Sutuoktiniai Rasa ir Vytautas šiandien juokauja, kad jiedu draugauja nuo darželio: „Kartu į darželį ėjome, kartu į mokyklą, kartu meilės laiškus rašėme ir 18-os susituokėme.“ Deja, nuostabi meilės istorija sulaistyta ašaromis ir lydima sunkumų, kuriuos pora kartu išgyveno. Tuo metu šeima augino keturis sūnus ir gyveno Biržuose. Rasai netekus darbo, šeima ryžosi pokyčiams: visi išvyko gyventi į Vilnių.
Vilniuje Rasa įsidarbino siuvykloje, o Vytautas – prie statybų. Tačiau Genotai vis tiek net neįsivaizdavo, ką reiškia gyventi be skolų. Jiems buvo įprasta, vos gavus atlyginimą, daugiau nei pusę jo iškart išdalyti kreditoriais tapusiems draugams. „Būdavo, skoliniesi iš vieno ir atiduodi kitam“, – šį antradienį laidoje „Emigrantai“ prisipažins Rasa. Moteris sako, kad be galo skaudu girdėti kaltinimus, jog neturtingi Lietuvoje tampa tik tie, kurie nesistengia. Ji sako, kad su vyru padarė absoliučiai viską, kas tik buvo jų valioje, bet dažniausiai aplinkybės jiems būdavo nepalankios. „Aš dirbdavau po dvi pamainas: išeini dieną trečią valandą, grįžti ryte šeštą“, – gyvenimą Lietuvoje prisimena moteris. Be viso to, šeima nusprendė po savo stogu priimti dvi mergaites iš vaikų namų.
Užklupus ekonominei krizei, kai išmaitinti aštuonias burnas tapo nepaprastai sunku, sutuoktiniai pradėjo svarstyti galimybę emigruoti. Pirmasis į Norvegiją išvažiavo Vytautas, nes gavo konkretų darbo pasiūlymą. Tačiau turtais lyti nepradėjo, Rasa viena prižiūrėjo vaikus, o iš vyro siunčiamų pinigų dengė šeimos skolas. Praėjus metams, paskui vyrą į Norvegiją išvyko žmona su šešiais vaikais. „Iš pradžių aštuoniese gyvenom 35 kvadratinių metrų bute“, – sako Rasa. Bet Bergene ilgai neužsibuvo – Rasa gavo darbą siuvimo fabrike ir šeima atsikėlė gyventi į tarp miškų ir stulbinamo grožio fjordo įsikūrusį miestelį Itre Arną.
„Emigrantai“ šį antradienį 19.30 val.
