- Pagalbinio sabotažo psichinė klizma?
- Pagrindinio Personažo Psichinis Dramatizmas, - kiek suabejojęs pataisiau aš.
- Tik pamanyk, o buvau tikras, jog tai drachomodinis vidalistinis kaimanas...
- Tikrai? Ar ne dramatinis vidinis romanas? – jau visai praradęs pasitikėjimą savimi nedrąsiai tariau.
- Gal tu ir teisus, bet kaip tuomet su realistiniu psichizmu? – rimtai paklausė jis.
- Na jis išplaukia iš pagrindinio vidumo... – nervingai atsakiau ir supykęs, kad klausinėja tokių elementarių dalykų išrėžiau – Paršeli, prastas tu Interpretatorius visiškai nesigilini į esmę, nedarai įžvalgų ir sąsajų!!!
Paršelis, kuris save laikė Labai Paprastu Gyvuliuku, išgirdęs tokią mano šneką susimąstė... Jis nutarė, jog būti geru Intertraktorium (ar kažkaip panašiai) gali būti tik Labai Mokytas Propesorius. Tačiau nenorėdamas pasirodyti Menko Protelio Individas (ar Invalidas) jis svariai tarė:
- Ar su traktorium, ar be jo, gilintis yra labai sunku, nes šita knyga yra Baisiai Sekli... Ir iš tiesų... knyga buvo kaip knyga, gal kiek storoka, bet nei duobės, nei ežero ar upės (ką jau kalbėti apie jūrą) joje nebuvo... tai kur ta gelmė?
- O įžvalguoti ir sąsajuoti aš nemoku...- nuleidęs savo šnipelį liūdnai tarė paršelis, dabar jis jautėsi Labai Paprastas Nemokytas Gyvuliukas.
- Na įžvalguoti, tai toks dalykas, kai matai tai, ko iš tikrųjų nėra,- išdidžiai paaiškinau, - o sąsajuoti, tai... na, tai toks dalykas, kai... sąsajuoji...
Paršelis taip džiaugėsi išmokęs įžvalguoti, kad net jo mažas šnipelis paraudo. Dabar jis buvo Labai Paprastas Nemokytas Tačiau Įžvalguotas Gyvuliukas.
Tą dieną mudu suįžvalgavom tris dramblius, du begemotus, traktorių, Grapštainų veislės cukiniją ir Vidinį Dramatizmą (šitą visai netyčia – norėjom, kad gautųsi Didelė Klizma, turbūt ne taip ištarėm...).