Apie ką mes čia...
Neišskiriamos nuo koledžo laikų Bler, Alisa ir Frankė nusprendžia važiuoti į Majamį, kad surengtų neužmirštamą mergvakarį savo gerai draugei Džesei, paskutiniu metu įklimpusiai savo rinkiminės kampanijos darbuose. Tačiau merginos net nenutuokia, jog nekaltai prasidėjusi naktis gali virsti tragedija, į namus iškvietus paslaptingą striptizo šokėją...
Kūrinio turinys
Bernvakariai ir mergvakariai kine – viena iš nepabostančių temų, kurias kiekvienais metais mums perša įvairios Holivudinės studijos. Ir tai nenuostabu, gi beveik kiekvienas tokio pobūdžio filmas atneša visai neblogus pinigus savo kūrėjams. Tik, deja, ne visada tokie filmai sugeba gerai pralinksminti, o ką jau kalbėti apie jų turinį, kai pagrindiniu varikliu tampa ne veikėjai, jų problemos, šmaikštūs dialogai, o seksas, alkoholis, narkotikai ir neadekvatūs žmonės bei jų poelgiai.
Žinoma, čia galėtų mane užsipulti žmonės, sakydami, kad neturiu humoro jausmo ir negaliu pasijuokti iš bukų situacijų. Bet ne, su humoro jausmu pas mane viskas tvarkoje, aš tiesiog nemėgstu pasikartojančių siužetų, kurie priverčia jausti gailestį kūrybinei tam tikrų prodiuserių ir režisierių impotencijai.
Gi 2009 metais pasirodęs studijos „Warner Bros.“ hitas „Pagirios Las Vegase“ nebuvo nuvalkiotas, jame buvo labai gerai pateikti herojai, buvo sodrus humoras, itin taiklūs dialogai, juokingos situacijos ir kas svarbiausia, originalumas.
Iki pat filmo galo negalėjai suprasti, kaip baigsis ši nepavydėtina pagrindinių veikėjų situacija, nes pats istorijos pateikimas buvo taip gerai užsuktas, kad buvo tiesiog malonu stebėti kiekvieną juostos sceną. Gaila, kad tokių komedijų liko labai mažai, o pasipelnyti nusprendę godūs Holivudo žmonės pristato tokius niekingus filmus kaip šį pilnametražį režisierės Lucia Aniello debiutą.
Filmas prasideda kaip ir daugelis tokių filmų – praeityje, kad žiūrovams būtų galima susidaryti pirminį įspūdį apie pagrindinius šios istorijos herojus. Na, ir kaip suprantame, gauname keturis tipinius vulgarių komedijų prototipus – savo gyvenime pasimetusią gražuolę, neadekvačią ir mėgstančią keiktis storulę, kuri tuo ir atkreipia į save dėmesį, homoseksualę ir, žinoma, mokančią save sutvardyti pirmūnę.
Nė vienas iš šių herojų nekelia šypsenos, o ką sakyti apie jų poelgius. Ir nereikia man aiškinti, kad jų poelgių negalima suprasti, nes tai moterys. Abejoju, kad žmogus, kuris balotiruojasi į savo gimtojo miesto valdžią, atvažiavęs į kitą miestą, net neįpusėjus vakarui tupės tualete ir šnios koksą. O tokių durnų, visiškai durnų ir nebent „budulius“ prajuokinančių scenų šiame filme yra labai daug.
Tačiau, laisvai besiliejantis alkoholis, vulgarūs dialogai, keiksmažodžiai, narkotikai ir seksualinio pobūdžio priekabiavimai yra niekis palyginus su tuo, ant ko yra pastatytas šios juostos siužetas. Ogi ant to, kaip galima buvo pamatyti jau filmo anonsuose, jog merginos netyčia nužudo į jų namus atėjusį striptizo šokėją. Genialu. Pasijuokime iš žmogaus mirties. Ir taip, buvo bandyta iš to padaryti komediją, kaip penkios kvaišos (taip, penkios, nes viena prie jų prisijungė vėliau) bando atsikratyti žmogumi. Neveltui JAV šį filmą apėjo šonu, nes net ten nepraeina tokie dalykai. O JAV žmonės, kaip žinia, tikrai nėra iš adekvačiausių šiame pasaulyje. Vien ko verti jų „rednekai“.
Pliusų filmas turi, bet tik vos kelis, kurie priverčia bent jau kažkiek pasijuokti iš labai kvailų JAV įstatymų. Taip pat visai neblogai pateikti kultūriniai skirtumai tarp australų ir amerikiečių, taikliai išreikšti homoseksualūs dviejų filmo herojų santykiai ir parodyta, kaip alkoholis ir kiti neaiškūs preparatai kultūringą žmogų gali paverst į niekingą nusmurgėlį ir degradą.
Visumoje, kas nekeista, šis labai nuspėjamas filmas neprailgsta, tačiau ar jį vertą žiūrėti kine? Tikrai ne. Jį nebent galima pasižiūrėti skrendant lėktuvų į kokią egzotinę šalį, norint prieš miegą pailsinti smegenis arba tiesiog iš neturėjimo ką veikti. Bet tikiu, kad yra žymiai geresnių pasirinkimų komediniame žanre, nei šis iki negalėjimo nuvaliotas projektas.
Techninė juostos pusė
Muzikinė juostos dalis netgi visai smagi. Gal dėl to ir pats filmas neprailgsta, kai fone groja tokie žymūs kūriniai kaip M.I.A. daina „Double Bubble Trouble“, Fegie atliekama „A Little Party Never Killed Nobody“, nostalgiją keliantis J-Kwon hitas „Tipsy“, kultinis KHIA gabalas „My Neck, My Back“, Dr. Dre senosios repo mokyklos pavyzdys „The Next Episode“ ir kiti.
Kameros darbas standartinis tokiems filmams. Nieko ypatingo mes čia nepamatome. Kaip ir pats vaizdo ir garso montažas, kurie irgi nesiskiria nuo kitų komedijų. Viskas sudėliota pagal vientisą planą, kad istorija būtų tiesiog papasakota nuo A iki Z be jokių papildomų nukrypimų į šoną. Gal todėl ši techninės pusės dalis ir paverčia vizualią juostos pusę pačiu patraukliausia peržiūros momentu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kalbant apie aktorius... Žinote, aš suprantu, kad kartais reikia pasirodyti ir kitokio pobūdžio filmuose, o ne vien rimtose dramose ar fantastiniuose veiksmo trileriuose, bet gi galima prieš pasirašant sutartį su kino studija bent jau perskaityti scenarijų. Aš nesuvokiu, apie ką galvojo Scarlett Johansson? Tai ne tik vienas prasčiausių jos pasirodymų karjeroje, bet tai visiškai gėdingas žingsnis kaip aktoriui, kuris keturis kartus buvo nominuotas „Auksiniam gaubliui“ ir yra laimėjęs „BAFTA“ apdovanojimą.
Jillian Bell, kuriai atiteko vulgariausios juostos herojės vaidmuo nieko naujo neparodė. Tokią ją mes matėme beveik visuose kituose filmuose. Ir kaip bebūtų graudu, jai toks tipažas labai tinka. Tikiuosi, kad realiame gyvenime ji yra šiek tiek adekvatesnė, nes tai, ką jį čia išdarinėja, yra verta nebent areštinės. Nejuokinga, vulgaru ir visiškai neskanu.
Užtat kita komikė, Kate McKinnon, kurią praeitais metais galėjome išvysti moteriškoje „Vaiduoklių medžiotojų“ versijoje, pasirodė netgi labai smagiai. Tiksliau, jos vaidyba ir personažo išraiškos buvo išties vertos dėmesio ir būtent jos privertė bent jau kažkiek nusišypsoti, spoksant į nepavydėtinai susiklosčiusią merginų situaciją.
Zoe Kravitz ir Ilana Glazer įsimena tik tuo, jog jos visai patraukliai atrodo kitos trijulės fone. Apie vaidybą čia net nėra ką šnekėti, jos visiškai nebuvo. Užtat Paul W. Downs, kuris įkūnijo jaunikį, pasirodė visai neblogai. Buvo iš ko pasijuokti. Tačiau tai irgi tipinis ir klišėmis apipintas herojaus portretas, kurį mes jau šimtus kartų matėme kituose filmuose.
„Modernios šeimos“ žvaigždė Ty Burrelis, pasirodęs vos tik keliose scenose, labai priminė šio serialo tipažą, bet nuo to buvo tikrai juokinga. O jam kompaniją palaikė žavioji, seniai kino ekranuose matyta Demi Moore. Gaila tik, kad šie įdomūs ir savotiškai vulgarūs herojai filme neužsibuvo.
Verdiktas
„Mergų balius“ – vulgarumo prisotinta ir nuvalkiotais, šimtus kartų matytais juokeliais papuošta komedija apie tai, kaip penkios mergužėlės pabandė linksmai atšvęsti mergvakarį. Be jau paminėtų minusų, prie filmo prastumo galima pridėti visiškai prastą beveik visų pagrindinių aktorių vaidybą, idiotiškus dialogus, neskanias scenas su alkoholiu, narkotikais ir seksu bei šleikštulį keliantį faktą, jog visa šio filmo idėja ribojasi pasišaipymais iš numesto striptizo šokėjo lavono.
Filmo anonsas:
