D. Ulvydo filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“ sulaukė prorusiškų jėgų pasipriešinimo

 (37)
Lygiai po metų - vasario 16 d. Lietuvos kino teatruose bus pradėtas rodyti naujausias režisieriaus Donato Ulvydo filmas "Emilija iš Laisvės alėjos". Filmas, pasakojantis apie lietuvių kovas už laisvę, tragiškus žmonių likimus sovietinėje sistemoje, iškart buvo pastebėtas prorusiškų veikėjų, kurie praėjusią vasarą bandė sužlugdyti pasiruošimo filmavimui darbus.
Donatas Ulvydas
Donatas Ulvydas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Filme atkūrėme legendines eitynes už laisvę po Romo Kalantos susideginimo Kaune. Šioms masinėms filmo scenoms ieškojome savanorių. Mūsų kvietimas filmuotis iškart buvo pastebėtas vieno rusų finansuojamo portalo, kuris žmones, ketinančius filmuotis dviprasmiškai ragino „nesusideginti“ ir nedalyvauti filmavime. Žmogų, paaukojusį savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės, portalas lygino su psichiniu ligoniu, o filmo kūrėjus kaltino propagandinio filmo apie lietuvių kovą už laisvę kūrimu. Tačiau šį kaltinimą priėmėme kaip neginčijamą įrodymą ir komplimentą, kad einame teisingu keliu,“ – sako režisierius D. Ulvydas.

Rusijos propagandinis ruporas, bandęs neigti lietuvių pasipriešinimo kovas okupacinėje sistemoje tik patvirtino, kad šiandien, kaip ir 8-jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, į kurį nukelia filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, visada buvo ir bus tokių, kurie bandys sumenkinti lietuvių laisvės kovas ir prigimtinį nepriklausomybės troškimą.

Nepaisant visų rusų propagandistų bandymų sužlugdyti filmavimus ir įbauginti patriotiškai nusiteikusius žmones, kino kūrėjai šiandien gali džiaugtis, kad niekingos priešų pastangos buvo bevertės. „Filmuotis užsiregistravo virš dviejų tūkstančių žmonių. Pamatę tokią patriotiškai nusiteikusią minią, potencialūs riaušininkai, matyt, pabūgo. Nors buvome pasiruošę tam, kad prorusiškos jėgos gali sukelti sumaištį pačioje filmavimo aikštelėje, kenkti susirinkusiems žmonėms ir trukdyti darbui,“ – sako filmo režisierius.

Anot filmo kūrėjų, apie lietuvių besąlygišką meilę tėvynei, apie aukas, sudėtas vardan Lietuvos laisvės būtina kalbėti. Kaip reikia atsiminti dydvyrius žuvusius miškuose, lygiai taip pat būtina atsiminti, ir tuos, kurie okupacino režimo metu, negalvodami apie tai, kad jų ir jų artimųjų gyvybės ir likimai kybo ant plauko, kalbėjo apie laisvę, nors žodis laisvė buvo uždraustas. Filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“ kartu su pagrindine jo heroje Emilija (aktorė Ieva Andrejevaitė) kelia klausimą – ar žmogaus siela, padorumas ir sąžinė visais laikais turėjo savo kainą? Anksti tapusi našlaite, būsima aktorė Emilija, pradėjusi dirbti Kauno dramos teatre, tikisi čia pradėti naują gyvenimą. Tačiau teatre, užgęsus rampos šviesoms, gyvenimas toli gražu neprimena to, apie kurį ji svajojo. Paslaptys, išdavystės, keršto troškimas ir aistros čia temdo protus, o meilė ir tiesos troškimas keičia likimus.

Filmo "Emilija iš Laisvės alėjos" plakatas
Filmo "Emilija iš Laisvės alėjos" plakatas

Pati Emilija, su savimi atsinešusi didžiąją savo gyvenimo paslaptį, supranta, kad vieną dieną ir ji privalės priimti sunkiausią savo gyvenime sprendimą, kuris pakeis ne tik jos, bet ir kitų žmonių gyvenimus.

„Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ filmavimas tapo nepaprastu reiškiniu. Ne tik dėl to, kad jame filmuotis pareiškė norą tūkstančiai savanorių, ko niekada anksčiau nebuvo jokiame lietuviškame kine, bet ir dėl to, kad filmo temos išsigando Rusijos finansuojamos propagandinės struktūros. O tai reiškia, kad šiandien būtina kalbėti apie lietuvių laisvės kovas ir nepriklausomybės kainą,“ – sako filmo prodiuserė Živilė Gallego.

Filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, prodiusuojamas kompanijos „Fralita Films“ kartu su „Ulvyds“, iš dalies finansuojamas Lietuvos kino centro prie LR Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, kino teatro žiūrovus pasieks Lietuvai labai svarbiu metu – ruošiantis minėti valstybės atkūrimo šimtmetį – 2017 metų vasario 16 d.

DELFI
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kino klubas

Režisierė E. Vertelytė: filmo kūrimas nėra istoriko darbas (3)

Purvas ir kiaulių fermos kvapas nesutrukdė pabaigti pusantro mėnesio trukusių lietuviško vaidybinio filmo „Stebuklas“ filmavimo darbų. Scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Vertelytė teigia filmu siekusi pamėginti suprasti Lietuvos nepriklausomybės pradžioje gyvenusių žmonių psichologiją. Jai filmo kūrimas buvo tarsi kelionė, paturtinusi ją ir kaip kūrėją, ir kaip žmogų. Tačiau filmas dar toli gražu nebaigtas.

Birželį trečiąkart vyks LGBT organizuojamas filmų festivalis „Kreivės“ (5)

Trečią kartą rengiamas Vilniaus LGBT* festivalis „Kreivės“ pristato didesnę nei iki šiol filmų programą su peržiūromis trijose kino erdvėse – „Skalvijoje“, „Pasakoje“ ir Prancūzų institute. Šiais metais „Kreivės“ vyks anksčiau ir į filmų peržiūras kvies jau nuo birželio 15 d.

„Alisa veidrodžio karalystėje“ recenzija: gražus, bet visiškai nereikalingas tęsinys

Kultinis režisierius Timas Burtonas sugrįžta prie savo daugiausiai karjeroje užsidirbusio filmo „Alisa stebuklų šalyje“, pasirodžiusio 2010 metų pavasarį, ir pristato net šešerius metus lauktą tęsinį. Tačiau šįkart kino kūrėjas užima tik projekto prodiuserio ir jau visiems puikiai pažįstamos istorijos puoselėtojo funkcijas, režisieriaus vairą perleisdamas ambicingam ir iš „Mapetų“ dilogijos žinomam kūrėjui Jamesui Bobinui.

Neįtikėtina lietuvio sėkmė: bemiegės naktys ir svajonių darbas garsiuose filmuose (15)

Žygimantas Kučas – vienas iš tų, kurie savo svajonių darbą rado ne Lietuvoje. Gimtinę po 11 klasių baigimo palikęs ir maištininku save vadinantis vaikinas jau dirbo su didžiuliais kino projektais, o vienas jų – filmas „Džiunglių knyga“.

Nelegalus kino teatras po tiltu padeda indų rikšų traukikams atsipalaiduoti

Šis laikinas kino teatras įrengtas po judriu tiltu Delyje. Už 15 dolerio centų per dieną jame galima pažiūrėti keturis Bolivudo filmus.