DELFI pateikia pasipiktinusios skaitytojos laišką, kuriame teigiama, kad išparduodama kuriamas rankines, K. Lisauskė pamynė savo pačios klientėms įskiepytas vertybes:
„Gėda Pelėda“, kaip tau negėda? Apsišaukėlių ant mūsų Marijos krašto pasirodo gausu ne tik valdininkijoje, bet ir tarp mados korifėjų.
Rankinių dizainerė Kristina Lisauskė prieš kelis metus sukūrė savo prekės ženklą, matyt, numatydama ateitį – jos „Gėda Pelėda“ ženklui tikrai atėjo metas pasigėdyti.
Man jos ženklo pavadinimas įstrigo vos pasirodžius pirmosioms rankinėms, tad vis seku jų naujienas. Atmintin įstrigo Lietuvos dizainerės pasisakymas portale „Moteris“, kur ji sakė, kad niekada nenukainos savo rankinių, mieliau jau jas sunaikins:
„Sumažinta kaina yra nepagarba visų pirma moteriai, įsigijusiai mano kurtą rankinę, už kurią ji vakar mokėjo daugiau nei ši kainuoja šiandien. Atsakome už savo dirbinių kokybę, kiekviena rankinė yra siuvama konkrečiai užsakovei, todėl nuolaidos tiesiogiai kertasi su mūsų filosofija.
Garantuojame ne tik kokybę, bet ir tai, jog niekada neparduosime rankinių pigiau nei jos kainavo vakar. Moterys, įsigydamos „Gėda Pelėda“ kūrinį, kartu įsigyja ir tą išskirtinumą bei pagarbą tiek jai pačiai, tiek specialiai jai sukurtam daiktui, kuris nenuvertės ir nebus nuvertintas jokiomis akcijomis. Mieliau rinkčiausi rankines sunaikinti nei jas išparduoti.“
O šiandien mano „Facebook“ sienoje pasirodė pranešimas apie… išpardavimą. Įdomiausia, kad aš ir papuolu į tą kategoriją klienčių, kurių gerbiama dizainerė nenorėjo įžeisti, nes vis laukiau, kada pagaliau galėsiu įsigyti savo taip išsvajotą pelėdą…
DELFI susisiekus su „Gėda Pelėda“ rankinių kūrėja K. Lisauske, moteris telefonu susiklosčiusios situacijos aiškinti nepanoro. Patikino, jog atsakymus į visus žurnalistus dominančius klausimus pateiks raštu.
Po kelių valandų elektroninio pašto dėžutėje nugulė ir dizainerės situacijos paaiškinimas:
„Aš „Gėda Pelėda“ įkūriau prieš trejus metus, tuomet buvau nelabai savo darbu patenkinta visuomenės sveikatos specialistė, kuri laisvalaikiu tapydavo arba svajodavo kurti rankines. Jos man visad labai patikdavo, visad perdarydavau įsigytas iš kitų parduotuvių. Kai ryžausi tam gyvenimą pakeitusiam žingsniui įkurti „Gėda Pelėda“, apie mados verslą nenusimaniau beveik nieko. Sprendimus dariau „gražu-negražu“ principu, laiko ir dėmesio skyriau tik pamokoms su odinininku, kuriose bandžiau „išsiurbti“ visą jo per dešimtmečius sukauptą darbo patirtį.
Pradėjau taip, kaip šiandien pradeda daugybė LT mados ženkliukų – vedina didelio noro, mažų investicijų, daug mokydamasi apie kūrybą ir uoliai savireklamai išnaudodama „Facebook“ platformą. Man sekėsi žymiai, žymiai geriau negu tikėjausi. Klientėms rankinės patiko, jos užsisakinėdavo po antrą, trečią, yra tokių kur net ir septintą Pelėdą… Man tai tapo ne tik dideliu džiaugsmu, bet ir iššūkiu – netrukus klientėms tekdavo laukti užsakytos rankinės iki dviejų mėnesių (visas rankines gaminome tik pagal individualius užsakymus), aš nebespėjau atsakinėti į laiškus, organizuoti gamybos, užsakinėti odų ir furnitūros ir dar planuoti ženklo ateities. Turėjau du pasirinkimus – eiti dešimt žingsnių atgal, atsisakyti užsakymų ir toliau suktis pačiai vienai arba galvoti, kaip išaugti. Pasirinkau antrąjį variantą, kai sutikau labai puikią mane globojančią kompaniją, kurie panoro investuoti į prekės ženklą pinigų. Jų dėka mūsų studijoje atsirado daugiau meistrų, klientėms nebereikia tiek ilgai laukti norimų Pelėdų, aš turiu pagalbininkų komandą, turiu daugiau laiko kūrybai ir jaučiuosi tūkstantį kartų geriau.
Per tuos metus dirbant su investuotojais išmokau labai daug. Keletas žmonių surado tą mano seną interviu, kur aš, dar neturėdama pakankamai patirties, sakiau, kad niekada rankinių neišparduosiu, mieliau jas sunaikinčiau. Man tikrai nemalonu, kad dabar pasirodė jog aš taip kaitalioju savo nuomonę, nes dabar tikrai nenorėčiau nė vienos Pelėdos naikinti – per daug į jas įdėta ne tik investicijų, bet ir darbo, ir meilės. Tačiau šis mano ilgas atsakymas parodo, kad aš tada galvojau vienaip, šiandien galvoju kitaip. Tada buvo vienokios aplinkybės, šiandien jos jau – visai kitos. Kas bus arba nebus ateityje – nežinau. Gal Pelėdžiukus pradėsiu gaminti ne iš odos, bet iš deimantų… „Gėda Pelėda“ aš įkūriau iš didelės meilės rankinėms, kurią turėjau nuo pat paauglystės. Bet buvo ir dar viena priežastis – norėjau asmeninės laisvės daryti, kas man miela ir kaip man atrodo teisinga. Dabar ją turiu ir esu laiminga.
Noriu tik pabrėžti, kad šiuo metu išparduodamos rankinės nebuvo pagamintos specialiai išpardavimams. Sandėlyje turėjome pasigaminę likutį rankinių, pagamintų iš odų, kurių jau nebenaudosime kitą sezoną, tad jas ir išparduodame. Kiekvienai iš jų buvo skirtas toks pats dėmesys kaip ir visos kitoms Pelėdoms. Sumažinome tik savo maržas, jokiu būdu ne kokybę.
Šį nedidelį išpardavimą padariau, nes atsirado tokia galimybė ir aš norėjau pradžiuginti klientes, tas kurios jau turi savąsias Pelėdas arba norėtų įsigyti po dar vieną. Nekūriau ženklo tam, kad jas greitai ir pigiai pagaminčiau ir greitai išparduočiau išpardavimuose. Kūriau tam, kad su klientais pasidalinčiau Pelėdomis, kurios patinka man. O man labai patinka ne tik įdomus dizainas, bet ir kokybė.“
DELFI primena, kad tai nėra pirmas kartas, kai virš K. Lisauskės verslo tvenkiasi tamsūs debesys. Kiek anksčiau prekės ženklas „Gėda Pelėda“ buvo kaltinamas kitos rankinių kūrėjos darbo plagijavimu. Plačiau apie tai galite perskaityti ČIA.
