Lietuvos grožis pernai užsienio kino kūrėjus paskatino čia palikti milijonus eurų

 (39)
2015-aisiais Lietuvoje buvo filmuojamas rekordinis skaičius užsienio filmų. Pasak Lietuvos kino centro, tokiam Lietuvos iškilimui kino pasaulio žemėlapyje bene daugiausia įtakos padarė 2014 metų pradžioje įsigaliojusi pelno mokesčio lengvata.

„Karas ir taika“ akimirka
„Karas ir taika“ akimirka
© Baltijos filmų paslaugos

Minėta pelno mokesčio lengvata sudaro palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti Lietuvoje. Taip pat ši lengvata leidžia įmonėms susimažinti pelno mokestį, kuomet norima neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai. Be to, gamintojams suteikiama galimybė iš privačių remėjų pritraukti iki 20 procentų gamybos biudžeto.

Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, labai svarbu tai, kad šios mokestinės paskatos naudą pripažįsta sėkmingos šalies verslo įmonės ir skiria lėšų filmų gamybai.

Vienas sėkmingiausių Lietuvoje vykdytų projektų – Vilniuje filmuota šešių dalių drama pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“. Pasak BBC, vien pirmoji dramos dalis buvo peržiūrėta daugiau nei 6 milijonų žiūrovų. Projektas sulaukė susidomėjimo ne tik Junginėje Karalystėje, tačiau ir visame pasaulyje.

Taip pat tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog mokestinė paskata sudaro geresnes galimybes Lietuvos prodiuseriams dalyvauti ambicinguose ir sėkmės sulaukiančiuose bendros filmų gamybos su užsienio partneriais projektuose. Pavyzdžiui, filmas „Dvi naktys iki ryto“ (Suomija, Lietuva) laimėjo geriausio režisieriaus prizą Monrealio filmų festivalyje, Kanadoje.

Mokestinė paskata taip pat svarbi ir nacionalinio kino gamybai – penkių tokių filmų projektai taip pat pasinaudojo šiuo gamybos paramos mechanizmu.

Kino kontekste 2015 metai Lietuvai buvo pakilimo metai. Šalyje buvo filmuojami septyni užsienio kino kompanijų filmai ir tai yra didžiausias skaičius Lietuvos istorijoje. Pasak Lietuvos kino centro, paprastai Lietuvoje būna filmuojami du ar trys užsienio gamybos filmai, tiesa, išskirtiniai buvo 2008 metai, kai Lietuvoje buvo vykdomi penkių užsienio kino projektų filmavimo darbai.

2015-aisiais Lietuvoje buvo filmuoti tokie užsienio filmai kaip „Helena. Laukinė akis“ (Suomija), „Muzika lede“ (Rusija), „Tirštesnis nei vanduo“ (Švedija), „Karas ir taika“ (Jungtinė Karalystė), „Pasienio miestas“ (Suomija), „Laukimas / La Espera“ (Ispanija, Lietuva) BBC užsakytas projektas „Eichmano teismo procesas“ (Jungtinė Karalystė).

Šių užsienio filmų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė beveik 12 milijonų eurų.

Minėtuose filmuose galima išvysti tokius aktorius, kaip Martiną Freemaną, Anthony LaPaglia, Rebecca Font, Paulą Dano, Lily James, Jamesą Nortoną, Francesc Garrido, Norą Navas ir kitus.

2015 m. privatūs investuotojai, siekdami pasinaudoti pelno mokesčio įstatymo nustatyta lengvata suteikė 2 668 506 eurų. Su šia parama, kurią suteikė 17 pelningai verslą plėtojančių kompanijų, buvo įgyvendinta 15 filmų ar jų dalių gamybos projektų.

Rolandas Kvietkauskas
Rolandas Kvietkauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas teigė, jog jau 2014 metais buvo jaučiamas didelis susidomėjimas rengti filmavimus Lietuvoje.

„Mokestinių paskatų įvedimas mūsų šalies kino gamintojams sudarė būtinas sąlygas konkuruoti tarptautinėje rinkoje: greta turimo kino profesionalų pripažinimo ir potencialo, patirties dirbant su tarptautiniais projektais įgijome ir ekonominį argumentą kviesti dirbti Lietuvoje. Nuosekliai prodiuserių, kino paslaugų teikėjų bei Lietuvos kino centro kartu atliekamas darbas pristatant šias galimybes svarbiausiose pasaulio kino mugėse bei forumuose, reklamuojant tarptautiniuose leidiniuose leidžia tikėtis, kad ir 2016 metais nestokosime ketinančių savo filmus gaminti Lietuvoje“, – sakė jis.

DELFI
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kino klubas

Režisierė E. Vertelytė: filmo kūrimas nėra istoriko darbas (3)

Purvas ir kiaulių fermos kvapas nesutrukdė pabaigti pusantro mėnesio trukusių lietuviško vaidybinio filmo „Stebuklas“ filmavimo darbų. Scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Vertelytė teigia filmu siekusi pamėginti suprasti Lietuvos nepriklausomybės pradžioje gyvenusių žmonių psichologiją. Jai filmo kūrimas buvo tarsi kelionė, paturtinusi ją ir kaip kūrėją, ir kaip žmogų. Tačiau filmas dar toli gražu nebaigtas.

Birželį trečiąkart vyks LGBT organizuojamas filmų festivalis „Kreivės“ (5)

Trečią kartą rengiamas Vilniaus LGBT* festivalis „Kreivės“ pristato didesnę nei iki šiol filmų programą su peržiūromis trijose kino erdvėse – „Skalvijoje“, „Pasakoje“ ir Prancūzų institute. Šiais metais „Kreivės“ vyks anksčiau ir į filmų peržiūras kvies jau nuo birželio 15 d.

„Alisa veidrodžio karalystėje“ recenzija: gražus, bet visiškai nereikalingas tęsinys

Kultinis režisierius Timas Burtonas sugrįžta prie savo daugiausiai karjeroje užsidirbusio filmo „Alisa stebuklų šalyje“, pasirodžiusio 2010 metų pavasarį, ir pristato net šešerius metus lauktą tęsinį. Tačiau šįkart kino kūrėjas užima tik projekto prodiuserio ir jau visiems puikiai pažįstamos istorijos puoselėtojo funkcijas, režisieriaus vairą perleisdamas ambicingam ir iš „Mapetų“ dilogijos žinomam kūrėjui Jamesui Bobinui.

Neįtikėtina lietuvio sėkmė: bemiegės naktys ir svajonių darbas garsiuose filmuose (15)

Žygimantas Kučas – vienas iš tų, kurie savo svajonių darbą rado ne Lietuvoje. Gimtinę po 11 klasių baigimo palikęs ir maištininku save vadinantis vaikinas jau dirbo su didžiuliais kino projektais, o vienas jų – filmas „Džiunglių knyga“.

Nelegalus kino teatras po tiltu padeda indų rikšų traukikams atsipalaiduoti

Šis laikinas kino teatras įrengtas po judriu tiltu Delyje. Už 15 dolerio centų per dieną jame galima pažiūrėti keturis Bolivudo filmus.