Lietuvos grožis pernai užsienio kino kūrėjus paskatino čia palikti milijonus eurų

 (39)
2015-aisiais Lietuvoje buvo filmuojamas rekordinis skaičius užsienio filmų. Pasak Lietuvos kino centro, tokiam Lietuvos iškilimui kino pasaulio žemėlapyje bene daugiausia įtakos padarė 2014 metų pradžioje įsigaliojusi pelno mokesčio lengvata.

„Karas ir taika“ akimirka
„Karas ir taika“ akimirka
© Baltijos filmų paslaugos

Minėta pelno mokesčio lengvata sudaro palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti Lietuvoje. Taip pat ši lengvata leidžia įmonėms susimažinti pelno mokestį, kuomet norima neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai. Be to, gamintojams suteikiama galimybė iš privačių remėjų pritraukti iki 20 procentų gamybos biudžeto.

Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, labai svarbu tai, kad šios mokestinės paskatos naudą pripažįsta sėkmingos šalies verslo įmonės ir skiria lėšų filmų gamybai.

Vienas sėkmingiausių Lietuvoje vykdytų projektų – Vilniuje filmuota šešių dalių drama pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“. Pasak BBC, vien pirmoji dramos dalis buvo peržiūrėta daugiau nei 6 milijonų žiūrovų. Projektas sulaukė susidomėjimo ne tik Junginėje Karalystėje, tačiau ir visame pasaulyje.

Taip pat tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog mokestinė paskata sudaro geresnes galimybes Lietuvos prodiuseriams dalyvauti ambicinguose ir sėkmės sulaukiančiuose bendros filmų gamybos su užsienio partneriais projektuose. Pavyzdžiui, filmas „Dvi naktys iki ryto“ (Suomija, Lietuva) laimėjo geriausio režisieriaus prizą Monrealio filmų festivalyje, Kanadoje.

Mokestinė paskata taip pat svarbi ir nacionalinio kino gamybai – penkių tokių filmų projektai taip pat pasinaudojo šiuo gamybos paramos mechanizmu.

Kino kontekste 2015 metai Lietuvai buvo pakilimo metai. Šalyje buvo filmuojami septyni užsienio kino kompanijų filmai ir tai yra didžiausias skaičius Lietuvos istorijoje. Pasak Lietuvos kino centro, paprastai Lietuvoje būna filmuojami du ar trys užsienio gamybos filmai, tiesa, išskirtiniai buvo 2008 metai, kai Lietuvoje buvo vykdomi penkių užsienio kino projektų filmavimo darbai.

2015-aisiais Lietuvoje buvo filmuoti tokie užsienio filmai kaip „Helena. Laukinė akis“ (Suomija), „Muzika lede“ (Rusija), „Tirštesnis nei vanduo“ (Švedija), „Karas ir taika“ (Jungtinė Karalystė), „Pasienio miestas“ (Suomija), „Laukimas / La Espera“ (Ispanija, Lietuva) BBC užsakytas projektas „Eichmano teismo procesas“ (Jungtinė Karalystė).

Šių užsienio filmų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė beveik 12 milijonų eurų.

Minėtuose filmuose galima išvysti tokius aktorius, kaip Martiną Freemaną, Anthony LaPaglia, Rebecca Font, Paulą Dano, Lily James, Jamesą Nortoną, Francesc Garrido, Norą Navas ir kitus.

2015 m. privatūs investuotojai, siekdami pasinaudoti pelno mokesčio įstatymo nustatyta lengvata suteikė 2 668 506 eurų. Su šia parama, kurią suteikė 17 pelningai verslą plėtojančių kompanijų, buvo įgyvendinta 15 filmų ar jų dalių gamybos projektų.

Rolandas Kvietkauskas
Rolandas Kvietkauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas teigė, jog jau 2014 metais buvo jaučiamas didelis susidomėjimas rengti filmavimus Lietuvoje.

„Mokestinių paskatų įvedimas mūsų šalies kino gamintojams sudarė būtinas sąlygas konkuruoti tarptautinėje rinkoje: greta turimo kino profesionalų pripažinimo ir potencialo, patirties dirbant su tarptautiniais projektais įgijome ir ekonominį argumentą kviesti dirbti Lietuvoje. Nuosekliai prodiuserių, kino paslaugų teikėjų bei Lietuvos kino centro kartu atliekamas darbas pristatant šias galimybes svarbiausiose pasaulio kino mugėse bei forumuose, reklamuojant tarptautiniuose leidiniuose leidžia tikėtis, kad ir 2016 metais nestokosime ketinančių savo filmus gaminti Lietuvoje“, – sakė jis.

DELFI
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kino klubas

Pamatyk video! Po susirašinėjimo su H. Daktaru „Gauto iškvietimo 3“ kūrėjai filmavimus perkėlė į jo namus (10)

Spalio 7 d. kino teatruose pradedama rodyti režisieriaus Tado Vidmanto juodosios komedijos naujausia dalis „Gautas iškvietimas 3“. Viena filmo scenų buvo nufilmuota prabangiuose Henriko Daktaro apartamentuose. Kūrybinę grupę į namus įsileido H. Daktaro žmona Ramutė Daktarienė, o leidimą filmuoti po susirašinėjimo popieriniais laiškais davė pats Henrikas.

Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis kviečia jaunąją auditoriją patyrinėti savo ribas

Jau vienuoliktus metus iš eilės ruduo moksleiviams asocijuojasi ne tik su mokykline rutina, bet ir su jiems skirtais prasmingais filmais. Šiemet Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis spalio 7–16 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Varėnos žiūrovus kvies susipažinti su naujausiais įvairių jaunimo kino festivalių favoritais bei kelti svarbius gyvenimo klausimus, ieškoti universalių ir asmeninių reikšmių. „Į savo pasaulio kraštą!“ – ragina leistis šiųmečio festivalio programa, kurioje – 12 įvairiais kino apdovanojimais ir nominacijomis įvertintų filmų.

A. Ramanausko-Greitai filmo „12 kėdžių“ anonso premjera ypač nudžiugins A. Užkalnio priešus: pamatykite pirmieji! (140)

Rašytojas, apžvalgininkas ir redaktorius Andrius Užkalnis abejingų nepalieka. Vienų mylimas, kitų nekenčiamas, A. Užkalnis šį rudenį buvo pamokytas kumščiais. Laimei, smūgių į veidą jis sulaukė ne realybėje, o naujoje lietuviškoje komedijoje „12 Kėdžių“.

Specialiai „Liepsnojančiam horizontui“ pastatyta naftos platforma - didžiausia visų laikų filmavimo aikštelė

Meksikos įlankoje pastatyta naftos platforma, pavadinta „Deepwater Horizon“, visame pasaulyje išgarsėjo po to, kai 2010 m. joje nugriaudėjo sprogimas ir iš pažeistų vamzdžių į jūrą ėmė lietis nafta. Šis incidentas, per kurį žuvo 11 žmonių, tapo viena didžiausių ekologinių katastrofų žmonijos istorijoje. Jos metu kompanija „British Petroleum” drauge su baudomis už žalą gamtai prarado net 42 milijardus JAV dolerių.

K. Vildžiūnas pristatė „Senekos dieną“: tai mano filmas, bet ne apie mane (1)

Pirmą kartą šalies istorijoje žiūrovams pristatomas filmas, prie kurio kūrimo prisidėjo prodiuseriai iš Latvijos ir Estijos. Bendras Baltijos šalių kino žmonių darbas – sena idėja, kurią filmo prodiuserei Uljanai Kim po filmo “Aš esi tu” premjeros Kanų kino festivalyje pasiūlė kino prodiuseris, Europos arthouse kino tėvu vadinamas Karlas Baumgartneris-Baumi.