- Kaip tavo gyvenimą pakeitė praėjusių metų „Lietuvos balsas“?
- „Lietuvos Balsas“ paliko pėdsaką mano gyvenime. Tapau užtikrintesnis muzikoje - mano balsas, mano muzikinis skonis buvo įvertinti! Svarbiausia, ką gavau sudalyvavęs šiame projekte – jog mano kelias yra susietas su muzika ir tik su muzika. Šis faktas buvo didžiausias atsispyrimo taškas į tolimesnę veiklą. Tad po projekto nusprendžiau siekti aukštesnio muzikinio išsilavinimo. Be to, įgavau pasitikėjimo savimi, jog esu įdomus ir galiu drąsiai reikšti savo mintis. „Lietuvos Balsas“ suteikė mano gyvenimui naują kvėpavimą!
- Savybės, už kurias myli savo ilgametę draugę Rūtą? Ko reikia, kad tave patrauktų mergina?
- Myliu Rūtą už tai, kad ji yra. Rūta kupina rūpestingumo, meilumo, moteriško žavesio, išradingumo, linksmumo, supratingumo.
Nesu minėjęs, jog mūsų draugystė prasidėjo mokykloje, buvome bendraklasiai. Jos optimizmas, ryžtas padėjo mūsų draugystei išlikti ir sustiprėti. Nei aš, nei ji, nesame tobuli su geriausių savybių komplektu, tačiau stengiamės kuo dažniau atskleisti gerąsias savybes.
Patraukliausios merginos formulė, turėtų susidėti iš dviejų komponentų – grožio ir proto.
- Kaip renkiesi sau repertuarą? Kaip sekasi repetuoti? Kas sudėtingiausia repeticijų metų?
- Visada dainuoju tai, kas mane „užkabina“. Dainai keliu reikalavimus, jog ji būtų turtinga ir prasminga savo tekstu. Dažniausiai širdis linksta prie lėtesnių, lyriškesnių dainų, kurias būtų galima labiau išjausti. Sudėtingiausia mokantis dainas tai, jog neturiu salės, kur galėčiau nueiti ir išsirėkauti, gerai išgirsti savo balsą. Tad didelio noro vedamas repetuoju tiesiog namuose. Tiesa, mokytis dainuoti galiu tik vienas. Nemėgstu, kai manęs kažkas klausosi, nes negaliu atsipalaiduoti ir visiškai panirti į dainą. Savo muziką galiu padovanoti klausytojams, tik kai esu ją „apšlifavęs“.
- Tobulas vakaras tau...
Nesu išrankus, todėl mano tobulas vakaras, kitiems gali pasirodyti banalus. Vakaras pas draugę, su skania ir sočia vakariene, dar mieliau jei gaminame kartu. Geras filmas, mėgstu siaubo filmus ir komedijas. Na, jei šalta, išgeriu šiltos vaisinės arbatos su kiek įmanoma saldesniu šokoladu ir paneriu į minkštą patalą.
- Koks tavo įsimintiniausias pasimatymas su mergina?
Labai myliu jūrą ir Palangą. Įsimintiniausi vakarai praleisti ten. Šiltas vakaras prie jūros, leidžiantis saulei, malonus ir raminantis jūros bangų ošimas ir mes – braidantys jūroje. O vėliau tiesiog sėdėti ant tilto, žiūrėti į saulėlydį ir valgyti spurgas! Nerealu. (juokiasi)
- Ar esi tinginys?
- Gėdingai prisipažinsiu – taip, bet stengiuosi šios etiketės atsikratyti. Bandau įsikalti į galvą, jog geriau išmokti dainos tekstą ar perskaityti kokį straipsnį, nei ilgai miegoti ir tingiai šlepsėti iki šaldytuvo. Kartais apkraunu save darbais, jog neturėčiau nė laisvos minutės pagalvoti apie tingėjimą. Taip pat sena gera frazė – „tingėti negarbinga, tingėti negražu“, man dažnai duoda spyrį. (šypsosi)
- Nustebinai, jog pasirodei ir šiame sezone. Kas tave motyvavo dalyvauti vėl?
- Sugrįžau, nes neparodžiau visko, ką galėjau parodyti. Didžiausia svajonė – parepuoti didžiojoje „Lietuvos Balso“ scenoje. Taip pat artimųjų palaikymas mane paskatino, jog negaliu apsiriboti tik šiuo pasirodymu, kad reikia bandyti pasiekti dar daugiau. Be to, praėjus kelioms savaitėms po dalyvavimo projekte pajutau tuštumą – trūko to malonaus streso, trūko bendravimo su dalyviais apie muziką, trūko kūrybinės grupės, kuri mane skatino dirbti. Jie man visi tapo kaip šeima, pas kurią norisi grįžti, tad labai malonu, jog aš sugrįžau ir jie mane priėmė.
- Ar esi bent kiek panašus į stereotipinį panevėžietį? Ar kaip tik laužai klišes?
- Žinoma, esu. Kaip galima gyventi mieste ir neturėti tam miestui būdingų bruožų ? Kalbu panevežietiškai, tačiau, jei matau, jog man palankiau kalbėti bendrine kalba – tai ir darau. Taip pat mane galima išvysti ir su šiame mieste populiaria apranga – treningais. Na, o panevėžiečiams priskiriamomis frazėmis „Kas tau yra?“, „Ar nori problemų?“, „Ko žiūri?“, nevartoju. (juokiasi)
- Ką visada rasi tavo kišenėse ar kuprinėje, rankinėje?
- Mano kišenėje dažniausiai galima rasti saldainių popierėlių, o kuprinėje ar rankinėje – kvepalus. O kaip bebūtų apmaudu, kartais galima mano daiktuose surasti viską, tik ne tai ko prireikia. (juokiasi)
- Pasivaikščiojimas po nepažįstamą miestą ar gulėjimas prie baseino? Kodėl?
- Rinkčiausi gulėjimą prie baseino. Todėl, kad labai mėgstu atsipalaiduoti, be to, vanduo mano stichija. Pasivaikščiojimas, su naujais įspūdžiais, taip pat labai šaunu, tad tikriausiai po baseino, eičiau pasivaikščioti! (šypsosi)
- Kokie tavo artimiausi ateities planai?
- Planuoju bendrą gyvenimą su drauge, nesibaigiančią ir tobulėjančią savo muzikinę karjerą. Aš dėsiu daug pastangų, kad šie planai būtų įgyvendinti.
