"Iš kur sužinojote apie rengiamą knygą?" - paklausė vakar aplankytas "Gairių" leidyklos direktorius Povilas Masilionis. Klausimas nustebino. Ar pogrindžio sąlygomis dirbama? Nejaugi buvo vilčių, kad visi 30 knygos autorių laikys liežuvį už dantų?..
Antanas Sniečkus
© "Lietuvos žinios"
Priminimas: Antanas Sniečkus nuo 1940 metų iki mirties 1974-aisiais buvo LKP CK I sekretorius. Jis gimė 1903 metų sausio 10 dieną, taigi visai ant nosies - jubiliejinė gimimo data. 100 metų.

Autorių suolelis sutrumpėjo

Leidykloje dabar karštos dienos, jau maketuojama Antano Sniečkaus gimimo jubiliejui skirta prisiminimų knyga. Tikimasi spėti ją išleisti iki iškilmių, tad vėluojantiems autoriams (pavyzdžiui, akademikui Jurui Poželai) pasakyta - ačiū, laukti negalime...

Vis dėlto ne tik dėl rankraščių atidavimo terminų vietoj numatytų 40 knygos autorių viso labo liko 30. Kai kurie iš tų, kuriems siūlyta ką nors parašyti, išsisuko dėl pablogėjusios sveikatos ir kitokių aplinkybių (na, jei tiksliau, paprasčiausiai mandagiai atsisakė, "Gairių" leidyklos direktorius Povilas Masilionis nutylėjo atsisakiusiųjų pavardes). Porą tekstų teko atmesti dėl to, kad buvo visai neįdomūs.

Tarp autorių nerasime kai kurių labai artimų ir dar gyvų Sniečkaus bendražygių. Pavyzdžiui, žymiam veikėjui Ringaudui Songailai, trumpai vadovavusiam Lietuvos komunistams tarp Petro Griškevičiaus ir Algirdo Brazausko, nesiūlyta bendradarbiauti dėl jo dabartinio gyvenimo būdo.

Knygos rengėjai apgailestauja, kad mažai inteligentų šiandien nori prisiminti Sniečkų. Prisiminimais dalijasi jo dukra, buvę kolūkių pirmininkai, valstybės vadovai, rašytojas Vytautas Petkevičius, senosios kartos žurnalistai, buvę LKP CK nariai Antanas Barkauskas, Vytautas Astrauskas.

Ar bus piketas?

Masilionis vakar sakė LŽ žurnalistei: "Parašysite apie rengiamą knygą - manau, sulauksime piketo. Jei protestavusius prieš NATO jaunuolius policija sulaikė... Nenorime daug dėmesio".

Prieš porą dienų turėjome progą paklausti buvusio politinio kalinio ir Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko, kokia jo nuomonė apie Sniečkų. "Jo veikla buvo žalinga ir išdavikiška, - sakė Gajauskas. Sniečkus buvo prieš Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos laisvę. Jis dirbo okupacinei valdžiai".

"Gairių" leidykla leidžia įvairių knygų (kaip įrodymą direktorius padovanojo knygeles "Tautinė ir liberalioji pogrindžio spauda Lietuvoje 1976-1981 metais", jubiliejinės konferencijos medžiagos pagrindu sudarytą "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką"), bet labiausiai išgarsėjo totalitarinės poezijos antologija "Grūto parko lyrika". Pasipiktinę poetai kreipėsi į teismą - leidykla neva tendencingai pasikapstė jų jaunystės kūryboje. Buvo sustabdytas knygos platinimas, dabar draudimas panaikintas, bet kai kurie kūrėjai žada kreiptis į aukštesnes instancijas.

Ką tik išleista "Istorija, kuria galima didžiuotis" taip pat sulauks įvairių vertinimų, nes siūloma didžiuotis sovietinės Lietuvos liaudies ūkiu.

Kas švęs, kur švęs...

Piketų gali būti vėliau, sausį. Minėtos knygos iniciatoriai sutarė su Mokslų akademija, kad ji įsileis jubiliejinį renginį. Bet ar tas pažadas nebus atšauktas? Žiūrint, koks bus renginys.

Ir dėl knygos buvo neviešų disputų. Kai kurie istorikai įsitikinę, kad derėtų pirmiau išleisti rimtų mokslinių tyrinėjimų, o jau vėliau prisiminimų knygą. Dabar galima įtarti, kad gražūs prisiminimai tam tikru požiūriu mokslininkams darys įtaką.

Koks bus jubiliejinis renginys, dar neaišku, nors jau kuriamas kvietimo tekstas. Į knygą įsileisti tik bendraminčiai ar bent jau geranoriškai nusiteikę autoriai... O kas buvo knygos leidimo iniciatoriai?

"Antrojo pasaulinio karo veteranai, socialistai, socialdemokratai, - atsakė vienas knygos autorių žurnalistas Vytautas Kazakevičius. - Knygos medžiaga labai skiriasi nuo to, kas anksčiau rašyta apie Sniečkų. Pasirinkau emigracijos temą. Juk šiandien niekas nesistebi, kad sovietinėje Lietuvoje buvo spausdinamos dešiniosios emigracijos rašytojų knygos, nenutrūko kultūriniai ryšiai, to nebuvo nei Latvijoje, nei Estijoje. Man įdomu papasakoti apie patriotinį Sniečkaus vaidmenį bendraujant su emigracija ir ją tyrinėjant".

Masilionis neleido paskaityti rankraščių, bet galima spėti, kad Sniečkus tradiciškai bus liaupsinamas už tai, kad Lietuva liko lietuviška, kad pramonės įmones statė taip, kad buvo galima nesunkiai jas pasiekti vietos kadrams, nereikėjo vežti žmonių iš Rusijos. Medžiagos apie trėmimus ir kitus juodus darbus teks ieškoti kitose knygose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (260)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (165)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (22)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (46)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (9)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (8)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (5)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (11)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (15)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...