Filmo „1920 metų Varšuvos mūšis” recenzija: istorinė lenkų pergalė – trimačiu formatu

„Stebuklas prie Vyslos“. „Viena įspūdingiausių XX amžiaus kovų“. Taip vadinamas 1920 metais įvykęs Varšuvos mūšis, kuomet lenkai be niekieno pagalbos sumušė gausias bolševikų kariuomenės pajėgas. Dėl aršios Lenkijos kariuomenės kontratakos, raudonarmiečiai buvo priversti atsitraukti. Manoma, jog ši lenkų pergalė sustabdė komunizmo plitimą po Europą ir užtikrino nepriklausomybę Lenkijai iki 1939 metų.

Šią istorinę pergalę savo trimatėje kino juostoje „1920 metų Varšuvos mūšis” įamžino žymus lenkų režisierius Jerzy Julianas Hoffman, dirbęs su operatoriumi Slawomiru Idziaku (apdovanotas „Oskaru“ už filmą „Juodojo vanago žūtis“ ).

Nors filme pasakojama apie XX amžiaus pirmos pusės įvykius, juostos kūrėjams stilistiškai nelabai pavyko perteikti tarpukario laikotarpio atmosferos. Panašu, jog uniformų, ginklų ir karinės technikos šio įspūdžio perteikimui nepakako. Žiūrint šią kino juostą, ima atrodyti, jog didžiausias dėmesys buvo skiriamas 3D efekto kūrimui. Tiesa, tenka pripažinti, jog tam tikruose filmo epizoduose trimatis efektas buvo įgyvendintas tikrai vykusiai.

Gerą įspūdį palieka Jozefą Pilsudskį įkūnijusio žinomo lenkų kino aktoriaus Danielio Olbrychskio vaidyba. Karinių veiksmų aptarimo scenos suvaidintos įtikinamai, jas puikiai „įrėmina” Pilsudskio frazė:  „Kas bijo Vaterlo, tam nebus Austerlico”. Ganėtinai vykusiai sukurti ir Lenino bei Stalino vaidmenys.

Istorinė lenkų ir bolševikų akistata — ne vienintelė juostoje atskleidžiama tema. Kaip ir įprasta daugeliui karinio žanro filmų,  „1920 metų Varšuvos mūšis” taip pat pasakoja apie meilę ir išsiskyrimą. Žinoma, ši siužeto linija ganėtinai šabloniška: mylimąjį į karą išlydėjusi moteris, jai besimeilikaujantis vyresnis karininkas ir į savo merginos nuotrauką žiūrintis kareivis — tipiniai tokio žanro filmų veikėjai.

 Kaip ir reikėjo tikėtis, filme netiesiogiai smerkiami Raudonosios armijos kariai, parodomas žemas jų mentalitetas. Filmo kūrėjai supriešina lenkų ir bolševikų kariuomenių kultūrą. Tai puikiai įprasmina scena, kuomet Raudonosios armijos kariai išprievartauja moterį. Į nelaisvę pakliuvusį lenkų karį išgąsdina toks gyvuliškas elgesys, jis apie tai praneša vienam iš bolševikų karininkų. Šis mano, jog prievartauti „buržuazijos klasės“ moteris  yra normalu. Tokia  filmo scena žiūrovui puikiai perteikiamas raudonarmiečių amoralumas, iškreiptas, socialistinėmis vertybėmis sužalotas jų mąstymas.

„1920 metų Varšuvos mūšis” — pirmasis trimatis lenkų filmas. Didžiausias dėmesys šioje kino juostoje skiriamas ginkluotų susirėmimų scenoms. Nors šie epizodai sukurti gana tikroviškai, filmas iki galo neperteikia tarpukario nuotaikų ir atmosferos. Tačiau jei esate karinių, istorinių ar specialiųjų efektų filmų mėgėjas, ši kino juosta jums turėtų palikti neblogą įspūdį.