– Kas tave paskatino sportuoti ir nuo ko viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo, kai vaikystėje ėmiau lankyti krepšinį. Lankiau ketverius metus ir man labai patiko, kol nesusidūriau su internete paplitusiais pasaulio kūno rengybos atstovų motyvaciniais vaizdo įrašais. Kuo toliau, tuo labiau ėmiau domėtis šiuo sportu ir supratau, kad tobulėti ir sportuoti atskirai nuo komandos, kuomet viskas priklauso nuo mano paties noro ir pastangų, man patinka labiau.

– Ar nebuvo pritrūkę motyvacijos? Kaip kitiems patartum nepasiduoti, kuomet nepasirodo pirmieji rezultatai?

– Neteko susidurti su motyvacijos stoka. Jau po pirmo sunkių treniruočių mėnesio matėsi progresas, o tai mane dar labiau motyvavo. Jau būdamas 11-oje klasėje pagerinau mokyklos štangos spaudimo rekordą.

Kitiems patarčiau tiesiog daug domėtis, stengtis surinkti kuo daugiau naudingos informacijos, kad kiekviena treniruotė būtų naudinga, nes jau tuomet iškart po kelių savaičių pasijaučia, kad kūnas sutvirtėja, sustiprėja ir tikrai nesinori sustoti sportuoti.

Dirbdamas asmeniniu treneriu pastebėjau vieną iš didžiausių klaidų, kurią žmonės daro. Jie nusiperka kokią nors sporto programą iš trenerio ar susiranda ją internete ir po to ją naudoja 3-6 mėnesius... Jie nesupranta, kad kūnas adaptuojasi ir programa nebėra tokia veiksminga, kokia buvo pirmomis savaitėmis. Reikia nuolat keisti planą, kad vyktų progresas. Didinti krūvį, pratimus, intensyvumą ir t.t.

– Kaip pradėjai dirbti asmeniniu treneriu? Ar žmonės nesibaimina, kad 19-metis gali neturėti pakankamai žinių?

– Nuo 16 metų iki dabar dalyvauju kultūrizmo varžybose. Lietuvos taurės varžybose esu užėmęs 2 vietą, Baltijos šalių čempionate – 3 vietą. Būdamas 18-os baigiau kursus, kurie man leido pradėti treniruoti žmones Lietuvoje. 19-os gavau „Reps“ licenciją, kurią turėdamas galiu treniruoti Europoje ir JAV.

Dabar yra daugybė trenerių, kurie turi daugybę metų patirties, tačiau ne visi toliau mokosi ir domisi tuo, kas dabar vyksta. Pasaulis labai greitai keičiasi ir viskas tobulėja, atsiranda vis naujesnės technologijos bei treniruočių metodikos. Manau, kad labai svarbu daug domėtis, visuomet būti smalsiam, klausti, ieškoti naujovių.

– Sakoma, kad didžiausias darbas vyksta ne sporto salėje, o virtuvėje. Ar pritari?

– Visiškai teisingai! Be mitybos nėra sporto, taip kaip ir sporto – be mitybos. Vos tik susiderinęs mitybą ir teisingą sportavimą – iškart ėmiau matyti progresą. Todėl būnant tokio amžiaus man ir pavyko pasiekti tokių rezultatų. Nėra jokių stebuklų ar kokios nors magiškos tabletės. Yra tik sunkus darbas. Niekada nebus per vėlu sportuoti, kai kurie pradeda anksčiau, kai kurie vėliau. Jei pradėsi dabar – anksčiau pasieksi rezultatų. Tiesiog daugelis pasigaili šiais metais, kad nepradėjo praėjusiais.

– Kaip siūlytum mitybą keisti ką tik pradėjusiam sportuoti žmogui ir kokios dažniausiai pasikartojančios mitybos klaidos sportuojant?

– Rekomenduociau vengti vaisių prieš miegą tiems, kurie nori numesti svorio. Kol kas tai didžiausia klaida, kurią išgirstu. Taip pat daugelis galvoja, kad maisto papildai daro stebuklus, tačiau maistas visuomet yra svarbiau. Joks baltymų kokteilis nebus geriau už maistą.

– Kokio maisto nevalgai visai? Ką manai apie vadinamas „cheat“ dienas, kuomet sau leidžiama pasilepinti?

– Priklauso nuo to, koks mano planas: ar ruošiuosi varžyboms, ar fotosesijai, ar auginu masę. Manau „cheat“ diena ar patiekalas yra naudingas tinkamu metu. Šiuo metu auginu liesą raumeninę masę, tai tokią dieną pasidarau kas savaitę ar dvi. Priklausomai nuo to, kaip jaučiuosi ir kokios esu formos. Visas kitas dienas maitinuosi visiškai švariai: ryte atsikėlęs pasiruošiu maisto visai dienai.

Visgi, geriau jau suvalgyti mėsainį, negu nieko. Jei nebus progos nieko pavalgyti, tai tikrai kokia pica ar kebabas bus geriau nei badavimas.

Žmonės, kurie beveik nieko nevalgo arba valgo kokius 2 kartus per dieną – tiesiog „susigadina“ savo medžiagų apykaitą. Po to prasideda problemos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (188)