Mano eilės- juoko seilės,
Mano dainos- apvalainos,
Mano žodis- kaip gyslotis,
Jei prilipo- bėk vanotis.
Mano juokas- graudulingas,
Mano mintys- ilgesingos,
Eilės šitos- tik sarkazmas,
Širdyje- tužmingas spazmas.
Kai kalbu- aplinkui miega,
Kai juokiuos- reikšmingai tyli,
Ech, matau kaip girtos vapsvos
Mano žirgui kerta gylį.
Aš ne joju- tik risnoju,
Nes tas mano žirgas- kuinas,
Su tokiu ne jodinėti,
O tik tyliai kaupti bulves.
Tad šis žirgas mano paikas
Po poezijos gėlynus
Patursenęs ir pridirbęs,
Grįžta vėl į prozos tyrus.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją