Pasipiktino tuo, ką išvydo televizoriaus ekrane

Verslininkė D. Bosas – tik viena iš daugelio socialiniuose tinkluose savo nuomonę reiškiančių žmonių, kurie neatsistebi žiūrovams pateikiamų laidų „TV pagalba“ ir „24 valandos“ turiniu.

Transliuojamų laidų herojais tampa įvairių problemų turintys asmenys – nuo kelissyk išduotų moterų, skolininkų iki girtuokliaujančių ir net smurtaujančių porų.

Tačiau ne ką mažiau diskusijų nei turinys kelia laidų amžiaus cenzas bei jų transliavimo laikas.

O transliuojamos jos piko metu – prieš vakaro žinias, kai šeimos susėda vakarieniauti prie stalo. Dažnai į ekraną įbedę akis būna ir mažiausieji namų gyventojai.

Pirmadienio vakarą laidų „TV pagalba“ ir „24 valandos“ reportažai verslininkę galutinai išmušė iš vėžių. Savo įžvalgomis ji iš pradžių pasidalino feisbuko paskyroje.

Pateikiame dalį D. Bosas įrašo:

„Ką tik „TV3“ rodė, kaip jaunas vyras muša savo sugyventinę. Smūgio kartojimą parodė sulėtintai. Per „LNK“ du kaimiečiai plūstasi keiksmais ir mojuoja metaliniu strypu. Abi laidos pažymėtos N-7“, – rašoma pirmadienio vakarą išpublikuotame įraše.

Detaliau savo mintis D. Bosas išreiškė naujienų portalui DELFI. Verslininkė palietė kelis, jos manymu, svarbius aspektus.

Visų pirma, sakė esanti tikra, jog aukščiau minėtų laidų reitingai yra iškreipti.

„Mano nuomone, reitingai yra iškreipti vien dėl to, kad daugelis žmonių televiziją įsijungia kaip foną laukiant vakaro žinių. Atsisakau tikėti tuo, kad žmonės mėgaujasi tokiomis laidomis ir jiems tai rūpi. Atsisakau tikėti, kad tai yra mūsų Lietuva“, – sakė D. Bosas.

Tačiau bene didžiausią nuostabą moteriai kelia laidų amžiaus cenzas.

„Turėtų būti bent N-20, nes laidose rodomi girtaujantys žmonės, asocialios šeimos, muštynės. Ar norima pasakyti, kad mano septynmetė dukra turi susipažinti su tokiu gyvenimo būdu? Ji auga šeimoje, kurioje tokių dalykų nėra mačiusi. Nei artimoje, nei tolimoje aplinkoje.

Tai pasakykite man, kodėl visa tai man ir mano šeimai turi būti atnešta šeštą valandą vakaro į namus, per televiziją? Kodėl mūsų taip negerbia? Kodėl taip negerbia žmonių, kurie nenori viso to matyti?

Bus tokių, kurie sakys: „poniutė tegul išeina iš savo rūmų ir pažiūri į realybę“. Valio, aš išeinu iš savo rūmų, bet mano realybė yra kita. Aš gyvenu toje pačioje Lietuvoje, žinau, kad yra žmonių, kurie gyvena vargingai, žinau, kas vyksta kaimuose, nes pro juos pravažiuoju su dovanomis. Nesu atsiplėšusi nuo realybės“ – mintimis dalijosi garsi moteris.

Manantiems, kad geriausias būdas viso to nematyti – išjungti televizorių, Daina užbėgo už akių ir ragino problemos nesuasmeninti, pažvelgti globaliau.

„Taip, galiu nežiūrėti televizoriaus. Bet ar mes išspręsime šią problemą? Juk kažkas televizorių vis vien žiūrės“, – sakė D. Bosas.

Po Kėdainių tragedijos garsiai prabilta apie nulinę toleranciją smurtui, visuomenės sąmoningumo kėlimą, tačiau ar populiariausiu eterio metu žiūrovų pamėgtuose kanaluose rodomos peštynės – tikrai tinkamas žingsnis pokyčių link?

„Jau savaitę gvildename smurto temą, o štai pirmadienį per televiziją rodo, kaip vyras moteriai kuloku duoda per veidą. Ir jie tokiu būdu aiškinasi santykius. Tokiu jautriu metu, kai mūsų šalyje – vien smurtas, užmušami vaikai, štai, ką mums per televizorių rodo! Yra nuomonių, kad tokia jau ta mūsų Lietuvos realybė. Atsiprašau, tai – ne mūsų realybė.

Visų pirma, blogos realybės nereikia reklamuoti, problemą reikia spręsti tyliai. Reikia informuoti žiniose, kriminalų apžvalgos metu. Nereikia to atnešti šeimoms, kurios taip negyvena ir sakyti, kad štai, tokia mūsų Lietuva! Ne, tai nėra mano Lietuva. Ir tai nėra mano vaiko Lietuva. Mūsų Lietuva yra kitokia. Ir man nereikia per komercinę televiziją į namus atvestų degradų, aš jų svečiuose nenoriu.

Pripažįstu, LNK ir TV3 – vieni populiariausių kanalų, per kuriuos rodoma daugybė gerų, gražių ir aktualių laidų. Bet ta šešta valanda, kai rodo šias dvi laidas („TV pagalba“ ir „24 valandos“ – DELFI), skirta nesuprantama kokiai auditorijai...“ – stebėjosi D. Bosas.

D. Bosas sako, kad atsakingos institucijos turėtų labai rimtai susirūpinti žiūrovų pamėgtų laidų kokybe ir turiniu.

„Ekrane mušasi, keikiasi, pypsi, kažkas su metaliniu strypu laksto... O ką tie laidos žurnalistai sprendžia? Būkime biedni, bet teisingi – jie tyčiojasi iš žmonių. Tai viešas pasityčiojimas iš tų vargšų žmonių, kurie ir taip yra nelaimingi. Manote, kad žurnalistai išsprendžia tų žmonių problemas? Jie nieko neišsprendžia, jie iš jų tyčiojasi!

Jei, vis dėlto, laidos yra žiūrimos, reikia gerbti ir tuos, kurie nori jas matyti. Na, tebunie būna tos laidos, tiesiog jas galima nukelti į vėlyvą vakarą, kai dirbantys žmonės ir jų mažamečiai vaikai eina miegoti“, – sakė verslininkė.
Daina, Magdalena, Indrė ir Antanas Bosai

Psichologas įsitikinęs – problema yra ir ją reikia spręsti

Komentuodamas, ar verslininkė dėl populiariu metu rodomų laidų turinio piktinosi pagrįstai, psichologas Tomas Lagūnavičius minėjo, kad reportažai, kuriuose demonstruojamas smurtas ir girtuokliavimas, iš tiesų daro žalą žiūrovui.

„Žmonės išmoksta elgesio keliais būdais. Vienas iš jų – mėgdžiojimas, kai pamėgdžiojamas sėkmingas elgesys. Tokios laidos nieko gero neduoda, nes parodomas netinkamas elgesio būdas, kuris tam tikrais atvejais būna sėkmingas“, – aiškino T. Lagūnavičius.

Pasitikslinus, ar vaikai, stebėdami laidų reportažus, kuriuose smurtaujama, girtaujama ir konfliktuojama, ilgainiui gali imti mėgdžioti tokį elgesį, T. Lagūnavičius atsakė, kad tai iš tiesų tikėtina tuo atveju, jei tai sėkmingas elgesio tipas. Kitaip tariant – jei girtaujantis asmuo nėra baudžiamas, drausminamas.

T. Lagūnavičius užtikrino – manantys, jog laidų reportažai leidžia pasimokyti, kaip gi nereikia elgtis, iš tiesų klysta.

„Atvirkščiai, toks elgesys kopijuojamas nesąmoningai. Pamirštame patį svarbiausią dalyką – laidose parodomas herojų elgesys pritraukia dėmesį! Esą, man reikia taip pat elgtis, į mane atkreips dėmesį, mane parodys per televizorių!

Nepamirškime, kad yra socialiniai poreikiai – pirmasis, valdžios. Jei laidos metu rodoma, kad girtas asmuo kontroliuoja situaciją ir visus vaiko. Antrasis – žinomumas ir garbė. Jei apie mane rodo laidą, esu žinomas.

Trečiasis – pinigai. Jei, neduok Dieve, kam nors yra sumokama už filmavimą, kitaip padedama. Esą vargšiukas, alkoholikas, juo reikia pasirūpinti, jį ginti, jam reikia viską duoti...“ – sakė T. Lagūnavičius.

Psichologas pridūrė, kad žmogaus smegenys kartais nesąmoningai ima kopijuoti tam tikrą elgesio modelį.

„Ne žmogus kopijuoja, o jo smegenys kopijuoja tokį elgesį. Visa tai vyksta mūsų pasąmonėje“, – sakė T. Lagūnavičius.

T. Lagūnavičius pritaria laidų amžiaus cenzu ir transliacijų laiku pasipiktinusiai verslininkei ir kaip problemos sprendimo būdą pateikia siūlymą laidas perkelti į vėlesnį metą.

„Šios laidos turėtų būti nukeltos į vėlesnį laiką ir, jei įmanoma, pateiktos kitu formatu. Tačiau pokyčius nulemti galime tik kalbėdami apie nacionalinį transliuotoją. Komercinėse televizijose to nebus – jos darys viską, kad turėtų kuo didesnę auditoriją. Juolab, kad televizijos auditorija traukiasi ir sensta. Ir jei jie netransliuos tokių laidų – neturės žiūrovų. Nebus žiūrovų – nebus pajamų iš reklamos. Taip galima ir bankrutuoti!

Čia lazda su dviem galais ir labai svarbu, į kurią poziciją atsistoji. Bet aš, kaip psichologas, manau, kad iš tiesų reikėtų parinkti kitą laiką arba kitą formatą. Suprantu ir transliuotojų argumentaciją. Jų pozicija kita – reikia uždirbti pinigų“, – svarstė T. Lagūnavičius.
Tomas Lagūnavičius

Televizijų atstovai stojo į gynybinę poziciją, TV3 siūlo D. Bosas iš prabangios kavinės nuvažiuoti į kaimą

DELFI kreipėsi į „TV pagalbą“ transliuojančios televizijos „TV3“ komunikacijos vadovę Justę Radzevičiūtę-Laugalienę bei laidos „24 valandos“ transliuotojo „LNK“ atstovą spaudai Gediminą Malaškevičių.

– Kodėl laidų amžiaus cenzas yra N-7? Ar manote, tokio pobūdžio laidos yra tinkamos vaikams nuo septynerių metų?

TV3: Amžiaus cenzą žymintis ženkliukas N-7 įspėja apie tai, kad laidos turinys nėra tinkamas patiems mažiausiems.

Cenzais reitinguojamos ne programos bendrai, o kiekviena laida konkrečiai. Laidos prodiuseriai ir atsakingi asmenys peržiūri kiekvieną laidą ir sprendžia, koks jos turinys ir ar jis tinkamas auditorijai.

LNK: Dažnas „24 valandų“ reportažas nereikalauja specialaus ženklinimo, tokios pačios temos kasdien nagrinėjamos žinių laidose, kurios nėra specialiai ženklinamos. Bet, būdami atsakingi ir itin reiklūs turiniui, laidą žymime N-7 ženkleliu, šis indeksas yra įspėjimas tėvams, jog laidoje gali būti informacijos, kuri mažus vaikus gali trikdyti, jaudinti, liūdinti ar bauginti.

– Ar manote, kad tokio pobūdžio laidos turi edukacinę naudą žiūrovams?

TV3: Laida yra realybės dokumentikos žanro. Laidoje rodomas gyvenimas ir žmonės, kokie jie yra, stengiamasi padėti jiems, išspręsti jų problemas. Laidos vedėjai dažnai susiduria su situacijomis, kai žmones tenka pamokyti, patarti.

LNK: Reikėtų pabrėžti, kad „24 valandos“ yra socialinis projektas, kuris rodo, kad joks žmogus negali būti atstumiamas, kad ir kokioje blogoje socialinėje terpėje jis bebūtų atsidūręs, jį reikia gelbėti, traukti iš duobės, ką laida būtent ir parodo. Tyrimai rodo, kad laidos rodymo metu vaikų iki 14 metų prie ekrano beveik nėra.

Iš 27 šiemet parodytų reportažų 24-iuose laidos redaktoriai suteikė realią pagalbą. Laidos kūrybinė grupė galėtų vardyti ir vardyti istorijas, kuriose ištiesė pagalbos ranką.

Neseniai laidos redaktorė Donata Baltrušaitytė landynėje šalia girtaujančių ir griuvinėjančių suaugusiųjų rado neprižiūrėtą dviejų mėnesių kūdikį, iškvietė reikiamas tarnybas, informavo VTAT. Kas žino, gal, jei ne laida, būtų pasikartojusi Kėdainių tragedija?

Parūpintas socialinis būstas, suskaldytos malkos, išspręsti skyrybų reikalai, nuo alkoholio užkoduota ir išgelbėta šeima – tai tik keletas laimingai pasibaigusių istorijų iš pastarųjų laidų.

– Reportažų tikrumas žiūrovams kartais kelia abejonių. Kiek juose vaidybos ir kiek – realaus gyvenimo?

TV3: Tai, kad kyla abejonių dėl reportažų ar herojų tikrumo, tik įrodo, kokiuose skirtinguose pasauliuose mes gyvename. Tai irgi vienas iš laidos tikslų – parodyti ne šalies elitą, o paprastus žmones, kurie šaukiasi pagalbos.

LNK: Kai gauni klausimą apie vaidybą, akivaizdu, kad žmonės Vilniuje, Kaune ar kituose didžiuosiuose miestuose nežino, kad egzistuoja ir kita Lietuva. Turėdami plačiausią laidų spektrą, mes rodome įvairiausią Lietuvą – nuo elitinio pramogų pasaulio apdovanojimų iki nuskurdusių ir bėdų nukamuotų žmonių „24 valandose“. Deja, tai nesuvaidinta tikrovė.

Laidos redaktoriai atvirai prisipažįsta: kol nedirbo šioje laidoje, turėjo kitokį šalies vaizdą. Per mėnesį kūrybinė grupė nuvažiuoja kelis tūkstančius kilometrų, mato Lietuvą tokią, kokia ji yra.

Kviečiame ir žinomą verslininkę prisidėti prie žurnalistų, pervažiuoti, pažinti Lietuvą ir negyventi iliuzijos pasaulyje. Beje, tądien, kai viena žinoma verslininkė paskelbė savo nuomonę apie laidą ir jos herojus išvadino „degradais“, buvo rodoma istorija apie paprastą ūkininką, kuris augina 15 karvių, moka mokesčius, verčiasi priduodamas pieną, mes, tikėtina, tą pieną perkame šalia esančioje gražioje parduotuvėje. Kaip galima niekinti žmogų, kuris nėra toks turtingas, gražus ar manieringas, o jo bėdos tokios buitinės – į nuosavą ežerą besipilančios srutos?

– Ar tikrai laidos, kuriose atvirai pasakojamos smurtaujančių ir girtaujančių žmonių istorijos, yra tinkamos transliuoti populiariausiu eterio metu? Juolab, tuo metu, kai vaikai jau yra grįžę namo iš darželių, mokyklų ir būrelių?

TV3: „TV Pagalba“ yra laida apie visuomenę, kurioje mes gyvename, tad bandymas užsimerkti ir neigti realybę kalbant apie transliavimo laikus ar vaikus yra galvos kišimas į smėlį.

Vaikai mušami ne todėl, kad transliuojama „TV Pagalba“, o todėl, kad mes iki šiol neigėme šią problemą. O jei tokios laidos kaip „TV Pagalba“ parodydavo, kas vyksta šalyje, tai atsirasdavo doruolių, kurie pradėdavo šaukti, kad laidas reikia paslėpti, perkelti, cenzūruoti...

Laidoje nerodomi žiaurūs vaizdai, uždengiami keiksmažodžiai ir pan. Tai, kad pagalbos kreipiasi įvairių socialinių sluoksnių žmonės yra tiesiog realybė. „TV Pagalba“ tik įrodo, kad kreiptis pagalbos nėra gėda, kad jos gali prireikti visiems.

LNK: Laikas, kai rodomos „24 valandos“ nėra populiariausias, vadinamasis „geriausias laikas“ prasideda nuo 18.30 val.

– Žinoma verslininkė pokalbio metu iškėlė teoriją, jog laidų „TV pagalba“ ir „24 valandos“ reitingai yra išpūstas burbulas. Jos teigimu, dažnas žiūrovas televizorių įsijungia tik kaip foną laukiant vakaro žinių. Esą prieš vakaro žinias transliuojant bet kurią kitą laidą, jos reitingai būtų tokie pat dideli. Ar šiose įžvalgose yra tiesos?

TV3: „Vienos žinomos verslininkės“ įžvalgos greičiausiai padarytos prie šampano taurės. Tegul verslininkė sėda į savo prabangų automobilį ir išvažiuoja bent 20 km nuo prabangios kavinės į kaimą. Gaus naudingesnių įžvalgų, kurias galėsime aptarti.

Reitingai yra tokie, kokius rodo statistika. Tai yra skaičiai ir kažkaip dirbtinai juos išpūsti yra neįmanoma. Iškeldama tokią teoriją verslininkė pučia savo populiarumo burbulą.

LNK: Pavakarę prieš geriausią laiką esame rodę daugybę įvairių žanro laidų: pokalbių - lietuviškų, amerikietiškų, rusiškų, serialų – Lotynų Amerikos, lietuviškų, turkiškų, taip pat filmų ir animacijos, esame padarę savo išvadas.

TV tinklelio sudarymas nėra paprastas dalykas, kaip gali atrodyti, tai sprendžia programų skyrius, kurio užduotis rasti tai, ką tuo metu prie televizoriaus esantys žmonės nori žiūrėti. Šiuo metu 17.35 val., prieš žinias, rodome ne tik „24 valandas“, bet ir pokalbių šou su Asta Stašaityte-Masalskiene „Yra, kaip yra“. Tuo metu mūsų kitas kanalas „Info TV“ jau rodo žinias, o TV1 – turkiškas melodramas, žiūrovams tikrai yra ką pasirinkti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1451)