Ir dabar, po daugelio metų kokybiškai atrodančio, bet beveik vienodo turinio turinčių komiksinių filmų, ateina tikroji atgaiva, kurią atneša kino studija „20th Century Fox“ su debiutuojančiu pilnametražiame kine režisieriumi Timu Milleriu.
Naujai iškeptas kino kūrėjas taip pat yra labai žinomas visų “geekų” tarpe kaip vienas didžiausių „Deadpoolo“ gerbėjų, o tas iš karto nuteikia kokybiškam reginiui, skirtam tikriems komiksų gerbėjams.
Apie ką mes čia…
Smulkus chuliganas, skolų išmušinėtojas ir gatvės svieto lygintojas, Veidas Vilsonas, turi viską, ko gali trokšti vyras: gražų kūną, seksualų įvaizdį, iškalbą, gerą humoro jausmą, nemažą agregatą kelnėse ir gražuolę mylimą moterį šalia, kuri pasirašo purviniausiems seksualiniams žaidimams.
Gyvenimas lyg ir susiklostė, tačiau, kaip visada būna, pasakiškai atrodantis gyvenimas vaizduojamas tik filmuose. Veidas suserga vežiu, ir, kad išvengtų mirties, jis sutinka tapti vieno eksperimento dalyviu… Taip gimsta „Deadpoolas“ – tikrų tikriausias blogietis su superherojaus savybėmis.
Kūrinio vidus
Kai per tiek daug metų komiksų gerbėjai buvo maitinami geriausiai atrodančiomis ekranizacijomis, tokiomis kaip Christopherio Nolano sukurta „Tamsos riterio“ trilogija, puikiais studijos „Marvel“ projektais, pasakojančiais vientisą „Keršytojų“ istoriją ar net naujais „Iksmenais“ – nenuostabu, jog beveik neįmanoma nustebinti visko mačiusius kino mylėtojus. Tačiau, pasirodo, įmanoma… Ir tą padaro kino debiutantas Timas Milleris.
Iš karto noriu perspėti, jog filmas „Deadpool“ skirtas ganėtinai intelektualiems žmonėms, kurie puikiai išmano komiksus, pasikaustę šou versle ir kurie labai gerai susipažinę su populiariąja kultūra. Kitaip šio filmo peržiūra nebus tokia ypatinga ir unikali, kokia ji turi buti. Dar, be to, gerai būtų prieš juostos peržiūrą pažaisti „Deadpoolo“ žaidimą, kurios pagrindinis principas ir yra pritaikytas filme, todėl jo stilius toks keistai atrodantis. Bet visko po truputį.
Pradėkime nuo personažų, kurie šioje juostoje sudaro vieną svarbiausių variklių. Pagrindinis herojus ir jo istorija papasakota visai kitaip, negu visi kiti „Marvel“ komiksai. Vien tas faktas, kad žiūrovams nereikės matyti šimtą kartų nusibodžiusiai atrodančios personažo metamorfozės į superdidvyrį, kuri įvyksta filmui įpusėjus, padaro filmą įdomiu. „Deadpoolas“ (arba tiesiog Veidas Vilsonas) prasidėjus pirmiems juostos akordams smaginasi kaip tik sugeba. Kas matė bent kokią „Screen Junkies“ nuoširdžių anonsų seriją ir jų pabaigą, kuomet pristatomi aktoriai, supras, apie ką yra kalbama.
Nuostabiai išjuoktas pristatymas, tačiau, kaip nekeista, filmo atidarymo pradžia su išvardintais aktoriais – vienas labiausiai intriguojančių atidarymų, kokį teko matyti. Jis netgi lenkia Davido Fincherio „Merginos su drakono tatuiruote“ pristatymą.
Humoras liejasi iš visų pusių ir visų Veido skylių. Patikėkite, tai vienas labiausiai gyvų komiksų personažų pasirodymų, kurį tik teko matyti. Jam, žinoma, talkina ir būrys kitų smagių veikėjų, kurie moka prisitaikyti prie „Deadpoolo“ humoro jausmo. Neapsieita ir be klišių, tačiau jos čia sąvotiškai gudriai permąstytos. Yra ir blogiukas, yra ir blogiuko padėjėjas, yra ir meilės objektas, geriausias draugas, kuriam irgi gresia pavojus. Be abejo, yra ir sekėjai arba tiksliau pagalbininkai, su kuriais galima ir kalnus nuversti. Visa tai buvo meistriškai išjuokta.
Bet tai tik herojai, kuriems buvo viskas leista. Svarbesniais argumentais tampa kitokia laisvė. Kino studija įjungė žalią šviesą viskam, ką norėjo išdarinėti režisierius ir pagrindinio veikėjo atlikėjas Ryanas Reynoldsas. Filmo metu galime pastebėti aktoriaus pajuoką iš paties saves, jo karjeros ir klaidų, kurias jis padarė anksčiau.
Pirmiausia, tai komiksiniai projektai, kuriuose jis dalyvavo. Išjuokti konkuruojančią kino studiją, reikia turėti tikrai daug drąsos. Taip pat buvo pasijuokta ir iš studijos „20th Century Fox“ ir jų prabangių projektų – „Iksmenų“ trilogijos ar net filmo, kuriame R. Reynoldas suvaidino tą patį „Deadpoolą“. Daug kritikos gavo ir kitas veikėjas, ir jo atlikėjas. Trumpai tariant, kiekvienas gavo spyrį į sėdimąją, bet taip subtiliai, ironiškai ir labai žaviai.
Veiksmo plane, kaip ir praeitų metų „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ ar „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ – viskas tobula, tik, kad „Deadpoolas“ pasižymėjo išskirtiniu žiaurumu ir smurtu, vertu suaugusiųjų cenzo. Krentančios galvos, itin vaizdžiai parodomos sekso scenos, ar net personažų kankinimai – tai suteikia savotiško išskirtinumo visai siužetinei linijai. Niekas nepagražinta – viskas parodoma tiesiogiai bendraujant su herojais ir išjuokiant tam tikrą kino lankytojų grupę. Taip taip, – marozams ir jų kiaunėms čia ne vieta.
Apie filmą ir jo pateikimą galima būtų pasakyti dešimt kartų daugiau, bet kam išpasakoti pačius smagiausius momentus, kurie sudaro 100% filmo smagumo. Galima ranką prie širdies pridėti ir pasakyti, jog tai geriausia „Marvel“ komiksų ekranizacija, kurią man teko matyti. Tai tobulas filmas, kurį privalo pamatyti visi gero kino gerbėjai – tuo labiau žmonės, kurie prijaučia komiksams.
Žinoma, mano susižavėjimas yra toks ir dar dėl to, jog mačiau ypatingą filmo versiją, kuri skirta fanams ir kurios nebus galima pamatyti kine, tačiau įspūdis neturi skirtis nuo paprastos peržiūros kine.
Techninė filmo pusė
Pačiu geriausiu „Marvel“ komiksų garso takeliu iki šios juostos laikiau puikiai subalansuotą „Galaktikos sergėtojų“ muzikinę palydą. Visgi, „Deadpool“ filmo muzika lenkia prieš kelis metus pasirodžiusio hito melodijas. Filme skamba įvairiausios dainos, kurios, beje, sudaro ir tam tikrą pašaipos objektą tiems atlikėjams, kurių dainos girdimos fone. Filmo metu galima išgirsti ir DMX hitą „X gon give to ya“, Salt‘N‘Pepa dainą „Shoop“, ar netgi Ray‘aus Charleso „Hit the Road Jack“. Muzika tobulai pritaikyta prie veiksmo, smurto, humoro ir dar kitų smagių šio filmo kozirių.
Specialiųjų efektų taip pat nemažai, kurie, nors ir labai kokybiškai pavaizduoti, tačiau jų negalėjo nutylėti net pats „Deadpoolas“. Netgi ir techniniai filmo dalykai buvo pašiepti šio unikalaus personažo. Visgi sprogimai, veikėjų muštynės, kietai atrodantys ir galiausiai griūvantys pastatai – fone viskas itin puikiai priderinta prie pagrindinio veiksmo schemos.
Garso ar vaizdo montažai – be priekaištų. Istorija ir siužetinių vingių pateikimas sumontuotas labai gerai, bet tai nieko nereiškia palyginus su kameros darbu, kuriam galima būtų skirti minutę nesibaigiančių plojimų salėje. Kovų scenos, susišaudymai, gaudynės, smurtos pateikimo kampai… Čia sunku apsakyti – tą reikia pamatyti savo akimis. Lygiai tokį patį įspūdį buvo galima išsinešti iš filmo „Pašėlęs Maksas“ peržiūros.
Aktorių kolektyvinis darbas
Paskutiniais metais Ryanas Reynoldas ne itin blizga kino ekranuose. O gaila, nes tai gana geras ir smagus aktorius, mokantis į kiekvieną filmą įnešti pozityvumo. Ir tikėkimės, jog šis vaidmuo, kurį jis atliko, jam pagaliau atneš sėkmę. Jis tobulai įkūnijo „Deadpoolą“ – aktorius pristatė jį tokiu, kokį mes žinojome iš komiksų puslapių, o jį valdyti galėjome 2013 metų žaidime.
Tik tokį mes jį ir norėjome matyti kino ekranizacijoje. Jis tobulai tiko šiam vaidmeniui ir, galbut, tai taps jo karjeros pasididžiavimu. Kaip kad Robertui Downey jaunesniajam tapo Tonio Starko vaidmuo.
Antraplaniuose vaidmenyse pasirodė tokie aktoriai kaip kovos menų meistrė Gina Carano, kuri, kaip bebūtų gaila, neparodė netgi savo kairiojo aukso konkolo. Užtat Veido Vilsono meilės objektą vaidinantį aktorė Morena Baccarin parodė atitinkamai daug nuogybių. Įsimylėjau.
Džiugino ir geriausias „Deadpoolo“ draugas Vyzelas, kurį įkūnijo komikas T. J. Milleris. Pagrindinis antagonistas, kurį suvaidino Edas Skreinas, atrodė neblogai, tačiau ką čia kalbėti – visas filmas priklauso „Deadpoolui“, tai net pats charizmatiškiausias blogiukas prieš filmo herojų atrodys kaip šiukšlė.
Na, ir dar Stanas Lee. Och tas senas ištvirkėlis… Patys pamatysite. Beje, keli „Iksmenai“ taip pat pasirodė ir tai jiems pavyko ganėtinai smagiai.
Verdiktas
„Deadpool“ – neabejotinai geriausia visų laikų „Marvel“ komiksų ekranizacija, kurios energijai gali pavydėti visi „Keršytojai“ ir „Iksmenai“ kartu sudėjus. Šis unikalus smurto, juodojo humoro, sekso ir nuostabios pašaipos iš populiariosios kultūros filmas tampa geriausia Valentino dienos dovana visiems gero kino gerbėjams. Sunku net isivaizduoti, kokį filmą turėtų šiais metais pristatyti Holivudas, kad aplenktų šį nepriekaištingą darbą.
Filmo anonsas: