Tai štai, vykom mes šią vasarą į Kanadą - atstovauti Tėvynei - koncertuoti. Turbūt nuostabus jausmas - atstovauti kažkam, ką visi gerbia, vertina ir myli? Nežinau, nesu tokio patyręs. Man yra tekę reprezentuoti tik Lietuvą - valstybę, garsėjančią mafijos, sukčių ir sportininkų-dopingo dealerių šeimomis.
Na, dainavom mes ten, davėm interviu, susitikinėjom su išeivijos lietuviais Toronte ir vis stengėmės tikri lietuviai pasirodyti, ypač priimančios šalies sostinėje Otavoje. Ypač vakarais, po alaus. Kadangi pagal įstatymus viešose vietose jokiu paros metu jokio alkoholio joks žmogus gerti negali, paskutinį vizito Otavoje vakarą sukaupėme valios jėgas ir nusprendėme šių įstatymų nebeapeidinėti. Nuėjome tiesiai - į pirmą pasitaikiusį barą.
- Alaus, - išrėžėme santūriai ir patogiai išsidrėbėme kėdėse, suteikdami padavėjui malonę dirbti savo darbą. Prieš akis stūksojo ištaigingi Kanados parlamento rūmai. Aukštai virš galvų svyravo dangoraižiai, lyg bandydami išsisukti nuo žvaigždėtame danguje klastingai manevruojančių iš pirmo žvilgsnio paprastų keleivinių lėktuvų. Ech, buvo faina…
- Alus, - po pirmą atnešė mūsų berniukas. - Kaip jums patinka Otava? Iš kur jūs atvykote?
- Kas tau rūpi? Gal aš vietinis? Tu ką, nesupranti kokia gera mano american english? - Mintyse susinervinau aš, bet prisiminiau, kam atstovauju, ir išdidžiai atsakiau, - from Lithuania.
- A-a-a, Lithuania. Nuostabu! - suriko jis, kvaila šypsena bandydamas paslėpti, kad žino tik tai, jog ši šalis - Afrikos žemyne. Ir nusišypsojęs nustriksėjo tykoti, kol mūsų skrandžiuose vėl atsiras vietos jų neskaniam nelietuviškam alui.
Taip draugiškai bendraujant, aiškinantis apie mūsų ir jo valstybes, buvo išlieta daug alaus. Mes sužinojome, kad už Rideau upės prasideda garsusis looserių (nes prancūzai prakišo karą ir vis dar to nesupranta) Kvebekas, kad Celine Dion čia garbinama taip, kaip pas mus N. Paltinienė ir kad bilietą į Raptors rungtynes Toronto CN sporto centre galima nusipirkti už 40 Lt.
Jis apsimetė matęs, kaip NBA paskutinį sezoną žaidė pusantro lietuvio (Ž. Ilgauskas - ant Cavaliers suolelio) ir nesėkmingai bandė įtikinti žinąs, kur yra Baltijos jūra.
Bet, kaip istorijoje dažnai yra nutikę, tautų draugystei atėjo galas - jis pareikalavo sąskaitos, ir mums teko barškinti savo metalinius dolerius, penius ir nikelius. Po ilgų "ei, aš per daug daviau" ir "uždėk, aš tau kada nors atiduosiu" šiaip ne taip surinkus reikiamą sumą, kažkas inicijavo arbatpinigių klausimo svarstymą. Neva jis girdėjęs, kad Amerikoje labai nemandagu nepalikti arbatpinigių.
- Man sakė, kad tiek Štatuose, tiek Kanadoje, tipsų nepalieka tik valkatos, nevykėliai ir… - ir grupės simpatijos palinko į arbatpinigių davimo pusę. Netgi kilo idėjų, kad doleris - per mažai.
- Ir lietuviai, - buvau priverstas įsikišti aš. - Nebūkim durniai! Kodėl aš turiu mokėt kažkokiam pirdžiui, kuris per savaitę uždirba tiek, kiek abu mano tėvukai per mėnesį? O be to, ir aptarnavimas nebuvo auksinis. Ir alus neskanus.
- Neskanus! - nubaubė vieninga girtų specialistų nuomonė.
- Mes gi čia pirmą ir greičiausiai paskutinį kartą, kas čia mus pažįsta, nieko neatsitiks, - kirtau paskutinius neatremiamus kirčius, ir buvo nutarta iškiliai nieko nepalikti…
Ne, viskas tvarkoj. Koncertai pavyko neblogai, pamatėm Niagarą, namo grįžom saugiai, lėktuvas nekrito. Šauni kelionė. Tik naktimis dar kartais susapnuoju sutrikusį kapitalistų berniuką, ieškantį socialinio pripažinimo. Pamojavęs išsvirduliuojantiems menininkams, jis nuo mūsų staliuko paėmė lėkštutę su pinigais. Perskaičiavo. Mintyse iš tų pinigų atėmė sumą, kurią turėjo atiduoti kasininkui.
Prilygino likusį nulį tam, kas pagal visuomenėje nusistovėjusias normas turėjo likti jam ir … apšalo (matėme tai jo įprastai iššieptame veide). Įdėmiai apžiūrėjo visą stalą, pakilnojo bokalus, ieškodamas gal pasimetusių pinigų po jais - nieko. Pasilenkė po stalu ir suprato, kad Kanadoje žmonės ne tokie jau beširdžiai. Tada padavėjas demonstratyviai pasisuko jį įžeidusiųjų pusėn ir la-a-abai priekaištingai pakraipė galvą. Gal mums, o gal savo ribotumui? Juk tik tą dieną jis sužinojo, kad pasaulyje yra tokia valstybė Lietuva! Kuo ji garsėja ir kokie ypatingi tos žemės gyventojai.
Ir jis nusprendė visiems papasakoti apie Lietuvą - unbelievable šalį!