Filmo „Laiškai Sofijai“ atsiliepimuose – pagyros už emocingumą, jautrumą ir stiprius pagrindinius herojus

 (4)
Lietuvos kino teatrus jau rugpjūčio 30 dieną pasieks jausminga romantinė-biografinė drama „Laiškai Sofijai“, kurioje žiūrovai išvys kitokią, itin žmogišką vieno garsiausių Lietuvos menininkų, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, gyvenimo pusę. Filmo režisierius, daug metų BBC dokumentikos Rytų šalių kūrėjų komandoje dirbęs britas Robertas Mullanas tikino iš kai kurių ankstyvųjų juostos „Laiškai Sofijai“ peržiūrų Londone ir Čikagoje dalyvių sulaukęs itin šiltų atsiliepimų.
*
*
© Stopkadras

„Žiūrėti šį filmą buvo tikras malonumas. Jutau pasididžiavimą jį stebėdama. Juosta mane taip sujaudino, kad peržiūrai pasibaigus turėjau stengtis nulaikyti ašaras. Mano nuostabai tokios būsenos buvau ne aš viena. Labiausiai man patiko stiprios lietuvių figūros, herojų tvirtumas. Mane itin sužavėjo Sofija – ji tokia stipri ir nepriklausoma, visiška priešingybė pagrindinei herojei populiariame 2008-ųjų filme „Hercogienė“. Man patiko R.Mullano perteiktas intymus M.K.Čiurlionio ir jo žmonos ryšys, gilų įspūdį paliko Lietuvos kultūra“, – rašė peržiūros Londone dalyvė. Kitas žiūrovas kaip vieną įdomiausių momentų akcentavo menininko kovą su jį kankinusiais vidiniais demonais.

Itin įdomų atsiliepimą paliko vienas peržiūros Čikagoje dalyvis, amerikietis, patikinęs, kad būtent „Laiškai Sofijai“ paskatino jį domėtis M.K.Čiurlioniu ir jo kūryba. „Peržiūros metu publika buvo gyva – mes šypsojomės, aikčiojome ir dūsavome. Gavome progą ne tik susipažinti su daugeliui negirdėtu, tačiau nuostabiu dailininku ir kompozitoriumi, bet ir Lietuvos kultūra bei vaizdais. Nebūčiau pamatęs šio filmo, jei ne lietuvių kilmės draugas, pakvietęs keliauti į peržiūrą kartu. Mėgstu biografinius filmus apie menininkus, tad buvau sužavėtas šios istorijos, jos įtaigumo, jausmingumo ir dramatiškumo. Pamatęs „Laiškus Sofijai“ supratau, kad noriu sužinoti apie M.K.Čiurlionį dar daugiau, pamatyti jo paveikslus savo akimis ir savo ausimis išgirsti jo muziką. Gailiuosi tik vieno – kad apie šį nuostabų žmogų nesužinojau anksčiau. Jo kūryboje netrūko mistikos, simbolių, mitologijos ir paslėptos reikšmės, įkvėptas šio filmo pasistengsiu įsigilinti į jo darbus“, – laiške tikino vyras.

Beje, filmo kūrėjas R.Mullanas akcentuoja, jog „Laiškai Sofijai“ yra meninis, o ne dokumentinis filmas, tad jame netrūksta improvizacijos bei režisieriaus interpretuotų įvykių, išgalvotų jausmingų M.K.Čiurlionio bei jo mylimosios Sofijos Kymantaitės gyvenimo akimirkų.

Gilus jausmų pasaulis, ugningos kalbos, nepriklausomos Lietuvos troškimas ir iki šiol nepažinta vieno žinomiausių šalies kūrėjų – M.K. Čiurlionio – asmenybė jau nuo rugpūčio 30 dienos atsiskleis Lietuvos žiūrovams britų kino kūrėjo R.Mullano romantinėje-biografinėje dramoje „Laiškai Sofijai“.

Filmo „Laiškai Sofijai“ anonsas:

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Kino klubas

2016 metų vasara – grėsminga prognozė Holivudui (35)

2016 metų vasarą Holivudas prisimins dar labai ilgai dėl itin stambių finansinių nepasisekimų. Būtent apie tai ir bus šis straipsnis, kuriame pabandysime išnagrinėti pagrindines priežastis, dėl kurių ilgai laukti filmai patyrė finansinį fiasko, bei kaip ateityje būtų galima išvengti tokių nepalankių kino studijoms situacijų.

K. Vildžiūnas filmą „Senekos diena” pristatė Estijos publikai

„Keistas jausmas pristatyti filmą Estijoje. Tarytum sutikai tolimus giminaičius ir nebeprisimeni jų vardų... Nepaisant mano nerimo, kad filmas gali ‘šauti pro šalį’, estai labai šiltai priėmė ir suprato jį. Džiaugiuosi dėl to, nes “Senekos diena” niekaip nebūtų nufilmuotas be estų paramos”, – įspūdžiais iš praėjusią savaitę Estijoje įvykusios filmo premjeros dalijosi režisierius Kristijonas Vildžiūnas.

„Žuvytė Dorė“ recenzija: vienas geriausių 2016 metų filmų (1)

Kino studijos „Pixar“ pažiba, animatorius ir scenaristas Andrew Stantonas pristato ilgai lauktą neužmirštamo 2003 metų animacinio šedevro „Žuviukas Nemo“ tęsinį, kuriame ir vėl susitinkame su visiems pažįstamais veikėjais bei jų naujais, kvapą gniaužiančiais ir itin nuotaikingais nuotykiais.

Įdomiausi apie masinius trėmimus pasakojančio filmo „Vėjų kryžkelėje“ sukūrimo faktai (3)

Toronto kino festivalyje pirmą kartą parodytas filmas „Vėjų kryžkelėje“ atėmė žadą daugeliui kino kritikų ir kino mylėtojų. Naudojant retą ir sudėtingą „gyvųjų paveikslų“ (tableaux vivants) techniką ekrane buvo atkurti jaunos estės Ernos atsminimai apie tremtį, sujungiantys į vieną pasakojimą šimtų tūkstančių ištremtųjų kančias ir prisiminumus. Šio epinio ir į Estijos kino istoriją įeisiančio filmo kūrimo procesą lydėjo sunkus darbas ir tik kino aikštelėje galinčios nutikti istorijos. Kviečiame susipažinti su įdomiausiais faktais.

Animacinis filmas „Vilko bajorystė“ (5)

Po filmuko "Dopingjada", komentatoriai klausė, kodėl Lietuvoje niekas nekuria vaikiškos animacijos. Todėl "Tylus kinas" klausia, kodėl Lietuvoje niekas nežiūri lietuviškos animacijos vaikams ir pristato trumpą lietuvišką pasaką „Vilko bajorystė".