M. Kavtaradzės vardas kino aplinkoje žinomas jau nuo moksleiviškų darbų „Skalvijos“ kino akademijoje. Pirmas laimėtas „Sidabrinės gervės kiaušinis“ jai drauge su Marija Stonyte buvo įteiktas už bendrą filmą „Paskutinis žmogus, su kuriuo kalbėjau“, o antrąjį kiaušinį režisierė gavo praėjusiais metais už filmą „Man dvim keli“. Studentiškas kūrėjos filmas „Pasakyk, kad neskaudės“ pateko į San Sebastiano kino festivalio studentų kūrybos programą. Tad jauna režisierė jau turi kuo didžiuotis.
Šiųmečiuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ režisierių M. Kavtaradzės ir Vytauto Katkaus bendras darbas „Iglu“ pretenduoja tapti Metų geriausiu trumpametražiu vaidybiniu kino filmu. „Man apdovanojimai yra svarbūs tiek, kiek gali pasitarnauti ateities projektų įgyvendinimui. Žinoma, gauti apdovanojimą visuomet yra smagu, tačiau svarbiausia – ateities projektai, kurie dar tik laukia“, - atsidūrusi tarp šių metų nominantų, kalbėjo M. Kavtaradzė.
Pasak, pačios režisierės, naujausias jos ir V. Katkaus filmas „Iglu“ žvelgia į vieno Vilniaus mikrorajono gyvenimą. Pagrindinė filmo herojė Greta, kelerius metus praleidusi užsienyje, grįžta į mamos namus Lietuvoje. Savo kambarį randa paverstą nuosava mamos kirpykla, todėl nusprendžia kieme pasistatyti iglu – eskimų namelį, kuris greitai ima kliūti kaimynams.
„Mums svarbiausia buvo pažvelgti į tai, kodėl žmones erzina ir kodėl jie kovoja prieš tai, kas jiems visai netrukdo. Kurdami filmą stengėmės parodyti mikrorajonuose gyvenančių žmonių požiūrį į nematytus dalykus, nesugebėjimą priimti kitokio gyvenimo būdo, net jeigu jis visiškai niekam netrukdo. Šis filmas kalba apie nemokėjimą pritapti grįžus į gimtinę, infantilumą ir savo vietos gyvenime paieškas“, – sakė trumpametražio filmo režisieriai.
Marija pasakoja, kad eskimų namelis buvo pastatytas viename iš Pilaitės mikrorajono kiemų, kur susilaukė didelės gyventojų nuostabos ir dėmesio. „Iglu stovėjo filmo operatoriaus ir režisieriaus Vytauto Katkaus gimtame rajone – Pilaitėje. Patį namelį mums pastatė mylima dailininkė Sigutė Šimkūnaitė su savo komanda. Tiesa, jis buvo statomas ne iš tikro ledo luitų, o iš putoplasto. Šis eskimų namelis susilaukė daug pilaitiškių dėmesio, žmonės ir po filmo kalbėjo, kad savo rajone jie pastebėjo keistą namelį. Jį visi dar ilgai aptarinėjo“, - šypsodamasi pasakojo režisierė.
Ne vieną prestižinį kino apdovanojimą pelniusi M. Kavtaradzė atskleidė įkvėpimo ieškanti ne tik kasdienėje aplinkoje bei knygose, bet ir naujienų portalų straipsniuose. „Įkvėpimo aš ieškau gyvenime, aplinkoje, aktualiose problemose, Delfi straipsniuose, bajeriuose, filmuose, dainose, knygose. Bet iš tikro niekada nesuprantu iš kur tiksliai ateina naujo filmo idėja, nes dažniausiai atrodo, kad ji visada jau buvo mano galvoje“, - šypsodamasi sakė režisierė.
Marija pripažino, kad filmų kūrimas – brangus malonumas, o jaunam kūrėjui gauti finansavimą yra be galo sunku, tačiau jauna režisierė tiki, kad šioje rinkoje ji įsitvirtins ilgam: „Kinas yra tikrai brangus menas. Kartais ir pripažintiems režisieriams gauti finansavimą savo filmams yra nelengva, todėl ką kalbėti apie jaunus. Tačiau aš manau, kad jeigu kuri filmus, tai anksčiau ar vėliau kino pasaulyje įsitvirtinsi.“
Jau devintą kartą šį pavasarį vyksiantys kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ gegužės 27-ąją 18.30 val. bus tiesiogiai transliuojami per LRT televiziją.
