Lietuvio filmuotam filmui – du Lokarno kino festivalio apdovanojimai

Projekto „Cinetrain“ Rusijoje metu kartu su tarptautine komanda lietuvių operatoriaus Sauliaus Lukoševičiaus praeitą žiemą nufilmuotas filmas „Žiema“ (Zima) pelnė du prizus viename svarbiausių Europos kino festivalių – rugpjūtį vykusiame 66-ajame tarptautiniame Lokarno kino festivalyje.
Saulius Lukoševičius
Saulius Lukoševičius
© Organizatorių archyvo nuotr.

„Žiema“ – vizualus metų laiko portretas ir kartu kelionė po Šiaurės Rusiją ir Sibirą. Kelionė po jausmus ir mintis žmonių, kurie turi gyventi vienomis atšiauriausių klimato sąlygų pasaulyje. Realybėje, kurioje riba tarp gyvenimo itin plona, kur civilizacija nuolat ir kartu varžosi su gamta, bet kartu ir susigyvena su milijonus metų joje galiojančiomis taisyklėmis.

Filmą režisavo Cristina Picchi iš Italijos, taip pat kartu su režisiere ir operatoriumi S. Lukoševičiumi dirbo garsistas Henri D’Armancourtas iš Prancūzijos.

„Žiema“ tarptautiniame Lokarno kino festivalyje pelnė du prizus – „Pardino d`argento“ apdovanojimą konkursinėje programoje „Pardi di Domani“ ir Lokarno kino festivalio nominaciją Europos kino apdovanojimuose.

„Žiema“ nominuota Europos kino apdovanojimui geriausio trumpametražio filmo kategorijoje, kur varžosi su 14 kitų trumpametražių filmų, pelniusių apdovanojimus kituose svarbiausiuose Europos kino festivaliuose. Šio apdovanojimo nugalėtojas paaiškės šių metų gruodį.

Lokarno kino festivalyje vyko „Žiemos“ filmo tarptautinė premjera. Filmo premjeroje dalyvavo lietuvių operatorius S. Lukoševičius, režisierė C. Picchi bei rusų prodiuseriai.

Projektas „Cinetrain“ vyko 2013 m. žiemą, kai visi dalyviai pradėjo savo kelionę Maskvoje, iš kurios traukiniu iškeliavo į Murmanską, po to tęsė ją iki pat Baikalo, pakeliui apsistodami Sankt Peterburge, Kotlase, Tomske, Irkustke bei Olchono saloje prie Baikalo, kur ir filmuodavo. Traukiniu projekto dalyviai nuvažiavo apie 15 tūkst. kilometrų.

Filmavimo grupės buvo sudarytos iš režisieriaus, operatoriaus, garso režisieriaus bei vieno is organizatorių, kuris padėdavo įvairiais klausimais. Tarptautines komandas sudarė dalyviai iš 14 valstybių. Kiekviena grupė turėjo temą paremtą įvairiais stereotipais apie Rusiją („Lada“ automobiliai, Rusijos moterys, degtinė, Rusijos meškos, Rusijos siela, rusiška pirtis, Rusijos žiema) ir kūrė maždaug 10-ies minučių trukmės trumpametražius filmus.

Lietuvių operatorius kartu su italų režisiere ir prancūzų garsistu pakliuvo į komandą, kuri turėjo sukurti filmuką apie Rusijos žiemą. S. Lukoševičius pasakojo, kad po filmavimų filmukai buvo montuojami traukinyje pakeliui iš Irkutsko į Maskvą, kuris važiuoja keturias paras. Visi filmukai kartu sudarė vieną dokumentinį pilnametražį filmą, kurio premjera įvyko kelionės pabaigoje Maskvoje. Visa kelionė truko vieną mėnesį. Dabar daugelis filmukų gyvena savo atskirą gyvenimą ir keliauja po kino festivalius.

Operatorius S. Lukoševičius teigė, kad tai buvo kelionė, kuri įsiminė visam gyvenimui. „Dar gerokai prieš kino projektą gavau sutartį su sąlygomis, kuriose buvo minima, kad gali tekti atlaikyti didelius šalčius, filmuoti ekstremaliomis sąlygomis, šokti į eketę, išgerti nemažą kiekį degtinės ir pan. Būtent taip viskas ir buvo“, – nuotykius iš projekto „Cinetrain“ pasakojo operatorius.

S. Lukoševičius 2010 m. baigė operatorystės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jis nufilmavo tokius trumpametražius filmus kaip „Senelis“ (rež. Andrius Paškevičius, 2010), „Knygnešys“ (rež. Jonas Trukanas, 2011), trumpametražį dokumentinį filmą „Našlaitynas“ (rež. Albina Griniūtė, 2012), buvo vienas dokumentinio fillmo „Mes už... Lietuvą!“ (rež. Andrius Lekavičius, 2012) operatorių, taip pat jis nufilmavo šiais metais „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią trumpametražį filmą pelniusią „Plaukikę“ (rež. Gabrielė Urbonaitė, 2013).

Vaizdai iš „Žiemos“ kūrimo:

Making Of: "Zima" from Cinetrain on Vimeo.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Kino klubas

Filmą Rusijoje sukūręs E. Vėlyvis: aš labai laukiu lietuviškos publikos verdikto (17)

Rusijoje pastatytas ir lietuviškai „Garsų pasaulio įrašų“ studijoje įgarsintas Emilio Vėlyvio filmas „Nakties sergėtojai“ – rimtas žingsnis režisieriaus kūrybinėje biografijoje. Įspūdingas veiksmo, specialiųjų efektų ir gausus kompiuterinės grafikos fantastinis filmas Lietuvos kino teatrus pasieks rugsėjo 2 d.

Į ekranus grįžtantis „Mechanikas“ J. Stathamas nebedega noru tapti naujuoju J. Bondu (12)

Į kino ekranus jau rugsėjo 2 dieną su trenksmu grįžta pavojingiausias pasaulio žudikas. Prieš penkerius metus į savo suvaidintų kietų vyrukų galeriją Jasonas Stathamas įtraukė dar vieną: samdomą žudiką Artūrą Bišopą, žinomą „Mechaniko“ slapyvardžiu. Mechanikas kviečiamas tuomet, kai paprastos užsakomosios žmogžudystės nepakanka, nes mirtis turi atrodyti kaip nelaimingas atsitikimas. Bišopas yra būtent tokių užsakymų specialistas, kuriam nėra lygių visame pasaulyje.

2016 metų vasara – grėsminga prognozė Holivudui (35)

2016 metų vasarą Holivudas prisimins dar labai ilgai dėl itin stambių finansinių nepasisekimų. Būtent apie tai ir bus šis straipsnis, kuriame pabandysime išnagrinėti pagrindines priežastis, dėl kurių ilgai laukti filmai patyrė finansinį fiasko, bei kaip ateityje būtų galima išvengti tokių nepalankių kino studijoms situacijų.

K. Vildžiūnas filmą „Senekos diena” pristatė Estijos publikai

„Keistas jausmas pristatyti filmą Estijoje. Tarytum sutikai tolimus giminaičius ir nebeprisimeni jų vardų... Nepaisant mano nerimo, kad filmas gali ‘šauti pro šalį’, estai labai šiltai priėmė ir suprato jį. Džiaugiuosi dėl to, nes “Senekos diena” niekaip nebūtų nufilmuotas be estų paramos”, – įspūdžiais iš praėjusią savaitę Estijoje įvykusios filmo premjeros dalijosi režisierius Kristijonas Vildžiūnas.

„Žuvytė Dorė“ recenzija: vienas geriausių 2016 metų filmų (1)

Kino studijos „Pixar“ pažiba, animatorius ir scenaristas Andrew Stantonas pristato ilgai lauktą neužmirštamo 2003 metų animacinio šedevro „Žuviukas Nemo“ tęsinį, kuriame ir vėl susitinkame su visiems pažįstamais veikėjais bei jų naujais, kvapą gniaužiančiais ir itin nuotaikingais nuotykiais.