Filmo „Tyli naktis“ erotinės scenos perfilmuotos keletą kartų

 (23)
Jau sausio 18 d. kino teatruose pasirodysiantis Mario Martinsono filmas „Tyli naktis“ žada tapti vienu kontraversiškiausių pastarųjų metų lietuviškų filmų. Tikrais įvykiais paremta erotinė drama narplioja visuomenėje tabu laikomas seksualines temas, į kurias režisierius žvelgia per juodojo humoro prizmę.
Filmas "Tyli naktis" (A.Aleksandravičiaus nuotr.)
Filmas "Tyli naktis" (A.Aleksandravičiaus nuotr.)

Pasak filmo režisieriaus ir jame vaidinančių aktorių Valdos Bičkutės, Kosto Smorigino, Gyčio Ivanausko, Leonardo Pobedonoscevo, sudėtingiausia buvo nufilmuoti erotines „Tyli naktis“ scenas.

„Lietuviškame kine nuogas kūnas nėra itin dažnas reiškinys, o apie ganėtinai atvirą masturbacijos sceną apskritai girdėti neteko, todėl aktoriai iš pradžių jautėsi susikaustę, tarsi gėdinosi kameros, pirmi bandymai gavosi nenatūralūs,“ – prisiminimais iš filmavimo dalinosi režisierius.

Pasak pagrindinį moters vaidmenį sukūrusios Valdos Bičkutės, pirmą kartą perskaičius filmo scenarijų ją ištiko šokas.

„Tokio atviro scenarijaus dar nebuvau skaičiusi. O man siūlomas pagrindinis vaidmuo! Žinojau, Maris neis į jokius kompromisus, reikalaus visiško įsijautimo, natūralumo, bet kokių suvaržymų atsisakymo. Patikėkit, lengva nebuvo,“ – sakė V. Bičkutė.

„Baigėm filmavimą, sumontavau pirmą filmo versiją ir pamačiau, kad erotinėms scenoms, kurios filme turėtų nešti ypač didelį emocinį krūvį, trūksta intensyvumo, jos neperteikia kurtos žinutės. Čia kaip realiame gyvenime – iš pirmo karto ne visada viskas pavyksta. Reikia geriau pažinti savo partnerį, patyrinėti jo „slapčiausias kerteles“. Todėl vėl sukviečiau aktorius, operatorių ir ėmėmės darbo iš naujo. Dėl vieno išskirtinio epizodo – tiesą sakant, abejoju, ar lietuvių kine tokia scena iš viso yra buvusi – apėmė visiška neviltis. Prieš ketvirtą bandymą pasakiau: jei šįsyk nepavyks, iš viso nedėsiu šito į filmą. Pavyko. Dabar be šios scenos filmo neįsivaizduoju,“ – ironiškai svarstė M. Martinsonas.

„Tyli naktis“ veiksmas vyksta šių dienų Vilniuje Kūčių vakarą. Ana (akt. Valda Bičkutė) ir Tomas (akt. Leonardas Pobedonoscevas) su savo dviem vaikais ruošiasi vykti pas Tomo tėvus švęsti Išganytojo gimimo. Viskas kaip toje giesmėje – „Tyli naktis, šventa naktis...“ Tačiau pravėrus Tomo tėvų Ričardo (akt. Kostas Smoriginas) ir Nijolės (akt. Dalia Storyk) buto duris patenkame į pasaulį, kuriame visi iš paskutiniųjų stengiasi suvaidinti gražią šeimos šventę, apsimetinėdami, išsisukinėdami, sukąsdami dantis, nusukdami į šalį akis. Tylos čia nedaug, šventumo taip pat...

Filmo kūrybinės grupės pastangas žiūrovai galės įvertinti jau nuo sausio 18 d., o šiandien jūsų dėmesiui – tik suaugusiems skirtas filmo anonsas:

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kino klubas

„Marvel“ visatos filmai: nuo blogiausio iki geriausio (13)

Beveik prieš dešimtmetį pasirodžiusi „Marvel“ studija sukrėtė Holivudą, pristatydama iki tol dar beveik niekur (galbūt išskyrus senuosius „Universal“ siaubo filmus) nematytą kino modelį, kurio dėka studija tuo pačiu metu sugeba kurti ir savarankiškus filmus, ir filmus, egzistuojančius tikrame pasaulyje. Nuo pat tada, kada Jonas Favreau 2008 metais pristatė pirmąją „Geležinio žmogaus“ (angl. „Iron Man“) dalį, „Marvel“ projektų tonas kardinaliai nepasikeitė, tačiau studija sugebėjo sukurti savo kokybe, žanru ir įdomumu stipriai besiskiriančius filmus, kurių iki šiol kinuose pasirodė jau dvylika, kartu surinkę daugiau nei 9 milijardus dolerių.

Į „Sidabrinė gervė“ statulėlę pretenduojanti kūrėja įkvėpimo ieško naujienų portaluose

Savo kolekcijoje jau du prestižinius „Sidabrinės gervės kiaušinius“ už geriausius studentiškus filmus turinti režisierė Marija Kavtaradzė šiais metais pretenduoja gauti pirmąją gervės statulėlę. Dažniausiai savo filmuose apie bendraamžius ir šiandienos pasaulį pasakojanti jauna kūrėja ir šį kartą nenutolo nuo kasdieniškų klausimų. Naujausiame savo trumpametražiame filme „Iglu“ M. Kavtaradzė žiūrovą nukelia į vieną Vilniaus mikrorajoną, kuriame stovi tikras eskimų namelis.

D. Johnson nepavyksta išsivaduoti iš „50 pilkų atspalvių“ šešėlio: vėl pamatysime intymiose scenose

Gegužės 6 dieną Lietuvos kino teatruose pasirodys kino gurmanų itin laukiamas, „Kino pavasario“ metu daugybės komplimentų sulaukęs filmas „Didesni purslai“. Filmo „Aš esu meilė“ režsierius, kuris surinko puikią aktorių komandą, čia tęsia aistringų santykių temą ir šį kartą nagrinėja, kas nutinka, jei geismo ir malonumo neįmanoma suderinti. Pagrindinį vaidmenį juostoje atliko Tilda Swinton bei Ralphas Fiennesas, bet šalia jų žibėjo ir niekaip iš „50 pilkų atspalvių“ šešėlio neišsivaduojanti Dakota Johnson.

„Aukšta klasė“ recenzija: potencialo neišnaudojęs filmas su turtinga idėja (13)

Televizinių projektų ir B kategorijos filmų „Mirties sąrašas“ ir „Mirties abėcėlė“, skirtų DVD lentynoms, o ne plačiam rodymui, režisierius Benas Wheatley pristato savo patį ambicingiausią karjeros projektą, kuriam pritarė ne tik studijos „Film4“ prodiuseriai, bet ir pats Britų kino institutas, skirdamas net 20% juostos biudžeto. Kartu su tokia galinga palyda kino kūrėjas buvo pasiryžęs ne tik nustebinti žiūrovus, bet kartu ir įnešti naujų vėjų utopinės temos trilerių žanre.

Siaubo trilerio „Sapnų demonai“ recenzija: pramoga, dėl kurios neteks gailėtis (3)

Intelektualaus ir kartu kraupiai atrodančio 2013 metų siaubo trilerio „Okulus“ kūrėjas Mike‘as Flanaganas sugrįžta su dar vienu perspektyviu siaubo žanro atstovu, kurio pamatu tampa ne vien banaliai atrodantys žiūrovus gąsdinantys elementai, bet ir gana originaliai atrodantis pasakojimas, kuris nutolsta nuo kitų panašių ir šlykščiai atrodančių mūsų dienų siaubo žanro kūrinių.