Filmą „Linksmosios pėdutės 2“ profesionalai vadina lietuviško garso perliuku

 (3)
Pasak filmą įgarsinusios kompanijos „UP records“ direktoriaus Stasio Mostvilo, garsinant filmą „Linksmosios pėdutės 2” pirmąsyk Lietuvos istorijoje buvo atliktas neįtikėtinai didelio masto darbas. „Tokio sudėtingumo kino juosta Lietuvoje įgarsinta dar nebuvo. Visame filme yra labai daug dainų. Ketvirtadalį viso filmo yra dainuojama. Ir tas dainavimas labai savitas, juk „Linksmosios pėdutės 2” nėra miuziklas, atliekama gospelo muzika, dainuoja chorai, po daugiau kaip 30 žmonių“, – sakė S.Mostvilas.
„Linksmosios pėdutės 2“
„Linksmosios pėdutės 2“
© "Acmefilm"

Anot jo, įgarsinti šią animacinę istoriją lietuviškai prireikė itin daug žmonių, mat su mažiau dainininkų kūriniai tiesiog „neskambėjo“: „Kadangi žmonių buvo labai daug, tai ir įrašas buvo sudėtingas. Daug repeticijų buvo, daug teko kartoti. Sunkiausia tai, kad buvo daug dainuojančių vaikų ir jiems teko ilgi tekstai. Kadangi pasirodę vaikai visai nedideli, daugeliui jų buvo sunku skaityti tekstus, tad jiems teko juos mokytis mintinai. Tai atėmė daug pastangų ir laiko“.

Daivai Starinskaitei – tarptautinės pagyros

Pagrindinės dainininkės – Glorijos – vaidmeniui garso įrašų studija pasirinko dainininkę Daivą Starinskaitę. „Rinkomės iš trijų kandidačių, visų jų pavardės žymios Lietuvoje. Tačiau mums buvo svarbu rasti, kas galėtų sudainuoti taip, kaip originale dainuoja atlikėja Pink. Daiva visiškai atitiko mūsų balso reikalavimus“, – teigė S.Mostvilas.

Jo teigimu, kolegos Italijoje, išgirdę D.Starinskaitės dainas teiravosi, kaip pavyko prikalbinti Pink uždainuoti lietuviškai.

„Miksuoti“ jūsų dainas buvo neįtikėtinai malonu, jos puikiai įrašytos. Jūsų Glorija paliko mums ypač gerą įspūdį, tarsi dainuotų pati Pink“, – lietuvių darbą gyrė ir filmą kūrusios kompanijos „Warner Bros.“ atstovai.

Lietuviškose „Linksmosiose pėdutėse 2” skambės visos originalios filmo dainos perdainuotos lietuvių kalba, o įrašais rūpinosi žinomas kompozitorius Kipras Mašanauskas, buvęs šio projekto vokalo režisieriumi.

Studija „UP Records“ yra lietuviškai įgarsinusi yra tokius filmus kaip „Kung Fu Panda 2“, „Megamindas“, istorijas apie žaliąjį žmogėdrą Šreką, pasakojimą „Kaip prisijaukinti slibiną“ ir daugybę kitų.

„Linksmosios pėdutės 2” Lietuvos kino teatruose – jau nuo lapkričio 25-osios.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kino klubas

M. Katleris ėmė auklėti nelegaliai filmus žiūrinčius internautus (31)

Filmo „Gautas iškvietimas“ kūrėjai nuo pat pirmosios dalies pasirodymo iki dabar beveik kasdien sulaukia klausimų, kada bus galima parsisiųsti filmą iš nelegalaus siuntimosi svetainių. Iki šiol sėkmingai atsišaudžiusi į komentarus internete ar šalinusi nelegalias nuorodas, šį kartą kūrybinė grupė paruošė piratams žinutę. Netikėčiausiai pasisakė M. Katleris, kuris trečioje filmo dalyje iš pirato vaidmens pats perėjo į kitą barikadų pusę.

Dainius Gavenonis: mano nuotraukose kinas ir gyvenimas yra viena

Aktorius Dainiaus Gavenonio lagamine visada atsiranda vietos fotoaparatui. Keliaudamas su teatru ar išvykęs į filmavimą, Dainius visada parsiveža nuotraukose užfiksuotų akimirkų. Kai kurios iš jų taip ir lieka kompiuterio diske, kai kurias atspaudžia ir namuose ar draugams paskleidžia pluoštelį dar vienos kelionės prisiminimų.

Filmą apie Holokaustą Lietuvoje sukūręs Robertas Mullanas: išgyvenusieji jaučia kaltės jausmą (3)

Rugsėjo 23 d. kino teatruose pasirodys režisieriaus Roberto Mullano filmas „Gitel“, paliečiantis Holokausto temą Lietuvoje. Drama pasakoja masinius žudymus išgyvenusios moters istoriją: visiems artimiesiems žuvus, ji egzistuoja su kaltės jausmu, kad yra gyva. Šis jausmas, anot režisieriaus, lydi ne vieną, patyrusį Holokausto siaubus. Pateikiame interviu su režisieriumi.

Retrospektyva „Holokaustas: Atmintis ekrane“ Lietuvos žiūrovus pakvies į sudėtingus atminties ir kino dialogus (2)

Spalio viduryje prasidėsiantis 10-asis „Nepatogus kinas“ žada pakviesti į specialią retrospektyvą iš tiesų nepatogia tema - „Holokaustas: atmintis ekrane“ – taip vadinasi kartu su Berlyno kino ir video meno institutu „Arsenalas“ parengta filmų programa, kuri supažindins su įvairias kino kalbos taktikas pasitelkiančiais filmais apmąstančiais ar reprezentuojančiais tam tikrus su holokausto tragedija susijusius aspektus. Lietuvos žiūrovai turės unikalią galimybę išvysti septynis filmus iš „Arsenalo“ archyvo, kurie tik neseniai buvo restauruoti ir suskaitmeninti Berlyne.

Vilniaus senamiestyje – sąmyšis: lietuvybes keičia vokiška dvasia (29)

Pastarosiomis dienomis Vilniaus senamiestyje besilankantys vilniečiai ir sostinės svečiai turėjo pastebėti čia kylantį sąmyšį. Tarptautinės filmavimo grupės UAB „Artbox“ komanda įvairias senamiesčio vietas pavertė filmavimo aikštelėmis.