Lietuvos grožis pernai užsienio kino kūrėjus paskatino čia palikti milijonus eurų

 (39)
2015-aisiais Lietuvoje buvo filmuojamas rekordinis skaičius užsienio filmų. Pasak Lietuvos kino centro, tokiam Lietuvos iškilimui kino pasaulio žemėlapyje bene daugiausia įtakos padarė 2014 metų pradžioje įsigaliojusi pelno mokesčio lengvata.

„Karas ir taika“ akimirka
„Karas ir taika“ akimirka
© Baltijos filmų paslaugos

Minėta pelno mokesčio lengvata sudaro palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti Lietuvoje. Taip pat ši lengvata leidžia įmonėms susimažinti pelno mokestį, kuomet norima neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai. Be to, gamintojams suteikiama galimybė iš privačių remėjų pritraukti iki 20 procentų gamybos biudžeto.

Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, labai svarbu tai, kad šios mokestinės paskatos naudą pripažįsta sėkmingos šalies verslo įmonės ir skiria lėšų filmų gamybai.

Vienas sėkmingiausių Lietuvoje vykdytų projektų – Vilniuje filmuota šešių dalių drama pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“. Pasak BBC, vien pirmoji dramos dalis buvo peržiūrėta daugiau nei 6 milijonų žiūrovų. Projektas sulaukė susidomėjimo ne tik Junginėje Karalystėje, tačiau ir visame pasaulyje.

Taip pat tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog mokestinė paskata sudaro geresnes galimybes Lietuvos prodiuseriams dalyvauti ambicinguose ir sėkmės sulaukiančiuose bendros filmų gamybos su užsienio partneriais projektuose. Pavyzdžiui, filmas „Dvi naktys iki ryto“ (Suomija, Lietuva) laimėjo geriausio režisieriaus prizą Monrealio filmų festivalyje, Kanadoje.

Mokestinė paskata taip pat svarbi ir nacionalinio kino gamybai – penkių tokių filmų projektai taip pat pasinaudojo šiuo gamybos paramos mechanizmu.

Kino kontekste 2015 metai Lietuvai buvo pakilimo metai. Šalyje buvo filmuojami septyni užsienio kino kompanijų filmai ir tai yra didžiausias skaičius Lietuvos istorijoje. Pasak Lietuvos kino centro, paprastai Lietuvoje būna filmuojami du ar trys užsienio gamybos filmai, tiesa, išskirtiniai buvo 2008 metai, kai Lietuvoje buvo vykdomi penkių užsienio kino projektų filmavimo darbai.

2015-aisiais Lietuvoje buvo filmuoti tokie užsienio filmai kaip „Helena. Laukinė akis“ (Suomija), „Muzika lede“ (Rusija), „Tirštesnis nei vanduo“ (Švedija), „Karas ir taika“ (Jungtinė Karalystė), „Pasienio miestas“ (Suomija), „Laukimas / La Espera“ (Ispanija, Lietuva) BBC užsakytas projektas „Eichmano teismo procesas“ (Jungtinė Karalystė).

Šių užsienio filmų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė beveik 12 milijonų eurų.

Minėtuose filmuose galima išvysti tokius aktorius, kaip Martiną Freemaną, Anthony LaPaglia, Rebecca Font, Paulą Dano, Lily James, Jamesą Nortoną, Francesc Garrido, Norą Navas ir kitus.

2015 m. privatūs investuotojai, siekdami pasinaudoti pelno mokesčio įstatymo nustatyta lengvata suteikė 2 668 506 eurų. Su šia parama, kurią suteikė 17 pelningai verslą plėtojančių kompanijų, buvo įgyvendinta 15 filmų ar jų dalių gamybos projektų.

Rolandas Kvietkauskas
Rolandas Kvietkauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas teigė, jog jau 2014 metais buvo jaučiamas didelis susidomėjimas rengti filmavimus Lietuvoje.

„Mokestinių paskatų įvedimas mūsų šalies kino gamintojams sudarė būtinas sąlygas konkuruoti tarptautinėje rinkoje: greta turimo kino profesionalų pripažinimo ir potencialo, patirties dirbant su tarptautiniais projektais įgijome ir ekonominį argumentą kviesti dirbti Lietuvoje. Nuosekliai prodiuserių, kino paslaugų teikėjų bei Lietuvos kino centro kartu atliekamas darbas pristatant šias galimybes svarbiausiose pasaulio kino mugėse bei forumuose, reklamuojant tarptautiniuose leidiniuose leidžia tikėtis, kad ir 2016 metais nestokosime ketinančių savo filmus gaminti Lietuvoje“, – sakė jis.

DELFI
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Kino klubas

Trilerio „Sekluma“ recenzija: tai gali būti Holivudo išsigelbėjimas (3)

Trileriai, kuriuose pagrindiniai veikėjai gali pasikliauti tik savo protu, gali būti Holivudo išsigelbėjimas. Vis mažiau originalių projektų kurianti industrija pastaruoju metu šią klaidą bando ištaisyti gamindama santykinai nedidelį biudžetą turinčius filmus, kurių kokybė ir žiūrimumas priklauso tik nuo scenarijaus stiprumo, ir tęsinių eroje tai yra tarytum gelbėjimosi ratas.

Dėl nesutarimų su T. Cruise'u sustabdyti 6-osios „Neįmanomos misijos“ dalies filmavimai (2)

Veiksmo filmų „Neįmanoma misija“ (Mission: Impossible) serijos – viena iš pelningiausių franšizių, tačiau, panašu, kad finansiniai rodikliai sėkmės kuriant naujas dalis negarantuoja. Skelbiama, kad juostos gerbėjams naujausios – šeštosios dalies – teks palaukti. Taip nutiko dėl kūrėjų ir aktoriaus Tomo Cruise‘o konflikto, kilusio dėl pinigų, skelbia gamespot.com.

Užsienio profesionalai papasakos, kaip uždirbti iš muzikos kino filmams kūrimo

Penktus metus rengiamoje tarptautinėje muzikos industrijos naujovių ir galimybių konferencijoje „What’s Next in Music?“ šiemet itin daug dėmesio bus skiriama muzikos ir kino industrijų bendradarbiavimui bei praktine patirtimi pagrįstiems patarimams, kaip muzikantams uždirbi iš savo kūrinių panaudojimo kino filmuose.

Kanus prajuokinęs „Tonis Erdmanas“ ironiškai žvelgia į tai, kuo tapome šiandien

„Viena unikaliausių komedijų per visus 110 žanro gyvavimo metų“. Taip šių metų Kanų kino festivalio sensacija tapusį vokietės Maren Ade filmą „Tonis Erdmanas“ apibūdino britų laikraščio „The Telegraph“ kino kritikas Robbie Collinas. Lietuviai bus vieni pirmųjų, kurie pamatys po festivalius sėkmingai keliaujančią, o Vokietijoje žiūrimumo rekordus mušančią komišką dramą. Jos premjera – jau šį penktadienį, rugpjūčio 26 dieną.

Lietuvos kino centro direktorius baigė kadenciją (1)

Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas, vadovavęs įstaigai nuo 2012 m., baigė savo ketverių metų kadenciją. Kultūros ministerija liepos mėnesį paskelbė konkursą centro direktoriaus pareigoms užimti. Remiantis teisės aktais direktoriaus kadencija yra ketveri metai. Tas pats asmuo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.