Holivudo vaidmenis gaunanti kino dievaitė, Londono teatro prima, tarptautinių festivalių žiuri narė, premijos “Astra” savininkė – stilingiausia Rusijoje pripažinta aktorė, TV projekto vedėja, geidžiama žurnalistų pašnekovė, žvaigždė. Daugialypė Ingeborga Dapkūnaitė, kuriai tinka bet koks amplua, demonstruoja, kaip teisingai dėvėti šio sezono “vyriškus” kostiumus, ir pasakoja apie save.
Berlyno kino festivalio žiuri narės vokietė aktorė Franka Potente (v), kinė aktorė Bai Ling (d) ir lietuvė aktorė Ingeborga Dapkūnaitė (k) dalyvauja atidarymo ceremonijoje. Vasario 10-20 dienomis vyksiantis kino festivalis bus didesnis nei visi iki šiol buvę. Jame turėtų dalyvauti 343 filmai iš 52 valstybių. Kovoje dėl "Auksinio lokio" ir "Sidabrinio lokio" varžysis 22 kino filmai.
© EPA-ELTA
Laisvalaikiu ji skaito sekmadieninius laikraščius ir interneto puslapius. Dažnai kartu su vyru žiūri futbolą ir net vaikšto į rungtynes, o kartais – į rusiško roko koncertus. Vairuoja automobilį, tačiau gyvena Londone ir dar nepriprato prie kairės pusės eismo, todėl jai parankiau važiuoti metro – taip niekad nepavėluosi. Ji tiesiog nemėgsta vėluoti. Ir atėjusi pirmiausia pažvelgia į laikrodį.

Ingeborga Dapkūnaitė: Šiandien pavėlavau tik dėl to, kad padariau klaidą – įsijungiau telefoną. Paprastai planuoju savo rytą. Ir dabar sėdžiu ir galvoju – ar išjungiau dujas, ar ne. Turiu apskaičiuoti, kiek pavėluosiu į kitą susitikimą, jei pavėluosiu pas jus. Gyvename nuostabiu laiku. Jūs sėdite kavinėje ir dirbate nešiojamuoju kompiuteriu. Taip pat galiu laukti penkiolika minučių, na, pusvalandį. Tačiau Maskvoje žmonės sako: vėluosiu penkiolika minučių, ir vėluoja valandą.

L’Officiel: Turite daug patrauklių bruožų, ne tik punktualumą. Kokius gražiausius žodžius esate girdėjusi?

I.D.: Gyveni ir galvoji – o ką reiškia žodžiai? Į juos nekreipiu dėmesio.

L’Officiel: Tačiau jūs visada randate žodžių aplinkiniams. Pastebite detales, galite pagirti, pavyzdžiui, įdegį, tiesiog pasakyti du tris žodžius – daugumai tai patinka. Susidaro įspūdis, kad žmonės jums įdomūs.

I.D.: Man visi žmonės įdomūs. Žinoma, su kiekvienu nebendrausiu. Tačiau apskritai…Kaip ten sakoma? Džentelmenas – ne tas, kuris su ledi elgsis kaip su tarnaite, tačiau tas, kuris su tarnaite elgsis kaip su ledi. Manęs juk niekas neverčia bendrauti. Pati pasirinkau profesiją, kuri visiems regima. Niekas manęs nevertė to daryti.

L’Officiel: Kai kurios merginos tampa aktorėmis, nes regi save rampos šviesoje, gražia suknele… Koks paveikslas stovėjo jums prieš akis?

I.D.: Kad ir kaip būtų keista, nieko tokio nebuvo. Vaikystėje mačiau daug spektaklių. Ir, kadangi išaugau Operos teatre, dramos teatras visai netraukė. Atrodė, kad jis nenatūralus. Niekada netikėjau Kalėdų Seneliu, visada žinojau, kas jis. Kauno dramos teatre Kalėdų Seneliu visada vaidino Barčius – geras aktorius. Ir Naujųjų metų vakarėlyje vaidinome Makakiuko nuotykius. Aš buvau Makaka – mama. Šis studentiškas spektaklis vėliau pelnė apdovanojimų… O iš pradžių tai buvo tik spektaklis teatro darbuotojų vaikams. Ir štai išeina Kalėdų Seneliu ir iškilmingai spektaklio pabaigoje klausia: “Ar žinote, vaikai, kas aš?” O jie: “Taip, tu Barčius!”

Opera ir baletas tiek sąlygiški, kad suvoki, jog tai žaidimas, ir priimi viską kaip vaikas. O dramos teatras visuomet man rodėsi netikras. Tik būdama penkiolikos pamačiau pirmąjį spektaklį, kuriuo patikėjau. Tuomet man jau patiko šou verslas kaip toks, tačiau šokti man buvo per vėlu, dainuoti negalėjau. Taip ir išsirinkau profesiją.

L’Officiel: Bet koks menas yra susitarimo reikalas. Paveikslas – tai paviršius ir spalvos ant jo. Kinas – šviesos spindulys ekrane. Mes tai priimame, mes jame kažką matome. Pavyzdžiui, dėl to taip ir nesugebėjau iki galo pažiūrėti filmo “Dogvilis”.

I. D.: Šis filmas man patiko, nes tai – talentingiausio žmogaus kūrinys. Ten tiek daug netikėtų dalykų. Viskas dar priklauso nuo to, kaip į jį žiūri. Galbūt prisivalgei ir nori pamiegoti. O gal nenori. Tačiau teatras, žinoma, daug sąlygiškesnis dalykas nei kinas. Juk neįmanoma stebėti įrašyto spektaklio. Teatras neturi būti suvokiamas ekrane.

L’Officiel: Turite omenyje ryšį su publika? Kai kurie aktoriai mėgsta pasakoti, kaip ją jaučia. Kas tai per jausmas?

I.D.: Kartais netgi tiesioginis. Kai girdi, kaip žiūrovai ploja. Jei neįdomu – kosi.

L’Officiel: Jaučiate scenos baimę?

I.D.: Taip, žinoma. Bet retai. L’Officiel: Tikite teatro prietarais?

I.D.: Manęs dažnai to klausia, ir nežinau, kas turima omenyje. Pavyzdžiui, aš, kaip ir visi Londono teatro žmonės, sakau “škotų pjesė” vietoje “Makbeto”. Na ir kas? Tai tik iš pagarbos žmonėms, su kuriais bendrauju. Menininkas kalba su žiūrovu viena kalba. O štai kokiame lygmenyje – kitas reikalas. Pavyzdžiui, paimkim humorą. Dievinu “Comedy Club”. Nežinau, iš kur atsirado mintis, kad komedija – žemesnis žanras. Tai žanras. O reiškia, kad gali būti atliktas talentingai arba netalentingai.

L’Officiel: Ar dar turite tokių paprastų pomėgių, be “Comedy Club”?

I.D.: Štai dabar skaitau gerą knygą. “A short history of nearly everything”, Bill Bryson. Visai paprasta. Tai viskas apie mokslą, bet paprasta kalba. Ir mano dabartinis atradimas – visatos dydis, planetos, begalybė… Pagal tikimybių teoriją, jei kažkur ir yra gyvybė, ji taip toli, kad net jei jie mus mato, mato tik mūsų aštuonioliktą ar devynioliktą amžių. (Padavėjui) Avižinės košės, be druskos, be cukraus, be pipirų, be pieno… Trintą obuolį, džiovintų vaisių – prašau atnešti visas šias gėrybes.

L’Officiel: Kai klausiau apie paprastus pomėgius, prisipažinsiu, tikėjausi išgirsti apie tai, jog jūs geriate alų, kai einate žiūrėti futbolo… Ar žaidžiate kompiuterinius žaidimus.

I.D.: Žurnalistams visada reikalinga istorija, jog darau kažką neįtikėtino. Viskas kur kas nuobodžiau. Viename žurnale parašė mano žodžius Kate Moss adresu. Nieko tokio niekad nekalbėjau. Tačiau jie jau parašyti, nieko nepakeisi. Prieš dešimt metų būčiau ėmusi grūmoti kumščiu, dabar esu ramesnė. Prie kompiuterio dažniausiai skaitau naujienas internete. Alkoholio nemėgstu. Man nepatinka nei jo skonis, nei poveikis. Mano susižavėjimas futbolu gerokai perdėtas. Kaip ir važinėjimas metro.

L’Officiel: Ar žinote, kodėl visuomenei itin imponuoja istorija apie metro. Vienas daktaras neseniai pareiškė, kad septyni procentai maskviečių turi fobiją – negali nusileisti į metro. Daktarą ypač suglumino tai, kad joms tai atrodo normalu ir jos nesigydo.

I.D.: Kas yra fobija? Kam ją gydyti? Daktarai kartais taip pat perdeda. Kažkada seniau šiek tiek baiminausi skristi lėktuvu. Dabar tai praėjo. Kai nežmoniškai daug skraidau, nelieka kito pasirinkimo. Atvirkščiai, žiūriu pro langą – koks grožis!

L’Officiel: Interviu pradžioje nurodėte lygybės ženklą tarp meno ir šou verslo.

I.D.: Ne, ne visada. Dirbu šou versle, tačiau kartais kuriu meną. Yra meistriškumas ir talentas. Tačiau apibrėžti tikslią ribą sunku. Sunku padalinti šiuolaikinę kultūrą. Tegu tuo rūpinasi menotyrininkai. Nežinau, pavyzdžiui, ar mada – menas, tačiau tai tikrai šou verslo dalis.

L’Officiel: Ar turite mėgstamų mados prekės ženklų?

I.D.: Nemėgstu, kai viskas vieno ženklo. Reikia drabužius pritaikyti prie gyvenimo. Galiu dėvėti Etro, La Perla, Moschino. Marras ir Ferretti itin mėgstu, man labai tinka dydžiai. Visada gražūs Maxmara paltai. Kai kurie netgi – neribotam laikui. Turiu tokį, dėviu jau ketverius metus, vienintelė problema – kandys.

L’Officiel: Vintage.

I.D.: Žinoma. Vintage – tai, kas itin patraukia. Atidavei į valyklą, išskalbei ir apsirengei. L’Officiel: Londone mėgstamas vintage. Štai Steinberg & Tolkien…

I.D.: Mėgstu tikras sendaikčių parduotuves. Tokių kurių yra kiekviename rajone. Netoli mano namų yra dvi. Pati nešu daiktus į šias parduotuves, kad neišmesčiau, tuo pačiu ir sau ką nors išsirenku. Ir jei einu, tai einu į medžioklę… Kainuoja daugiausia penkis svarus. Tik paltą nusipirkau už septynis. O visa kita paskui specialiose parduotuvėse vadinsis vintage. Dabar parašysite, kad man atneša košę ir iš rankinuko išsiimu savo cukrų.

L’Officiel: Kokie pagrindiniai jūsų garderobo daiktai?

I.D.: Pagrindinės spalvos – labai paprastos: smėlio, mėlyna džinsinė, juoda, balta. Patogu. Dabar dėl kažkokio sijono pasirodė žalia. Mano garderobas labai nuobodus. Kažkada sakiau, kad juodų kelnių ir smėlio spalvos batelių nebūna per daug. Sunku galvoti, ką apsirengsi ryte, kai nėra laiko. Visur lekiame, juk esame normalūs žmonės. Labai daug persirengimų susiję su darbu. Keturiolika kartų pasirodžiau “Didžiojo brolio” ekrane. Pirmuosius kartus kažkaip pati pasirinkau drabužius. Paskui supratau, kad tam tiesiog neužtenka laiko. Labai padėjo dizaineris Dima Loginovas.

L’Officiel: Sakoma, kad aktoriams sunkiausia eteryje nevaidinti. Jums buvo sudėtinga?

I.D.: Ne. Lengva. Viskas buvo labai linksma. Tiesiog reikia įsisąmoninti kitokią technologiją. Kine labai daug filmuoja, perfilmuoja vieną, kitą epizodą. Gyvame eteryje mobilizuojamės, valandą atidirbame ir – iki pasimatymo.

L’Officiel: Neretai į realybės šou, kaip ir į komediją, žiūrima pašaipiai. Jūsų tai netrikdo? Nesibaiminate dėl įvaizdžio?

I.D.: Kas mėgsta šaipytis – šaipysis. Aš už pasirinkimo laisvę: nepatinka – nežiūrėk. Nuo to kaip aktorė netapsiu nei geresnė, nei blogesnė. Jei kažkoks žmogus po to pasakys, kad nepasiūlys Dapkūnaitei vaidmens, tai jo bėdos, ne mano. Jis veikiausiai bet kokiu atveju nebūtų man jo pasiūlęs. O jei ir pasiūlytų, atsisakyčiau.

L’Officiel: Jūsų profesijoje jūs – svetimų minčių išsakytoja, ar turite ką pasakyti pati? I.D.: Jei norėčiau, eičiau į verslą. Rašytojas talentingai parašo, režisierius sukuria vaizdą, aktoriai interpretuoja. Tai kolektyvinis darbas.

L’Officiel: Ką norėtumėte suvaidinti?

I.D.: Nėra. Tokio vaidmens nėra.

L’Officiel: Tačiau juk yra idėja, kurią norisi išreikšti, pasakyti žmonėms.

I.D. Jūs labai protingai pateikėte šį klausimą. Nėra. O jei ir būtų, nepasakočiau. Jei laikraščiams ir žurnalams pasakočiausi taip atvirai, atsidurčiau beprotnamyje.

L’Officiel: Tačiau juk jūsų atsakymas gali patraukti kieno nors akį. I.D.: Prodiuseriai kalbasi su manimi akis į akį. Jei jie tai pamatys manyje, dirbsime kartu. Esu privilegijuota, man gyvenime pasisekė. Ne tik jie mane – bet ir aš juos renkuosi. Tačiau jei filmavimo aikštelėje tu žvaigždė, tai reiškia ne tik tai, kad tau atneša kavos ar arbatos – tai milžiniška atsakomybė. Jei projektas nepasisekė, kas kaltas? Kastinge renka aktorius – Ingeborga, kuris tau labiau patinka? Sakau, tačiau paskui juk už šį aktorių ir atsakau. Bet kokia pasirinkimo laisvė reiškia ir atsakomybę.

L’Officiel: Ir dar susivaržymą. Ar turite tabu – tai, ko niekada nedarytumėte?

I.D.: Tiek šou verslo, tiek meno pasaulyje gyvenu ilgai, todėl niekada nesakau “niekada”.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Filmo „Žudiko asmens sargybinis“ recenzija: pozityvus ir pašėlusio veiksmo kupinas komedinis trileris

Veiksmo kino žanre su „Raudonąja kalva“ ir „Nesunaikinamais 3“ pasižymėjęs režisierius...

Geriausiame savo karjeros filme suvaidinęs R. Pattinsonas šokiravo kardinaliai pasikeitusia išvaizda (2)

Panašu, kad filmas „Geras laikas" su amerikiečių aktoriumi Robertu Pattinsonu taps jo karjeros...

Kakulį animaciniame „Emodži filme" įgarsinęs S. Jačėnas: iki šiol šio simbolio nenaudodavau (5)

Penktadienį kino ekranai pasipuoš spalvingomis ir daugeliui puikiai pažįstamomis emocijų...

Romantinėje komedijoje debiutavęs J. Jankevičius papasakojo apie pirmąjį savo bučinį (5)

Spalio 6 d. kino teatruose pasirodysiančioje romantinėje komedijoje „ Kaip susigrąžinti ją per...

Biografinis J. Walls bestseleris „Stiklo pilis" tapo filmu: žiūrėdama jį knygos autorė nesulaikė ašarų (1)

Stiprų įspūdį paliekančių romanų gerbėjai tikrai žino buvusios žurnalistės Jeannette Walls,...

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (7)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (197)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (14)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (19)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (48)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (296)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (22)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (112)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (83)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...