizą Monrealio filmų festivalyje, Kanadoje.

Mokestinė paskata taip pat svarbi ir nacionalinio kino gamybai – penkių tokių filmų projektai taip pat pasinaudojo šiuo gamybos paramos mechanizmu.

Kino kontekste 2015 metai Lietuvai buvo pakilimo metai. Šalyje buvo filmuojami septyni užsienio kino kompanijų filmai ir tai yra didžiausias skaičius Lietuvos istorijoje. Pasak Lietuvos kino centro, paprastai Lietuvoje būna filmuojami du ar trys užsienio gamybos filmai, tiesa, išskirtiniai buvo 2008 metai, kai Lietuvoje buvo vykdomi penkių užsienio kino projektų filmavimo darbai.

2015-aisiais Lietuvoje buvo filmuoti tokie užsienio filmai kaip „Helena. Laukinė akis“ (Suomija), „Muzika lede“ (Rusija), „Tirštesnis nei vanduo“ (Švedija), „Karas ir taika“ (Jungtinė Karalystė), „Pasienio miestas“ (Suomija), „Laukimas / La Espera“ (Ispanija, Lietuva) BBC užsakytas projektas „Eichmano teismo procesas“ (Jungtinė Karalystė).

Šių užsienio filmų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė beveik 12 milijonų eurų.

Minėtuose filmuose galima išvysti tokius aktorius, kaip Martiną Freemaną, Anthony LaPaglia, Rebecca Font, Paulą Dano, Lily James, Jamesą Nortoną, Francesc Garrido, Norą Navas ir kitus.

2015 m. privatūs investuotojai, siekdami pasinaudoti pelno mokesčio įstatymo nustatyta lengvata suteikė 2 668 506 eurų. Su šia parama, kurią suteikė 17 pelningai verslą plėtojančių kompanijų, buvo įgyvendinta 15 filmų ar jų dalių gamybos projektų.

Rolandas Kvietkauskas
Rolandas Kvietkauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas teigė, jog jau 2014 metais buvo jaučiamas didelis susidomėjimas rengti filmavimus Lietuvoje.

„Mokestinių paskatų įvedimas mūsų šalies kino gamintojams sudarė būtinas sąlygas konkuruoti tarptautinėje rinkoje: greta turimo kino profesionalų pripažinimo ir potencialo, patirties dirbant su tarptautiniais projektais įgijome ir ekonominį argumentą kviesti dirbti Lietuvoje. Nuosekliai prodiuserių, kino paslaugų teikėjų bei Lietuvos kino centro kartu atliekamas darbas pristatant šias galimybes svarbiausiose pasaulio kino mugėse bei forumuose, reklamuojant tarptautiniuose leidiniuose leidžia tikėtis, kad ir 2016 metais nestokosime ketinančių savo filmus gaminti Lietuvoje“, – sakė jis.

DELFI
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kino klubas

Holivudas pakeitė „YouTube“ filmukų kūrėjo gyvenimą (1)

Kai Davidas F. Sandbergas svetainėje „YouTube“ paskelbė pustrečios minutės filmuką, švedas nė sapne nesapnavo, kad vieną dieną jis kardinaliai pakeis tiek jo paties, tiek jo žmonos gyvenimą.

Mėgstate realybės šou? Tai gali tapti pražūtinga

„Akvariumas“, „Baras“, „Robinzonai“ ar šiuo metu per televiziją rodomas „2 barai. Gyvenimas kelyje“ – jei žinote, kad tai ne saldainių pavadinimai, o realybės šou, tuomet į Lietuvos kino teatrus liepos 29 dieną atkeliaujantis filmas „NERVE: drąsos žaidimas“ būtent jums. Įtemptas veiksmo trileris parodys, koks pavojingas gali būti iš pažiūros „lengvas ir pramoginis“ žanras.

Po 32 metų „Vaiduoklių medžiotojai“ grįžta moteriškame kailyje (11)

1984 metais režisierius Ivanas Reitmanas sukūrė pirmuosius „Vaiduoklių medžiotojus“ ir pakerėjo pasaulį. Juosta vėliau ne kartą tapo įvairiausiais serialais bei perdirbiniais ir tai tik įrodė šių herojų populiarumą. Po 32 metų „Vaiduoklių medžiotojai“ triumfuodami JAV jau uždirbtais milijonais ir puikiomis recenzijomis grįžta į kino ekranus. Tiesa, tiksliau būtų sakyti medžiotojos, o ne medžiotojai...

Naujausias „Išvarymo“ režisieriaus siaubo trileris privers miegoti neišjungus šviesos

Jamesas Wanas neseniai siaubo trilerių mėgėjus kino teatruose šiurpino antra kultinio „Išvarymo“ dalimi. Tuo pat metu jis kaip prodiuseris dirbo ir su dar vienu filmu, kuris neabejotinai sudomins šio žanro fanatikus. Jau liepos 22 dieną į kino teatrus atkeliauja juosta „Neišjunk šviesos“. Kritikų teigimu, ji neketina nusileisti savo pirmtakams ir net pretenduoja patekti į siaubo filmų istoriją.

Nykiausia kino vasara. Ar tai blokbasterių ir tęsinių saulėlydis? (11)

Vasaros kino sezonas – laikotarpis, kai didžiausios Holivudo kino studijos pristato pačius prabangiausius ir įspūdingiausius metų kino projektus. Būtent vasara yra laikoma tuo laikotarpiu, kai filmai leidžia jų kūrėjams gerai pasipelnyti, o ir tuo pačiu suteikti gerą ir lengvai prieinamą pramogą žmonėms visame pasaulyje.