Kaip pranešė mugės rengėjai, vasario 19-22 dienomis vykusią Vilniaus knygų mugę aplankė 50 tūkst. lankytojų, 7 tūkst. daugiau nei pernai. Daugiausiai - 24 500 žmonių - Vilniaus knygų mugėje apsilankė šeštadienį.

Per keturias mugės dienas įvyko apie 100 įvairių renginių, susitikimų, diskusijų, koncertų ir t.t.

Šiemet Vilniaus knygų mugėje 130 dalyvių pristatė 339 firmų iš 9 šalių leidinius. Daugelį knygų leidyklos specialiai išleido Vilniaus knygų mugei.

Vieni garsiausių penktosios Vilniaus knygų mugės "vardų" - italų rašytojas Alessandro Baricco (Alesandras Barikas) ir prancūzų rašytojas Fredericas Beigbederis (Frederikas Beigbederis). Pasak mugės rengėjų, šiedu literatai viens su kitu susipažino - o vienas iš jų apskritai sužinojo kitą tokį egzistuojant - taip pat Vilniuje.

Tačiau ne mažesnio skaitytojų dėmesio sulaukė ir į knygų mugę pakviesti lietuvių rašytojai: Juozas Erlickas, Jurga Ivanauskaitė, Vytautas Bložė, Antanas A. Jonynas, Vytautas Bubnys, Saulius Tomas Kondrotas, Tomas Staniulis, Renata Šerelytė ir kt.

Į didžiąją dalį naujų lietuviškų kūrinių pristatymų - jų vyko 20 - potencialūs tų kūrinių skaitytojai veržėsi labai aktyviai.

"Gal žmonės, perskaitę daug vertimų, pamatė, kad ne šventieji puodus lipdo, kad lietuviškas literatūros diskursas yra nė kiek ne prastesnis, kai kuriais atvejais pranoksta ir užsienietiškąjį", - sakė Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas.

Jo manymu, žmonėms jau rūpi knygos, kuriose yra lietuviškų realijų, juolab kad lietuvių literatūra neiškrenta iš pasaulinio konteksto.

Leidyklos "Tyto alba" direktorė Lolita Varanavičienė sakė matanti "labai svarbią, naują pastarųjų metų tendenciją: lietuvių autoriai yra paklausūs ir tiražais nurungia populiarius vertimus".

"Turime suvokti, ką tai reiškia, taip pat socialiniu aspektu. Anksčiau manėme, kad tik vakarietis žmogus gali teisingai mums patarti, kaip išsigydyti ligas ir sveikai gyventi, arba kad tik vakarietis mums gali papasakoti įdomią istoriją", - teigė leidėja.

Pasak L.Varanavičienės, grįžo pasitikėjimas ir grožinę, ir specialią literatūrą kuriančiais žmonėmis.

"Pagaliau ir mūsų rašytojų kalbėjimas nebėra nuobodus kaip anksčiau. Nemanau, kad jie turėtų scenoje šokti ar dainuoti, bet jie atrado stilistiką, kuri priimtina žmogui, net ir nuolat nedalyvaujančiam literatūriniam gyvenime. Kita vertus, lietuvių literatūra priartėjo prie bendražmogiškų dalykų, ji "nebesiknisa" pati savyje", - sakė L.Varanavičienė.

"Normali lietuviška literatūra pradeda atgauti savo pozicijas. Tai pasakys kiekvienas knygų pardavėjas. Pažiūrėkite į perkamiausių knygų dešimtukus: juose visada yra lietuviškų knygų. Anksčiau tai būdavo retai", - tvirtino leidyklos "Baltos lankos" direktorius Saulius Žukas.

Apklausa parodė, jog populiarėja ne tik lietuviška grožinė bei patariamoji, bet ir specialistams skirta literatūra.

Tačiau kad ir kaip optimistiškai būtų vertinamos lietuvių literatūros galimybės, faktas yra tas, kad leisdami vien tokią literatūrą, ir be jokios paramos, leidėjai vargu ar išgyventų, teigia Vilniaus knygų mugės organizatoriai.

Leidėjų tikinimu, naudos iš mugės jie turėjo, visų pardavimai išaugo, palyginti su ankstesnėmis mugėmis, finansinių nuostolių neturėjo niekas.

Jau vien tai, kad švedų leidėjų delegacija pageidavo kuo skubiau gauti įvairių romanų lietuviškų ir vokiškų vertimų, vertinama kaip itin teigiamas faktorius.

"Taip nebūna, kad atvažiuotų į mugę ir išsyk pirktų čia kūrinius. Be abejo, švedus "spiria" tai, jog Geteborgo 2005-ųjų mugė skirta Lietuvai, ir jie turės ką nors padėti į lentynas. Bet sprendžiant iš profesinių susitarimų skubiai atsiųsti vertimus, knygas, rodo, kad jų ketinimai yra rimti. Pagaliau, svarbus pats švedų leidėjų atvykimo faktas. Prieš 10 metų nebūčiau patikėjusi, kad taip galėtų būti", - sakė L.Varanavičienė.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją