Apie ką mes čia...
Berlyne paslaptingomis aplinkybėmis miršta slaptosios britų žvalgybos MI6 agentas. Išnarplioti šią bylą į Rytų ir Vakarų padalintą miestą siunčiamas specialistas. Tai puiki MI6 agentė Lorena Broton, kuri yra pasiryžusi visais įmanomais būdais išsiaiškinti visą tiesą apie paslaptingą savo kolegos mirtį Berlyne. Tačiau moteris net nenutuokia, jog ji bus įtraukta į labai pavojingą žaidimą, kuriame nėra nugalėtojų...
Kūrinio turinys
2012 metais išleista Anthony Johnstono grafinė novelė „Šalčiausias miestas“ tapo tikru lobiu komiksų ir intriguojančių, įtampos nestokojančių pasakojimų gerbėjams, kurie dažnai reikalaudavo Holivudo imtis šio kūrinio adaptacijos. Žinoma, didžiausios Holivudinės kino studijos neskubėjo imtis darbo, nes nelabai tikėjo tokio projekto sėkme. Iki dabar. Nes po to, kai pasaulis išvydo „Džoną Viką“, o ir moterų herojai kiekvienais metais tampa vis labiau aktualesni kino pasaulyje, buvo nuspręsta duoti šansą šiai grafinei novelei. Ir taip „Šalčiausias miestas“ pavirto į „Atominę blondinę“.
Filmas prasideda labai žvaliai, jame netrūksta veiksmo, intrigos, ir kas svarbiausia, įdomaus siužetinio vingio, kuris priveda mus prie pagrindinio šio filmo tikslo – suteikti žiūrovui neužmirštamą nežinomumo pojūtį, stebint susiklosčiusią situaciją. Ir nors pagrindinė priežastis, dėl kurios yra nužudomas MI6 agentas atrodo šiek tiek banaliai, tačiau pats situacijos pateikimas yra meistriškai išdirbtas. Žinoma, čia jau reikia padėkoti juostos režisieriui Davidui Leitchui, kuris pasistengė susukti adrenalino nestokojantį veiksmo kokteilį.
Šnekant apie veiksmą, kurio čia tikrai netrūksta, galiu pasakyti, jog akivaizdžiai matosi „Džono Viko“ braižas. Herojų dvikovos pateiktos labai solidžiai ir vaizdingai, tikroviškai. Net malonu žiūrėti kai moteris taip smagiai talžo visokiausius budulius, o ką jau kalbėti apie susišaudymus. Taip, susišaudymai filme neprilygsta antrajai „Džono Viko“ daliai, bet jie taip harmoningai susitapatina su muštynių scenomis, jog bežiūrint filmą jauti pasitenkinimą. Visumoje viskas atrodo taip, lyg stebėtum brutalų praeito amžiaus pabaigos veiksmo filmą, kurį sukūrė koks nors Johnas Woo.
Kitas šio filmo pliusas – brutalumas ir seksualumas. Tai nėra iki negalėjimo nulaižyta juosta, tai yra tikrų tikriausia kietumo fiesta veiksmo žanro mėgėjams, kurie pamatys ekrane ne tik stiprią moterį, bet ir pamatys labai savarankišką moterį, imančią iš gyvenimo viską, ką tik nori, tuo pačiu ir moteris, ir vyrus, jeigu kalbėtume apie seksualinius žaidimus. Todėl stereotipai čia dingsta, nes moterys šiais laikais yra savarankiškos ir neprivalančios laukti vyrų malonės. Nors, kaip bebūtų gaila, bet nemažai vyrų dar tiki, jog moterų vieta virtuvėje. Linkiu jiems sutikti tokią pat moterį, kaip šio filmo herojė. Garantuotai liktų be dantų.
Žinoma, prakalbus apie juostos pagrindinį personažą, norisi šiek tiek daugiau pašnekėti apie visus šiame filme pasirodžiusius herojus, kurie buvo visai įdomiai pateikti, nors ir nusileido Lorenos Broton charizmai.
Lorena Broton – tai ne vien žudymo mašina, tai dar ganėtinai jautri moteris, kuri slepia savo jausmus labai giliai širdyje, kad niekas negalėtų jų panaudoti prieš ją pačią. Šis veikėjas taip pat tampa puikiu pavyzdžiu visoms moterims, kurios sunkiai pasitiki savimi ir galvoja, jog didžiausia gyvenimo siekiamybė yra vyras ir jo užgaidos. Deja, bet taip neturi būti. Todėl pasižiūrėjus šį filmą, moterims galbūt atsivers akys ir jos supras, jog jos nėra prastesnės už vyrus, kurie dažniau vadovaujasi savo instinktais, negu protu.
Iš vyrų personažų, kurie padaro visai neblogą įspūdį, reikia paminėti Lorenos bendražygį Deividą. Tai visai smagus, nors kažkiek ir nestabilus veikėjas, kuris tai kelia įtarimą, tai atrodo visiškai patikimas. Iš kitų herojų, kurie filme taip pat sukelia šiokį tokį įtarimą, paminėčiau Eriką Grėjų, Emetą Kurzfildą ir Spaiglasą. Kiekvienas iš jų turėjo labai neblogų momentų užsuktoje siužetinėje linijoje, jog galima buvo pradėti įtarti išdavyste kiekvieną iš jų dėl tam tikrų veiksmų. Ir čia nenoriu nieko išpasakoti, nes tada visa filmo idėja bus atskleista.
Užtat kita moteris, Delfina Lasalė ne mažiau intriguoja nei pati Lorena. Tai minkšta, bet labai seksuali moteris, kurios kerai irgi nepaliks abejingų. O prisiminus tą sekso sceną... Būtent dėl tokių momentų „Atominė blondinė“ tampa vienu iš seksualiausių trilerių nuo „Esminio instinkto“ laikų.
Vienintelis šios brutalios juostos trūkumas, jog ji yra pernelyg ištęsta. Jeigu trukmė būtų buvusi dvidešimt minučių trumpesnė, filmas iš karto įgautų visiškai kitokių spalvų. Nors, iš kitos pusės, finalinė scena kompensuoja tas nuobodžias akimirkas, kai teko stebėti visiškai be ryšio pokalbius tarp herojų.
Vienareikšmiškai rekomenduojama pasižiūrėti didžiuosiuose kino ekranuose, nes tokie veiksmo filmai kaip šis tampa tikra atgaiva nuo paaugliams skirtų, spalvingų ir humoro perpildytų komiksų ekranizacijų.
Techninė juostos pusė
Muzika... Būtent muzika sukuria šiam filmui nuostabią atmosferą, kuri prasidėjus filmui nepaleidžia iki pas finalinių titrų. Čia mes turime visiems puikiai žinomus kūrinius kaip Kanye Westo atliekamą „Black Skinhead“, Depeche Mode hitą „Personal Jesus“, roko gigantų Queen dainą „Killer Queen“, Nenos pasididžiavimą „99 Luftbaloons“, Davido Bowie ir Queen bendrą gabalą „Under Pressure“... Ir dar daug kitų muzikinių šedevrų iš tokių atlikėjų kaip Public Enemy, Falco, Duran Duran, Vladimiras Vysockis, Alice Cooper, Led Zeppelin ir net The Beatles.
Kameros darbas irgi vertas dėmesio. Ypatingai veiksmo scenos atrodo labai tikroviškai pateiktos. Ir nesvarbu, ar tai muštynės, susišaudymai, ar gaudynės. Viskas nufilmuota preciziškai ir labai stilingai.
Garso montažas stiprus. Veiksmo žanro gerbėjams tai turėtų palikti ypač gerą įspūdį. Vaizdo montažas taip pat be priekaištų. Istorija sudėliota protingai, todėl intriga išlaikoma iki pat finalo, kas puikiai atsiliepia visam šios juostos siužetui.
Aktorių kolektyvinis darbas
Paskutiniais metais viena gražiausių pasaulio moterų, „Oskaro“ laureatė Charlize Theron stebina įdomiais, stiprios moters vaidmenimis. 2015 metais mes turėjome puikų jos pasirodymą filme „Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias“, o šiais metais ji jau sužibėjo aštuntoje „Greitų ir įsiutusių“ dalyje kaip unikalus hakeris ir sociopatas. Todėl su nekantrumu buvo laukiama šio filmo, kuriame ji viena stoja prieš visą būrį kietai atrodančių vyrų.
Vaidmuo gavosi labai ryškus ir savotiškai įdomus, tačiau kas svarbiausia, jog ji pati atliko beveik visus kaskadinius triukus. Tai išties verta pagarbos, ypač žinant tą faktą, jog filmavimo metu jai teko atsisveikinti su keliais savo dantimis.
Jamesas McAvoy‘us dar kartą įrodė, jog jis yra visapusiškai puikus aktorius. Šiame filme jis atliko visai neblogą Deivido vaidmenį, kuris bandė padėti pagrindinei herojei išsiaiškinti visą tiesą apie jos kolegos mirtį. Gavosi šioks toks emocionalus, bet labai patrauklus ir neerzinantis personažas.
Filme taip pat galima pamatyti visą puikių aktorių gvardiją kaip Johnas Goodmaną, Toby‘į Jonesą, Billą Skarsgardą, Eddie‘į Marsaną, Tilą Schweigerį ir Jamesą Faulknerį. Juostoje pasirodė ir naujos „Mumijos“ žvaigždė Sofia Boutella, kuri nors ir nežibėjo savo aktoriniais sugebėjimais, bet užtat kaitino kraują itin atviromis scenomis su Charlize Theron.
Verdiktas
„Atominė blondinė“ – moteriškai vyriškas veiksmo žanro kokteilis, kurį išgėrus norėsis dar. Filmas traukia akį ne vien dėl įdomiai užsukto siužeto, brutaliai atrodančių veiksmo scenų, puikiai atliktų susišaudymų ir ne ką mažiau intriguojančių muštynių įspūdingo garso takelio fone, bet ir dėl gana aiškios žinutės visoms moterims apie tai, kad laikas pagaliau tapti savarankiškomis ir atsiriboti nuo niekam tikusių vyrų, kurių riboti gyvenimo siekiai asocijuojasi su virtuve, alumi ir visiškai savanaudišku laiko praleidimu lovoje.
