Pirmieji vieši B. Eden pasirodymai – tai solinių partijų atlikimas pritariant bažnyčios chorui. Būdama 14-os metų būsima aktorė pradėjo dainuoti su gimtojo miesto atlikėjų kolektyvais naktiniuose klubuose, už vieną vakarinį pasirodymą gaudama beveik 9 eurų vertės užmokestį.
1951-aisiais metais ji laimėjo „Mis San Fransisko“ titulą, o vėliau dalyvavo konkurse „Mis Kalifornija“, bet laimėtoja netapo.
1965-aisiais metais B. Eden pasirašė sutartį su režisieriumi ir prodiuseriu Sidney Sheldonu ir nusifilmavo NBC kanalu parodytoje fantastinėje situacijų komedijoje „Mano svajonių Džinė“. Sėkmę suvaidinti pagrindinę šios juostos heroję išmėgino visas būrys aktorės karjeros siekiančių brunečių ir grožio karalienių titulo laimėtojų. Visgi S. Sheldonas pasirinko B. Eden, nes teigiamai įvertino jos vaidmenį filme „The Brass Bottle“ (Vario butelis), be to, B. Eden kandidatūrą entuziastingai rekomendavo ne vienas kolega.
Seriale B. Eden įkūnijo gražuolės džinės personažą. Filmas pasakoja nuotaikingą istoriją apie tai, kaip gražiąją džinę iš butelio išlaisvina kosmonautas JAV karinių oro pajėgų kapitonas Anthony. Pastarojo vaidmenį sukūrė Larry Hagmanas.
Kai kurie kritikai šią komediją pavadino diskriminacijos moterų atžvilgiu pavyzdžiu. Mat pagrindinė veikėja – blondinė, paprastai nuolankiai paklūstanti vyro autoritetui ir net vadinanti jį ponu. Tokiai nuomonei nepritariantieji aiškino, kad tai tiesiog pramoginė komedija, kurioje pasakojama gražuolės džinės istorija. Pati B. Eden, žinoma, stoja pastarųjų pusėn.
Per pokalbių laidą „Oprah: Where Are They Now?“ aktorė atlaidžiai sureagavo į priekaištą, kad seriale buvo išreikštas moteris žeminantis požiūris.
B. Eden prisipažino niekada nelaikiusi šios juostos diskriminuojančia.
Nors pagrindinė veikėja Džinė paprastai būdavo uždaryta butelyje, kol jos ponas nesiteikdavo jos pašaukti ir pagrindinė jos užduotis buvo pasitarnauti, tačiau, anot B. Eden, tai tėra džino bendravimo su ponu modelis, be to, herojės tokia padėtis nė kiek nežeidė, o atvirkščiai – atrodė visiškai priimtina.
„Tai buvo tarsi jos pareigos, o šiaip ji buvo labai nepriklausoma ir stipri būtybė“, – aiškina B. Eden.
2011-ųjų metų balandžio 5 dieną tinklui „Random House“ priklausanti leidykla „Crown Archetype“ išleido B. Eden memuarų knygą „Jeannie Out of the Bottle“ (Džinė išlindo iš butelio).
Čia aktorė papasakojo apie ne visai rožėmis klotą savo gyvenimą, mat jame buvo pilna ne tik laimės, bet ir skausmo - skyrybų bei skaudžių netekčių.
Apie B. Eden asmeninį gyvenimą ir ilgiau nei 50 metų Holivude trukusią karjerą pasakojanti knyga iš karto pateko į 14-ą „New York Times“ skelbiamo perkamiausių knygų sąrašo vietą. Į „Jeannie Out of the Bottle“ įtraukta epizodų, pasakojančių apie B. Eden vaikystę, kelią į pripažinimą paauglystės metais ir pasiekimus ankstyvoje jaunystėje.
Knygoje taip pat paminėti B. Eden scenos partneriai, apžvelgiamas jos darbas iki „Mano svajonių džinė“ ir šio filmo kūrimas.
Čia taip pat paminėtos trys B. Eden vedybos: nuo 1958-ųjų iki 1974-ųjų metų aktorė buvo ištekėjus už Michealo Ansaros, nuo 1977-ųjų iki 1982-ųjų už Charleso Fegerto, o 1991-aisiais ji tapo Jono Eicholtzo žmona. Ši santuoka tęsiasi iki šiol.
Prisiminimų knygoje aktorė pasakoja ir apie emocinę krizę, ištikusią po vienintelio vaiko – sūnaus Matthew Ansaros netekties. Tai ji prilygino katastrofai, visiškai palaužusią ją ir sugriovusia jos gyvenimą. Sūnus mirė nuo narkotikų perdozavimo.
Tiesa, žinoma moteris nesusitaikė ne tik su netektimis, bet ir senėjimu. Grožio chirurgijos specialistai neabejoja, jog moteriai atlikta nemažai plastinių operacijų: patempta veido oda, pakoreguota nosis bei krūtinė. Taip pat nuo probleminių kūno vietų nusiurbti riebalai. Apie injekcijas net neverta pradėti kalbėti...
Aktorė B. Eden anksčiau ir dabar - nuotraukų albume:
