Viskas klojosi puikiai, bet smarkiai lijo. Vizualiai išrodėme kaip milžiniškos geltonos voveruškos (vairuotojų past.), nes dėvėjome grybautojų lietpalčius, o kuprinės buvo mažumėlę išsipūtusios nuo pradedančių gesti konservų, presuotų greitai paruošiamų sriubų ir mėnesiui suteptų sumuštinių. Iki muitinės keliavome su keletu vairuotojų, kurie gesino mūsų entuziazmą ir optimizmą, neva labai pavojinga tranzuoti dviems merginoms "Sovietiniame lageryje", kur merginos "tranzuoja" kiekvienoje sankryžoje minimaliai apsitaisiusios. Muitinėje buvome jau temstant, kirtome ją pėsčiomis, nuotaikingi pokalbiai su muitininkais tebuvo smulkmena, lyginant su tuo, kas ištiko mus vėliau.

Šalta ir šlapia, niekas nestoja, nes mes didelės, negražios ir dar geltonos… Staiga šalimais užgeso gigantiškas TIR variklis. Tai buvo puiku - lietuvis išgelbėjo lietuvį! Planai keičiasi - važiuojame į Vokietiją. Sausa, šilta, veža, gerai, važiuojam. Susibičiuliavome su vairuotoju pačia tyriausia prasme ir net ašarą teko braukti išsiskiriant.

Mums niekas nepasakė, kad Lenkijos-Vokietijos muitinės negalima kirsti pėsčiomis!!! Mūsų pasus skanavo apie pusvalandį. Galop įsiprašėme pas kažkokį Austrą ir jis pravežė mus pro Berlyną. Velniava, reikia kirsti autostradą. Kaip tik norėjome spėti pažiūrėti kaip vokiečiai prakiša brazilams. Kaip tarėm taip padarėm - mes tarp autostradų - žaibišku greičiu teka mašinų srautas ir taip skauda ausis, ir mūsų draudimas negalioja, tiesiog baisu. Kažkokiu būdu mes atsidūrėme už autostrados, o širdis laukan pro gerklę veržėsi. Užsimaniau namo.

Nevažiuokite į Vokietiją - ten maistas brangus. Alkanos, bet suvalkietiškai taupios įsiprašėme kolonėlėje pas gerą vokietį, kuris nuvežė mus į Berlyną ir dar žemėlapį padovanojo. Prasidėjo šeimyninės rietenos, nes Berlynas man labai nepatiko: stebėjome "povaržybinį" susišaudymą ir vietinės reikšmės muštynes, matėme, kaip civiliai muša policiją, trumpai - anarchija. Temsta. O mes nežinom kur miegosim. Iš maisto, kurį vežėmės, teliko alkanas prisiminimas, kuris skrandžio rūgštimi ėdė gleivinę, o kuprinės lyg ir nepalengvėjo.

Naktis kone įpusėjo, kai sugalvojom, jog reikia nakvoti laiptinėje. Šiaip ne taip įsmukome į vieną, kol neapdairus gyventojas nešė šiukšles į konteinerį. Prieš tai pasigrožėjome apetitiškai atrodančiomis Unter-den-Linden gatvės prostitutėmis (gaila, jog jų nuotrauka neišėjo, mat per tamsu buvo, įdėčiau puikią iliustraciją) ir paskutiniais žodžiais iškoneveikėme viena kitą. Puikiai išsimiegojome archaiško namo paskutiniajame aukšte, kur buvo įrengti sandėliukai ir tiesiog viskas buvo pritaikyta intelektualiems bomžams.

Ryte išrūkome iš Berlyno Dresdeno kryptimi. Važiavome ir su girtu Lenku, ir su čeku, ir su vokišku menininku, kol atvažiavome. Irgi temstant. Prisiminė Julė, kad Dresdene draugę turi. Ir nudrožėme pas ją. Ji labai apsidžiauge ir mes pas ją apsigyvenome - išsiskalbėme, išsimaudėme, išsimiegojome, pavalgėme… Viešpatie, kaip skanu yra valgyti! O pas tą draugę gyveno Pankas.. :] Toks visas susivėlęs, apiplyšęs, su kareiviškais batais, vegetaras… (kas susidomėjot - rašykit, yra foto, yra koordinatės) Bet esmė tame, jog jo krūtinėje plakė Lietuviška širdis. Sėdėjom sykį hipių užeigoje ir prasitariau, jog į kalnus noriu, alpinizmu užsiiminėti. Kitą dieną Pankas, aš ir Julė važiavome į Saksonijos-Šveicarijos uolynus užsiimti ekstremaliuoju alpinizmu. Tai buvo tikrai ekstremalu, nes mes be jokio inventoriaus, su šortais ir fotoaparatais, ir dar su Panku (!!!) kopėme toli gražu ne turistiniais takais, o palaikus pargabenti namolio tėveliams kainuotų 14 000 Lt.

Dresdene buvo smagu, bet juk Praha netoli. Ir patraukėme mes į Prahą. Sekėsi gerai, trynėm delnus, nes gavome krišnaito adresą, o jis, žmonės šneka, mielai priima pakeleivius nemokamos nakvynės. Na ir nukakome mes prie jo namo, o jo namas toks lietuviškas - daugiabutis, prisisiotomis laiptinėmis, apdaužytu liftu ir barniais už kas antrų durų. O krišnaito nėra namie… Nėra dieną, nėra antrą…(Nakvojome toje prisisiotoje laiptinėje) Nusibastėme į senamiestį. Prisijungėme prie ekskursijos, temo, ėjome miegoti į laiptinę. Prahos senamiestyje kur kas lengviau rasti nerakinamą laiptinę nei Berlyne (ten visai neįmanoma), bet faktai bylojo kitaip.

Vos tik įmigome mus pažadino vyrai mėlynais kostiumais (Čekijos policija ir Lietuvos jūrininkai beveik nesiskiria) ir sako: "No šlafen". Viskas, galvojam, taupymui galas - lieps baudą mokėti, o jie tik palydėjo mus laukan ir tiek. 2 valandos nakties laiku, mes traukiam į kitą laiptinę. Įsitaisėm viršutiniame aukšte prie kažkieno durų, mąstom, keliamės 4 ir nešdinamės. Tik bluostą sudėjom, ėgi bastūnas to buto šeimininkas bepareinąs. Iš gėdos nebuvo kur akių dėti, kad mes taip lietuviškai prie jo buto durų įsitaisėme. Beveik 3… Miegas akis lipina. Sėdom į tramvajų, su viltimi, kad kontrolieriai jau miega arba miegančių nežadina ir pravažinėjome iki paryčių.

Išsibastėme Į Bruno su vyriškiu ir jo sugyventiniu šinšilu, pastarasis įsidrąsinęs visai nesivaržė ropinėti ant mūsų ir šiuos ekscentriškus smirdančius pakeleivius palikome prasmirdusios. Iš Bruno išsiuntėme laiškus draugams, pavalgėme, pasivėžinome troleibusais ir gerokai pavargome, kol iš jo išsikapstėme. Sukorėme apie 12 km, nes nudrožėme ne ta kryptimi, kuria mums reikėjo. Galop pasiekėme degalinę, kurios šeimininkas užkalbėjo dantį porai lenkų ir tie pavežė mus iki autostrados. Išleido šalikelėje ir nei bėk, nei rėk.

O jau miego kas per noras! Stovim pakaitom nykščius Dievui į langus iškėlusios. Po keleto valandų sustojo sunkvežimiukas kiaulėms vežti. Vairuotojas buvo gerokai įkaušęs, tad apdangstė mus brezentu ir vežasi… Kratomės toje priekaboje ir kone kriuksim, kad tik policija nesustabdytų, tik staiga žiū aš pro plyšį, kad autostrada lieka vis kairiau kairiau… Į akis vieškelio dulkės pažiro, keliam su Jule aliarmą, aš brezentą plėšau, netyčia vieną kablį mėsai iš mašinos išsviedžiau, o Julė taipogi nesnaudžia - vairuotojui į kabiną daužo.

Ir abi plyšojam, gerkles paleidusios: "Help!" Stabt, autobusiukas kiaulėms vežti ir sustoja. Išlipa vairuotojas, pirštą ties ausies skyle sukioja ir žemėlapį rodo, kaip jis mus per autostrados apvažiavimą veža, rusiškai mes nesuprantam, bet tąkart supratom: "tupyje vy, dievačky…". Vėl mus brezentu apdangstė ir klausia: "gdie kablys", o mes pečiais gūžčiojam, galvas kraipom, akis nekaltai vartom, o tarp jų ir užmerkto voko vaizdas iškyla, kaip kablys krenta iš važiuojančio autobusiuko…

Negerai išėjo, nes išleido mus tokioje vietoje, kur autostrada aptverta aukšta tvora. Ėjom ėjom mes palei tą tvorą, kol pastaroji baigėsi. Einam autostrada. Einam einam.. einam einam.. gera mums eiti - dygi žolė pado nebado, musės ir uodai nekanda. paėjom labiau į šoną - girdim už nugaros greitoji lekia. Pasirodo ne greitoji,- gi policija. Išlipo policininkas, toks solidus, įmitęs, ranka ūsą glosto, sako, jog 'penalte' reiks mokėti. Kokią dar 'penaltę'??

Mes gi laiptinėse miegam, pinigų neturim, mes iš Lietuvos!!! Sako, kad per 'autobanen' vaikščiot negalima. Sėdim patogiame 'mentiškame' autobusiuke už grotelių viena priešais kitą, tarp mūsų - staliukas, gaila kortų nėra. Velnias, galvojam, o jei grąžins atgalios į tą nelemtą Bruno? O "mentiškas" autobusiukas vis tiesiai rieda. Pariedėjęs 15 km išleido mus degalinėje ir sėkmės palinkėjo. Žiūriu akis išpūtus ir patikėti negaliu, jog tokie "nementiški" žodžiai iš jo "mentiškos" srėbtuvės virsta. Padėkojom kuo nuolankiausiai ir kaip mat suradome vengrą, kuris mus į Bratislavą nugabeno. Vengras kaip kriaušė - užpakalis didžiulis, o galvytė kaip razina, akivaizdu, kad protelio maža - sex užsimanė. Mes pasakėme, kad apsieis ir jis labai nepriekabiavo. Bratislavoje movėme tiesiog į jaunimo hostelį daug negalvodamos ir miegojom 2 dienas ir 2 naktis. O iš Bratislavos ir Viena netoli..

Važiuojam į Vieną. Sustojo turkas. Šypsosi turks, rankas iš džiaugsmo trina. Mes apie Vieną svaičiojam, o turkas sako, kad turkas - ne taksi, turkui mokėti reikia. O mes pinigų neturim. Tada turkas sako, kad turką reikia pamylėti. O mes užtat dujų balionėlį turim! Va tau, turkai!!! Turko mersedeso stabdžiai tik suspiegė ir mes lapatai tolyn. Vos kvapą atgavom ir sustojo Austrijos menininkas muzikantas. Labai puikiai nuvykome į Vieną, kur taip pat gyvenome hostelyje.

Sykį ėjome pasivaikščioti ir nesutarėme kurlink traukti. Vienintelis racionalus būdas išspręsti šį kivirčą - išsiskirti. Karštis nežmoniškas. Kažkaip akyse tai raudona, tai juoda daros. Neapsispręsdama ar tai juoda, ar tai raudona, prisėdau pagalvoti. Atsibundu, ogi lašelinė su gliukozės fiziologiniu tirpalu man į veną belašanti. Aš ir matau: lašiukas - euras, dar vienas lašiukas - antras euras… Kad pastėrau! O kaip tu austrui, žmogus, ne vokiškai paaiškinsi kad esi sveikas. Ir šiaip ir taip aiškinai, bet jie matyt pamanė, jog kliedžiu. Ale tik stabtelėjo prie kažkokio pastatėlio ir, matyt, neštuvų nešt nuėjo, aš atsistojau, nurankiojau laidukus ir iškulniavau tolyn neatsigrįždama. Oj siaubą apturėjau.

Atgalios grįžome puikiai, labai greitai ir be dideliu sunkumų. The End. :]

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (145)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (60)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Tokio ažiotažo nebuvo jau seniai, bet K. Porzingio žvaigždė lietuvių negąsdina specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (9)

Lengvas pasivaikščiojimas draugiškose rungtynėse Rygoje Lietuvos rinktinei išėjo į naudą –...

Joniškio rajone iš voljero pabėgusi meška jau surasta atnaujinta 08.16 (96)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (27)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Hobis tapo antrąja profesija (20)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (16)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (103)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (32)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (12)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...