Lietuvio filmuotam filmui – du Lokarno kino festivalio apdovanojimai

Projekto „Cinetrain“ Rusijoje metu kartu su tarptautine komanda lietuvių operatoriaus Sauliaus Lukoševičiaus praeitą žiemą nufilmuotas filmas „Žiema“ (Zima) pelnė du prizus viename svarbiausių Europos kino festivalių – rugpjūtį vykusiame 66-ajame tarptautiniame Lokarno kino festivalyje.
Saulius Lukoševičius
Saulius Lukoševičius
© Organizatorių archyvo nuotr.

„Žiema“ – vizualus metų laiko portretas ir kartu kelionė po Šiaurės Rusiją ir Sibirą. Kelionė po jausmus ir mintis žmonių, kurie turi gyventi vienomis atšiauriausių klimato sąlygų pasaulyje. Realybėje, kurioje riba tarp gyvenimo itin plona, kur civilizacija nuolat ir kartu varžosi su gamta, bet kartu ir susigyvena su milijonus metų joje galiojančiomis taisyklėmis.

Filmą režisavo Cristina Picchi iš Italijos, taip pat kartu su režisiere ir operatoriumi S. Lukoševičiumi dirbo garsistas Henri D’Armancourtas iš Prancūzijos.

„Žiema“ tarptautiniame Lokarno kino festivalyje pelnė du prizus – „Pardino d`argento“ apdovanojimą konkursinėje programoje „Pardi di Domani“ ir Lokarno kino festivalio nominaciją Europos kino apdovanojimuose.

„Žiema“ nominuota Europos kino apdovanojimui geriausio trumpametražio filmo kategorijoje, kur varžosi su 14 kitų trumpametražių filmų, pelniusių apdovanojimus kituose svarbiausiuose Europos kino festivaliuose. Šio apdovanojimo nugalėtojas paaiškės šių metų gruodį.

Lokarno kino festivalyje vyko „Žiemos“ filmo tarptautinė premjera. Filmo premjeroje dalyvavo lietuvių operatorius S. Lukoševičius, režisierė C. Picchi bei rusų prodiuseriai.

Projektas „Cinetrain“ vyko 2013 m. žiemą, kai visi dalyviai pradėjo savo kelionę Maskvoje, iš kurios traukiniu iškeliavo į Murmanską, po to tęsė ją iki pat Baikalo, pakeliui apsistodami Sankt Peterburge, Kotlase, Tomske, Irkustke bei Olchono saloje prie Baikalo, kur ir filmuodavo. Traukiniu projekto dalyviai nuvažiavo apie 15 tūkst. kilometrų.

Filmavimo grupės buvo sudarytos iš režisieriaus, operatoriaus, garso režisieriaus bei vieno is organizatorių, kuris padėdavo įvairiais klausimais. Tarptautines komandas sudarė dalyviai iš 14 valstybių. Kiekviena grupė turėjo temą paremtą įvairiais stereotipais apie Rusiją („Lada“ automobiliai, Rusijos moterys, degtinė, Rusijos meškos, Rusijos siela, rusiška pirtis, Rusijos žiema) ir kūrė maždaug 10-ies minučių trukmės trumpametražius filmus.

Lietuvių operatorius kartu su italų režisiere ir prancūzų garsistu pakliuvo į komandą, kuri turėjo sukurti filmuką apie Rusijos žiemą. S. Lukoševičius pasakojo, kad po filmavimų filmukai buvo montuojami traukinyje pakeliui iš Irkutsko į Maskvą, kuris važiuoja keturias paras. Visi filmukai kartu sudarė vieną dokumentinį pilnametražį filmą, kurio premjera įvyko kelionės pabaigoje Maskvoje. Visa kelionė truko vieną mėnesį. Dabar daugelis filmukų gyvena savo atskirą gyvenimą ir keliauja po kino festivalius.

Operatorius S. Lukoševičius teigė, kad tai buvo kelionė, kuri įsiminė visam gyvenimui. „Dar gerokai prieš kino projektą gavau sutartį su sąlygomis, kuriose buvo minima, kad gali tekti atlaikyti didelius šalčius, filmuoti ekstremaliomis sąlygomis, šokti į eketę, išgerti nemažą kiekį degtinės ir pan. Būtent taip viskas ir buvo“, – nuotykius iš projekto „Cinetrain“ pasakojo operatorius.

S. Lukoševičius 2010 m. baigė operatorystės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jis nufilmavo tokius trumpametražius filmus kaip „Senelis“ (rež. Andrius Paškevičius, 2010), „Knygnešys“ (rež. Jonas Trukanas, 2011), trumpametražį dokumentinį filmą „Našlaitynas“ (rež. Albina Griniūtė, 2012), buvo vienas dokumentinio fillmo „Mes už... Lietuvą!“ (rež. Andrius Lekavičius, 2012) operatorių, taip pat jis nufilmavo šiais metais „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią trumpametražį filmą pelniusią „Plaukikę“ (rež. Gabrielė Urbonaitė, 2013).

Vaizdai iš „Žiemos“ kūrimo:

Making Of: "Zima" from Cinetrain on Vimeo.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kino klubas

C. Prattas apie itin laukiamą šių metų filmą „Keleiviai“: tai vienas geriausių mano skaitytų scenarijų (1)

Vienas laukiamiausių šių metų filmų „Keleiviai“ (angl. „Passengers“) po truputį spėja užkariauti žiūrovų simpatijas. Ir nesvarbu, kad žmonės tik dabar pamatė pirmąjį juostos anonsą – jis jau ilgą laiką buvo įvardijamas itin laukiamu projektu.

N-16 animacinės komedijos „Dešrelių balius“ recenzija: rezultatas absoliučiai nuostabus (6)

Kai kurie kultūriniai stereotipai, kad ir kiek įrodymų būtų prieš juos, niekaip neišnyksta. Žurnalistai vis dar būna nustebę, kad egzistuoja moterys komikės, tarytum lytis būtų susijusi su gebėjimu juokauti; daug kam vis dar keista, kad kokiame nors filme geriausius draugus vaidinę aktoriai tikrame gyvenime negali vienas kito pakęsti, net jeigu jų darbas ir yra profesionaliai apsimetinėti.

M. Katleris ėmė auklėti nelegaliai filmus žiūrinčius internautus (31)

Filmo „Gautas iškvietimas“ kūrėjai nuo pat pirmosios dalies pasirodymo iki dabar beveik kasdien sulaukia klausimų, kada bus galima parsisiųsti filmą iš nelegalaus siuntimosi svetainių. Iki šiol sėkmingai atsišaudžiusi į komentarus internete ar šalinusi nelegalias nuorodas, šį kartą kūrybinė grupė paruošė piratams žinutę. Netikėčiausiai pasisakė M. Katleris, kuris trečioje filmo dalyje iš pirato vaidmens pats perėjo į kitą barikadų pusę.

Dainius Gavenonis: mano nuotraukose kinas ir gyvenimas yra viena

Aktorius Dainiaus Gavenonio lagamine visada atsiranda vietos fotoaparatui. Keliaudamas su teatru ar išvykęs į filmavimą, Dainius visada parsiveža nuotraukose užfiksuotų akimirkų. Kai kurios iš jų taip ir lieka kompiuterio diske, kai kurias atspaudžia ir namuose ar draugams paskleidžia pluoštelį dar vienos kelionės prisiminimų.

Filmą apie Holokaustą Lietuvoje sukūręs Robertas Mullanas: išgyvenusieji jaučia kaltės jausmą (3)

Rugsėjo 23 d. kino teatruose pasirodys režisieriaus Roberto Mullano filmas „Gitel“, paliečiantis Holokausto temą Lietuvoje. Drama pasakoja masinius žudymus išgyvenusios moters istoriją: visiems artimiesiems žuvus, ji egzistuoja su kaltės jausmu, kad yra gyva. Šis jausmas, anot režisieriaus, lydi ne vieną, patyrusį Holokausto siaubus. Pateikiame interviu su režisieriumi.