Kino metras. Filmų apžvalgininkės ir DELFI skaitytojo juostos „Filmas apie meilę ir grybus“ recenzijos

DELFI rubrikoje "Kino metras" - Tarptautinio Kauno kino festivalio filmo „Filmas apie meilę ir grybus“ recenzijos. Jas parašė kino apžvalgininkė Živilė Janulevičiūtė ir DELFI skaitytojas Saulius Kovalskas.
"Filmas apie meilę ir grybus" (TKKF nuotr.)
"Filmas apie meilę ir grybus" (TKKF nuotr.)

Živilė Janulevičiūtė. Tai ne grybų karas

Ar teko kada grybauti? Lėtai kulniuoti per mišką, besidairant pasislėpusių grybų, glostant samanas ir tikintis atrasti gausią voveraičių koloniją?

Taip ir Jasono Cortlundo ir Julios Halperin pirma bendra pilno metro juosta „Filmas apie meilę ir grybus“ („Now, Foranger: A Film About Love and Fungi“, 2012) lėtai slenka per gyvenimo dramos takus. Kviečia sustoti, apsižvalgyti aplink save, galbūt kažkur netoliese pūpso grybas ar iš aukšto žvelgia į mus kokia kerpė.

Yra trys grybų rūšys: mikoriziniai, kurie draugiškai sudaro paktą su aukštesniais augalais, dalinasi valgiu, buitimi, yra demokratai, optimistai, pasižymi neblogu skoniu, vienu žodžiu, labai gražiai gyvena draugėje. Tada yra saprofitiniai, kurie gyvena atsiskyrę ir minta sudžiūvusiais lapais, kelmais ar išmatomis. Tokie grybai socialiai žvelgiant negadina mums gyvenimo, galbūt tik estetiškai šiek tiek sunepatogina. Juk visi norėdami ar nenorėdami to šalinamės „bomžų“. Ir tretieji – tai parazitiniai: jie savanaudiškai ir niekšiškai įsiskverbia į kitų romių būtybių kūnus ir gyvenimus, kaip kokie vampyrai siurbia jų syvus, kol nieko neįtariančios aukos pamažu žūva. Deja, šie labiausiai mėgsta aukštas vietas, todėl dažniausia jų profesija yra vadovai, politikai, be to kai kurie yra tikri ekscentrikai, mėgstantys dėvėti ryškias skrybėles.

Pagrindinis šio filmo herojus yra, kaip pasakytų mūsų senolis: grybų titis. Toks lėtas, užsisklendęs, nelabai mokantis bendrauti su aplinkiniais personažas. Tikras saprofitas. Tačiau jis nėra tipiškas atsiskyrėlis, nes bando gyventi su savo gyvenimo drauge. Bet ji yra grynakraujė mikorizietė, ieškanti šiltų kontaktų su aplinkiniais. Atrodo, būtų visai įmanoma šiai porelei išgyventi mieste. Žinoma, jų gyvenimas priklauso nuo grybų karaliaus ir kitų parazitų aplinkui. Deja, poros gyvenimas pamažu ima skilti, pradedama dairytis į kitas gyvenimo puses, vienam rūpi lėkti į miškus ir atsiduoti motinai gamtai, o kitai norisi užtikrinto sėslaus gyvenimo.

Daugeliui Amerikos kritikų šis filmas pasirodė kaip labai geras maisto filmas, daugeliui suaktyvinęs seilių liaukas. Tačiau šis filmas yra daugiau apie gyvenimą, bandymą gyventi kartu, bandymą išgyventi kapitalistinėje santvarkoje, išlaikant autonomiją. Abu personažai yra baskų palikuonys, išlaikę savo temperamentingą siekį išlaikyti asmeninę laisvę. Pora grybaudama teikia savo gėrybes prabangiems Niujorko restoranams. Tačiau tokia veikla neleidžia būti vienoje ir toje pačioje vietoje. Reikia leistis į kelionę po pietų miškus, ieškoti kitų gėrybių.

Ir taip išsiskyrus poros keliams, jie abu pasineria į naujus gyvenimo etapus: Regina išvyksta į mažą miestelį tapti baskų restorano šefe, o Lucienas leidžiasi žemyn, ieškodamas naujo laimikio. Abu tikėjęsi pagerinti savo gyvenimą tiek finansiškai, tiek dvasiškai, patiria skaudžią realybę. Abu ieško kelio atgal namo ir į vienas kito širdis.

Tai filmas, priverčiantis neskubėti ir atsiduoti lėtai jo tėkmei, drauge stebėti nufilmuotus gamtos grožius, aikčioti, pamačius dar neregėtus miško stebuklus. Tai filmas, kuris priverčia pamąstyti, ko mes norime iš gyvenimo, ar būti sistemai besipriešinantiems anarchistams ir likti vienišiams, ar bandyti surasti kompromisą su pasauliu bei gamta ir mėgautis artimojo meile ir palaikymu. Galbūt kartais būtina kažką paaukoti, kad įgytum naujų patirčių ir dvasinių lobių.

Saulius Kovalskas. Kaip papasakoti apie meilę grybais?

Grybai... Jų panaudojimo būdai įvairūs... Amanita arocheae: amanitaceae šeimos narys, mažas, su smėlio spalvos kepurėle. Sustabdo kepenų veiklą, poveikis mirtinas. Ophiocordyceps sinensis: nuostabus mažas sutvėrimas, atsirandantis gyvuose organizmuose, kuriuos nužudo, mumifikuoja ir panaudoja savo augimui. Naudojamas kaip afrodiziakas. Claviceps purpurea: auga ant rugių, vartojamas sukelia haliucinacijas. Sulphur shelf, dar vadinamas miškų viščiuku dėl savo unikalaus, vištieną primenančio skonio.

„Filmas apie meilę ir grybus“ (orig. pavadinimas „Now, Forager: A Film About Love and Fungi“) grybus panaudoja kaip papildomą priemonę meilės istorijos pasakojimui. Tai pirmasis režisierių Jason Cortlund ir Julia Halperin pilnametražis filmas, pasakojantis apie Lucien (akt. Jason Cortlund) ir jo žmonos Reginos (akt. Tiffany Esteb) santykius. Jie keliauja po miškus, renka grybus ir parduoda surinktą derlių restoranams. Tai laisvės kupinas tačiau jokių garantijų ir perspektyvų neturintis gyvenimas. Reginai panorus daugiau stabilumo iškyla grėsmė judviejų santuokai.

Nedidelis filmo biudžetas akivaizdžiai privertė ieškoti naujų būdų papasakoti šiai istorijai. Puikiai nufilmuoti grybų kadrai ir jų apibūdinimai pasako apie veikėjus ir jų jausmus tai, ko neperteikta veiksmais tarp personažų. Už estetinį patrauklumą dėkoti reikia kinematografui Jonathan Nastasi, kuris jau yra dirbęs prie televizijos laidų apie maistą. Rodomus gamtos ir grybų vaizdus – pertraukėles pamąstymui apie matytus įvykius lydi Chris Brokaw kurta muzika, kuri prisideda prie atmosferos sukūrimo.

Režisierius Jason Cortlund ne tik atliko pagrindinį vaidmenį, bet ir parašė scenarijų, tad į šį filmą galima žvelgti kaip tiksliai suplanuotą jo viziją, kurioje antroji režisierė Julia Halperin atliko pagalbinį konsultantės darbą. „Filmas apie meilę ir grybus“ sukurtas tiksliai, atlikus „namų darbus“ – rodomi grybai apibūdinami teisingai, maistas ruošiamas realistiškai. Deja, bet silpniausia dalis – veikėjų asmenybės. Galbūt režisieriai buvo taip suplanavę – pasakoti istoriją grybų pagalba, bet filme pritrūksta žmonių rodomų jausmų, vidinio pasaulio atskleidimo veiksmu. Tačiau kaip pirmajam pilnametražiam filmui su ganėtinai nedideliu biudžetu – tuos keletą subjektyvių minusų galima atleisti.
„Filmas apie meilę ir grybus“ – neįprasta meilės istorija. Neišvysime daugelio romantiniams filmams būdingų vaizdų. Vietoje jų bus rodomi vizualiai patrauklūs, bet tuo pat metu realistiški grybų ir maisto ruošimo vaizdai. Sunku vienareikšmiškai apibūdinti šį darbą... Manau, kad filmo vertė priklauso nuo žiūrovo ir jo požiūrio į pasirinktą pasakojimo būdą.
Saulius Kovalskas

Akimis ir siela pagrybauti festivalis kviečia Kaune spalio 7 d. 18.15 val. „Žalgirio“ arenoje, Vilniuje spalio 8 d. 15.00 val. kino centre „Skalvija“.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Kino klubas

Penkių lietuviškų filmų platinimui paskirstyta 20 tūkst. eurų (5)

Penkių naujų lietuviškų vaidybinių filmų platintojams padalinta 20 tūkst. eurų, skirtų sustiprinti nacionalinio kino pozicijas, pritraukiant didesnę auditoriją.

E. Vėlyvio „Nakties sergėtojų“ jau laukiame Lietuvoje (10)

Lietuvos kino žiūrovai bus vieni iš pirmųjų, kuriems bus pristatytas naujausias Emilio Vėlyvio režisuotas Rusijoje statomas filmas „Nakties sergėtojai“.

Pagal „Tarp pilkų debesų“ romaną kuriamas filmas – „Oskarui“ nominuotos montažo režisierės rankose

Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ apie lietuvių tremtį į Sibirą jau išleistas daugiau nei 50 šalių. Viena iš jų – tolimoji Australija, kuri su šia istorija nuo šiol turės ir daugiau sąsajų. Būtent čia „Oskarui“ nominuotos montažo režisierės Veronikos Jenet rankose gimsta pagal romaną kuriamas filmas.

Naujieji „Vaiduoklių medžiotojai“ skelbia kovą ne tik vaiduokliams, bet ir stereotipams (20)

Liepos 29 dieną į kino teatrus grįžta „Vaiduoklių medžiotojai“ – filmas, kurio istorija gyva jau 32 metus. 1984 metais režisierius Ivanas Reitmanas sukūrė pirmąjį filmą apie šiuos herojus ir pats tapo legenda. Istorija vadinama kultine, nes iki pat dabar apie juos kuriami ne tik filmai, bet ir serialai. Belaukiant premjeros, juostos kūrėjai skelbia karą toli gražu ne tik vaiduokliams. Filmą jie traktuoja ir kaip pramogą, ir kaip tam tam tikrą socialinę akciją.

E. Roberts: Julios Roberts dukterėčia, paveldėjusi ne tik talentą, bet ir šypseną (6)

Liepos 29 dieną į Lietuvos kino teatrus atkeliaujantis įtempto siužeto veiksmo trileris „NERVE: drąsos žaidimas“ žada parodyti, koks pavojingas gali būti iš pažiūros „lengvas ir pramoginis“ žaidimų bei realybės šou žanras. Juostoje vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Emma Roberts – jauna aktorė, kuriai kelią į Olimpą tiesia ne Holivudo žvaigždės, jos tetos Julios Roberts šlovė, bet neįtikėtinas talentas bei grožis. Pasidomėkime, kokia gi ta Emma Roberts yra realiame gyvenime…