Kas tai per festivalis?

Apie šį festivalį sužinojau dar pernai, nors buvau šiek tiek supainiota, ketvirtus metus vykęs festivalis šįmet pakeitė pavadinimą, iki šiol jis vadinosi „PiLeFe“ („Piktų Lesbiečių Festivalis“). Festivalio aprašyme perskaičiau, kad tai nemokamas festivalis, kurio tikslas – apjungti bei įgalinti „queer“ bendruomenę, kovoti su diskriminacija ir išankstinėmis nuostatomis, didinti sąmoningumą bei „queer“ asmenų matomumą Lietuvoje bei Rytų Europoje. Beje, festivalis vyko Žeimiuose (prie Jonavos), taip taip, Lietuvoje! Festivalis atviras, tad į jį susiruošiau ir aš.

„Queer“ bendruomenę sudaro lesbietės, gėjai, transeksualai, interseksualai ir kiti nehomofobiški žmonės. Per daug nesiplėsiu pasakodama, kas tai yra, visi smalsūs, manau, puikiai moka ieškoti informacijos internete.

Lesbiečių bijo ir merginos, ir vaikinai

Pasiruošimas festivaliui prasidėjo – pradėjau ieškoti su kuo į šią fiestą keliauti, juk vienai nuobodu! Ir prasidėjo linksmybės – visos kviestos merginos atsisakė nesvarsčiusios ir 99 procentai iš jų, išgirdusios, kad važiuoju į lesbiečių festivalį (merginų jame buvo daugiausia), pradėjo mane gasdinti, neva būsiu sumušta, išprievartauta ar dar kitaip sužalota. Be to, išgirdau ir įspėjimą: „Žiūrėk, neapsikrėsk lesbietizmu“. O taip, mergaitės, visoms Jums linkiu pasidomėti pasauliu už savo buto sienų.

Vaikinai, kurie sulaukė pakvietimo buvo kiek pozityviau nusiteikę. Vis tik dauguma jų man sakė tą patį: mane sumuš, jos agresyvios, žiūrėk, dar bus kokių neplanuotų nuotykių naktį palapinėje... Keli vaikinai sutiko važiuoti, nes, pasak jų, įdomu pamatyti kitokią bendruomenę, tačiau po kelių dienų sulaukiau atsisakymo. Gal ir gerai – į festivalį išsiruošiau viena.

„SapfoFest“ – lyg kitas pasaulis

Gėjai man nėra svetimi, tačiau su lesbietėmis nesu pažįstama. Bet prieš važiuodama stengiausi nesusidaryti jokios nuomonės tik tam, kad įspūdžiai būtų kuo tyresni. Tiesiog daugeliui žmonių pasakojau, kur važiuoju, norėdama išgirsti reakcijas, nuomonę ir panašiai (jų nuomones jau skaitėte). O ką pamačiau nuvykusi? Daug meniškų merginų, statančių palapines (festivalis juk), geriančių silpnus gėrimus su laipsniais ir vaikštančių susikibus už rankučių. Beje, festivalyje dalyvavo ir kelios heteroseksualios poros!

Ką dar pamačiau? Vaikinus, glostančius vienas kitam galvą, merginas, besibučiuojančias žmonių minioje ir panašiai. Ar tai stebina? Sunku pasakyti kokia prasme tai stebina. Iš tikrųjų, atvažiavusi į „SapfoFest“ patekau lyg į kitą pasaulį – čia žmonės nevijo reikšti savo meilės, nebijo apsikabinti, GALI pasibučiuoti ir normaliai bendrauti. Iš tikrųjų, tai labiausiai mane ir sužavėjo (nors vienai būti festivalyje kiek nejauku).

O dabar visi tie, kuriems atrodo, kad gėjai, lesbietės ir kiti reikalauja sau per daug teisių ir per daug kalba apie save – kada eidami gatve prasilenkėte su gėjų pora? Ar kada nors į giminės susitikimą Jūsų puseserė atsivežė savo draugę? Ir dar, pavyzdžiui, ar Jūsų draugai(ės) homoseksualai(ės) feisbuke yra patvirtinę, kad yra pora? Tai štai kokiame pasaulyje mes gyvename ir įsivaizduokite, į kokį aš pakliuvau – į tokį, kur nereikia slėpti to, kas esi.

Kuo skiriasi gėjai ir lesbietės?

Niekam ne paslaptis, kad daugelis gėjų daug dėmesio skiria savo išvaizdai ir į dažną žvelgiančios merginos tiesiog tirpsta (aš tarp tų tirpstančiųjų). Su lesbietėmis, kurios dalyvavo šiame festivalyje, yra kiek kitaip. Jos meniškos, nebijo derinti įvairų, net nesuderinamų dalykų, mėgsta patogumą, praktiškumą ir tikrai nesistaipo prieš veidrodį valandų valandas, juo labiau, neskrunda soliariumuose (patikslinu, kalbu apie tai, ką mačiau festivalyje, o 100-200 žmonių sambūris tikrai neatspindi visų lesbiečių Lietuvoje. Ir apskritai, tai yra mano įspūdžiai ir mano nuomonė). Be to, daugelis net mėgsta šokiruoti savo išvaizda – iššaukiančios šukuosenos ar ryškios plaukų spalvos tikrai traukia akį.