Pagerbus nusileidusią saulę, Rasų dalyviai įžiebs aukurą, uždegs šventinį laužą, klausysis folklorinių ansamblių ir kaimo kapelų, eis su fakelais link Neries, kur uždegs dar vieną laužą bei plukdys vainikus, virs vaistažolių arbatą ir sulauks kylančios saulės. Pagerbus grįžusį šviesulį, vyks tradicinis prausimasis rasa.
Sekmadienį Rasų - Joninių burtai ateis ir į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Moterys ir mergaitės kupoliaus - su tam tikromis apeigomis rinks gėles ir žolynus, pins vainikus, burs ateitį iš surinktų gėlių žiedų ir kitais būdais, pagal senąsias tradicijas žolynais apkaišios vartus ir duris, papuoš kryžių bei apvainikuos šventvietės viduryje įkasamą kartį - kupolę, kurią saugos nuo bernų.
Šventės dalyviai prisimins senovinius žaidimus, ratelius, dainuos kupolines, mitologines, saulę garbinančias dainas bei vaišinsis sudėtinėmis vaišėmis. Vilniečiai Rasas švęs pirmadienį Verkių regioniniame parke.
Trumpiausią metų naktį ir čia bus prisimintos senosios protėvių tradicijos. Rasų šventės dalyviai kviečiami pasipuošti spalvingais žolynų vainikais, kupoliauti, burtis, eiti kupolinių ratelius, šokti prie laužo, plukdyti vainikus Nerimi, ant Verkių kalno pasitikti tekančią saulę.
Gros ir dainuos folkloro ansambliai "Dijūta", "Reketukas", "Raskila", apeigas prie Lizdeikos aukuro atliks folkloro grupė "Kūlgrinda".
Jonų ir Janinų sostinėje - Jonavoje - ši šventė, kasmet sutraukianti nuo 10 iki 15 tūkst. žiūrovų, rengiama jau penkioliktą kartą. Joje koncertuoja ir apeigose dalyvauja daugiau kaip 600 dainininkų, šokėjų, muzikantų, aktorių. Kolektyvai atvyksta iš visos Lietuvos ir užsienio.
Joninių Jonavoje kulminacija - pagoniškoji Rasos misterija. Jos metu bus kalbamos maldos pagoniškiesiems dievams Perkūnui, Gabijai, Žemynai, vyks atsisveikinimo su Saule aukojimo apeigos, jonaviškiai ir miesto svečiai kupoliaus, šokinės per laužus, plukdys vainikėlius, bursis. Naktį iš pirmadienio į antradienį šėlios laumės, raganos, grupės "Geltona" ir "Pikaso".
Lietuvoje šiuo metu vyksta akcija "Laisvę Joninėms", kuria siekiama, kad Joninės būtų paskelbtos nedarbo diena. Reklaminės kampanijos metu raginama už laisvę Joninėms "balsuoti" alaus butelių kamšteliais.
Seimas po pateikimo yra pritaręs pataisai, siūlančiai paskelbti birželio 24-ąją nedarbo diena. Finansų ministerijos duomenimis, nedarbo diena biudžetui kainuotų daigiau kaip 70 mln. litų.
Rasos šventė turi senas tradicijas, susijusias su žemdirbyste. Jos metu vykdytais ritualais siekta apaugoti būsimą derlių nuo gamtos negandų, pagal rytais iškritusią rasą spręsta apie būsimą derlių, tikėta, jog rasa turi gydomųjų galių.
Švenčių išvakarėse taip pat einama rinkti žolynų - kupoliauti, todėl kai kur šventė buvo vadinama Kupolinėmis. Iš žolynų pinami vainikai, jais puošiami namai, o naktį vainikai su uždegtomis žvakėmis leidžiami į vandenį, spėjama ateitis, ieškoma vieninteliai akimirkai vidurnaktį pražįstančio paparčio žiedo. Radęs jį tampa visažiniu.
Įsitvirtinus Lietuvoje krikščionybei, Rasas arba Kupolines pradėta tapatinti su švento Jono Krikštytojo švente.