Nors filmai „Karaliaus kalba“ ar „Geriausias egzotiškas Marigold viešbutis“, kuriuose vaidino geriausi ne tik jauni, bet ir pagyvenę britų aktoriai, susilaukė didelio populiarumo, filmo „Kvartetas“, kuris taikėsi taip pat į brandžią auditoriją, iki didžiųjų ekranų laukė sudėtingas kelias.
Projektas gimė prieš šešerius metus, kai vienas garsiausių britų aktorių seras Tomas Courtenay pasiūlė scenaristui Ronaldui Haarwoodui (apdovanotas „Oskaru“ už filmą „Pianistas“) jo pjesę „Kvartetas“ ekranizuoti ir sutiko vaidinti filme pats bei įkalbinti garsiąją britų aktorę Maggie Smith (Lietuvos žiūrovams labiausiai pažįstamą iš filmų apie Harį Poterį) vaidinti kartu.
Tačiau filmo prodiuserė Finola Dwyer turėjo pereiti kryžiaus kelius, kad įtikintų produkcijos kompanijas finansuoti šį projektą. „Distributoriai, norėdami išsisukti, visuomet pateikia neįtikėčiausių atsakymų,“ - pasakoja F.Dwyer. Šįkart jie teisinosi tuo, jog filmas bus apie pagyvenusius žmones, tai reiškia, jog filmas sudomins tik tokio paties amžiaus auditoriją, o anot jų, senjorai vaikšto į filmus tik kartą per savaitę ir tai tik per pietus!
Bet F. Dwyer nenuleido rankų, padėjo ir tai, kad jos prodiusuotas filmas „Auklėjimas“ (rež. Lone Scherfig) sulaukė didelio pasisekimo. Tad moteris sėdėjo prie darbo stalo ir jau ieškojo režisieriaus, kuris apsiimtų kurti „Kvartetą“. Potencialaus režisieriaus pavardę pasiūlė kino operatorius Johnas de Bormanas („Auklėjimas“, „Paskutinis šansas įsimylėti“). Jis pasakė, kad jam paskambino Dustinas Hoffmanas, išgyrė filmą „Auklėjimas“ ir planuoja daugiau laiko praleisti Londone, kur, galbūt, norėtų išbandyti ir režisieriaus duoną.
Prodiuserė iškart pagalvojo, jog „Kvartetas“ būtų nuostabus išbandymas šiam aktoriui. Jis galėtų puikiai įsijausti į pagyvenusių žmonių situaciją, nes ir pačiam tuomet buvo jau septyniasdešimt dveji. Po dviejų dienų Dustinas Hoffmanas sutiko režisuoti „Kvartetą“. Nors daugelis prodiuserės draugų ją atkalbinėjo, aiškindami, jog aktorius turi ne itin gerą reputaciją. Tačiau pasikalbėjusi su juo, F. Dwyer suprato, jog kiekviena istorija turi dvi medalio puses.
Kitas išbandymas laukė, pasirinkus aktorius. Holivude jau nuo seno sklando kalbos, kad garsioji britė Maggie Smith negali pakęsti, kai režisieriai filmavimo aikštelėje dirba nerimtai. D.Hoffmanas netgi buvo įspėtas, kad tikra diva laikoma aktorė, filmavimo metu prasidėjus kažkam nenumatytam, gali stipriai įgelti ir pakenkti režisieriui. Po trumpo, bet rimto pokalbio apie tai, kad šis filmas ne apie senus ir nuolat niurzgančius senyvo amžiaus žmones, o filmuojant improvizacijoms suteikiama pirmenybė – M. Smith požiūris visiškai pasikeitė.
Tad rezultatas - filmas - puikus. Dustinas Hoffmanas stengėsi pažvelgti į senatvę pro rožinius akinius, tačiau, anot prodiuserės ir kai kurių kino kritikų, tai ir yra stiprioji filmo pusė.
„Kažkas kadaise pasakė: „Senatvė – ne džiaugsmas.“ Kai kūnas ima senti, tampi pažeidžiamesnis. Bet visuomet tikėjau, kad siela auga. Man 75-eri ir jei pasisekė tiek sulaukti, gali nutikti trys dalykai: gali augti, gali regresuoti arba likti toks pat. O tai, manau, tas pats, kas regresuoti. Bet augti tikrai įmanoma,“ – apie sprendimą solidžiame amžiuje debiutuoti režisieriaus vaidmenyje pasakoja dviejų „Oskaro“ premijų laimėtojas Dustinas Hoffmanas.
Anot filmo prodiuserės, jokio amžiaus žmonių negalima „nurašyti“. Senjorai taip pat yra žmonės, o jų gyvenimas ne ką nuobodesnis, nei jaunuolių. Įsitikinsite pamatę „Kvartetą“.
