139 balandžiai – tiek jų „nutūpė“ viename viešbutyje, įsikūrusiame visai netoli Palangos J. Basanavičiaus gatvės, tereikia iš jos išsukti ir žengti kelis žingsnius. Ir tai tik dalis kolekcijos, kurią Reinoldas kaupia jau vienuolika metų. Daugybė balandžių įvairiausiuose pavidaluose vis dar nesuskaičiuoti ir neparuošti eksponavimui, tačiau kruopščiai saugomi ir vis dar renkami.
„Balandžiais susidomėjau būdamas 17-os, – pasakojimą pradėjo R. Liaudanskas. – Būtent nuo tada auginu balandžius, o kolekcionuoti juos pradėjau daug vėliau, įkvėptas mano buvusio mokytojo Vytauto Kuso.“ Pastarojo pavardė daugeliui lietuvių turėtų būti puikiai girdėta, vyras yra vienintelio Pabaltijo šalyse šunų muziejaus įkūrėjas, tapytojas, poetas ir ne vieno Lietuvos rekordo turėtojas.
Pasidomėjus, kodėl jo kolekcijos dalis eksponuojama būtent viešbutyje, palangiškis šyptelėjo ir prisipažino, kad namuose šiems balandžiams jau ankšta.
139 balandžiai parvežti iš 26 šalių. Tarp jų yra ir tokių, kurie rasti sendaikčių turguje, ir tokių, kurių vertė siekia kelis šimtus eurų. „Štai šis pagamintas okupuotoje Japonijoje, – pasakojo Reinoldas, rankose laikydamas nedidelį, tačiau dailų porcelianinį balandį. – O šį man padovanojo pats V. Kusas. Manau, morališkai jo vertė yra didžiausia iš čia esančių balandžių.“ V. Kuso balandis išraižytas ant nediduko kiaušinio ir patupdytas ant stovelio.
Iš Didžiosios Britanijos atkeliavę eksponatai stebina smulkiomis detalėmis ir įmantriais užrietimais. Anot R. Liaudansko, kai kurios skulptūrėlės jį pasiekė paštu ir jis džiaugiasi, kad labai sėkmingai. Pasidomėjus, ar yra tekę netyčia pažeisti kurį nors balandį, pašnekovas patikino, kad buvo visko, tad ne kartą teko restauruoti savo brangenybes.
Ne vienu tūkstančių eurų įvertinta Reinoldo kolekcija – tikras lobis, nes, anot pašnekovo, nežinia, kiek žmonių gali pasigirti tokia gausia ir įvairia kolekcija. Visi norintys ją gali apžiūrėti Palangoje, Simono Daukanto gatvėje 10a.
Beje, vyras tikina, kad jo planuose – balandžių muziejaus įkūrimas. „Toks yra tik Niurnberge. Jame sukaupta didžiulė kolekcija su balandininkyste susijusių dalykų, ne tik skulptūrėlių ar paveikslų. Beje, tą muziejų remia miesto savivaldybė, nes į jį atvyksta labai daug turistų“, – pasakojo Reinoldas.
Pokalbio pabaigoje, pasidomėjus, kurį gi balandį vyras pasiliktų, jei tektų rinktis tik vieną – jis vos sekundę stabtelėjęs pirštu dūrė į balto balandžio skulptūrėlę: „Ją man padovanojo Klaipėdos aukštaskrydžių balandžių balandininkų klubas, nes aš devynerius metus buvau jo prezidentu. Tiesiog tie metai ir klubas man yra labai brangūs“, – šyptelėjo balandininkas.
