Savaime suprantama, muziejus įsikūręs Beikerio gatvėje, tik tikrasis pastato adresas yra ne 221b, o 239. Tiesą sakant, toks numeris šioje gatvėje nebuvo suteiktas nė vienam pastatui.

Anuomet, kai čia, dviejų miegamųjų ir vieno gyvenamojo kambario bute, esą buvo įsikūręs legendinis seklys, namų numeracija baigėsi 100-uoju. Gal dėl to Arthuras Conanas Doyle’is savo herojaus būstui parinko išgalvotą adresą.

Dėl numerio 221b, kuris šiandien kabo virš įėjimo į muziejų, buvo kilęs ginčas su banku Abbey National. Mat nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Karališkasis paštas laiškus, adresuotus Šerlokui Holmsui, pristatydavo į banką, įsikūrusį 221 numeriu pažymėtame pastate.

Jo vadovybei net teko papildomai įdarbinti žmogų, kuris rūpintųsi šia korespondencija. Po ilgų muziejaus pastangų laiškus nukreipti tinkama linkme problemą pavyko išspręsti tik 2002-aisiais, kai bankas persikėlė į kitas patalpas.

Prieš beveik du šimtmečius pastatytame pastate, kur dabar įsikūręs muziejus, 1860-1936 m. veikė nakvynės namai. Kas iš tiesų čia buvo apsistoję Viktorijos laikais, nežinoma – neišliko jokių registracijos popierių.

Šerlokas Holmsas ir daktaras Johnas H. Watsonas, sakoma, šiuo adresu gyveno 1881-1904 m. Butą jie nuomojosi iš ponios Hadson, kuri taip pat tvarkydavo kambarius ir gamindavo maistą.

Tvirtinama, kad Šerloko Holmso muziejus yra populiariausias privatus muziejus Londone. Jį prižiūri Tarptautinė Šerloko Holmso draugija, ne pelno siekianti organizacija.

Muziejus pastate, panašiame į aprašytąjį A. Conano Doyle’io knygose, duris atvėrė 1990 m. Kad virš durų galėtų pakabinti numerį 221b ir būtų išvengta painiavos, šeimininkams net teko įregistruoti bendrovę pavadinimu „221b Ltd“. Mat kompanijoms nedraudžiama be specialaus leidimo ant fasado pasikabinti lentelės su savo pavadinimu.

Pastato interjeras buvo pakeistas taip, kad kuo labiau primintų aprašytą istorijose apie Šerloką Holmsą. Pirmąjį muziejaus aukštą buvo galima pamatyti ne viename filme apie šį seklį.

Lankytojai gali prisėsti ant Šerloko Holmso fotelio prie židinio ir nusifotografuoti, įkišti nosį į miegamąjį, tačiau norintys užtraukti dūmą prašomi atsinešti savo pypkę. Čia pat padėtos persiškos šlepetės, medžiotojo kepurė, smuikas, padidinamasis stiklas, užrašų knyga, maskavimosi priemonės.

Viename muziejaus aukšte eksponuojamos A. Conano Doyle’io istorijų, iš kurių pirmoji pasirodę 1891-aisiais, herojų vaškinės figūros.

Šerlokas Holmsas ne tik tapo šio škotų rašytojo detektyvų herojumi, bet ir įkvėpė daugybę kitų pasakojimų, pjesių, filmų. Jį, sakoma, įkūnijo daugiau aktorių nei bet kurį kitą personažą. Seklys nuolat cituojamas įvairiomis progomis – nuo spaudos iki interneto. Kas nežino, pavyzdžiui, jo frazės: „Elementaru, Vatsonai“?

1854 m. sausio 6 d. gimęs Šerlokas Holmsas buvo, kaip tvirtina muziejaus šeimininkai, „puikiausia pasaulyje mąstymo ir stebėjimo mašina“. Tačiau jam nebuvo svetimas ir jausmingumas – seklys mėgo klasikinę muziką, nors su moterimis elgėsi itin santūriai, mat romantiški jausmai būtų trukdę darbui.

Anot daktaro Vatsono, detektyvas buvo siaubingiausias nuomininkas visame Londone, mat laikydavo savo cigarus anglių kibire, tabaką – šlepetėse, o laiškus – prismeigtus prie paveikslų. Keisti lankytojai, cheminiai eksperimentai ir smuiko muzika vėlyvą naktį buvo nemažas išbandymas poniai Hadson.

Pagal kitą versiją, Šerlokas Holmsas galėjo gyventi Nortumberlendo gatvėje netoli Čering Kroso geležinkelio stoties. Iš pradžių čia buvo nedidelis viešbutis „Northumberland Arms“, dabar veikia aludė, o viršuje įrengtas neva seklio butas.

Tačiau juk A. Conano Doyle’io knygose minima Beikerio gatvė. Ne veltui metro stoties Baker Street sienos išpieštos Šerloko Holmso profiliu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)