Įspūdžius iš pažintinio tako aprašo portalas tinklarastis.gf.lt.

Vieną ankstyvo pavasario dieną, ryškiai numėlus dangui bei saulei džiaugsmingai ridinėjantis visiems virš galvų, iškeliavom patikrinti mums girdėto, tačiau dar niekada netyrinėto Sapieginės pažintinio tako. Jis – Vilniuje, tad, tikėtina, daugeliui vilniečių žinomas, tačiau ar daugelio lankytas, sunku pasakyti.

Sapieginės pažintinis takas įkurtas Pavilnių regioniniame parke (beje, naršydama internete radau informaciją, kad jis yra pats mažiausias šalyje) ir driekiasi Antakalnio miškais. Nors takas įkurtas pačiame mieste, jame nerasite asfaltuotų kelių. Tad išsiruošus čia pasivaikščioti rekomenduojama apsiauti patogią, o drėgnesnio oro atveju – ir drėgmės bei purvo nebijančią avalynę.

Sapieginės takas labai sužavėjo aplinkos reljefu. Jis yra labai įvairus ir stebino aukščių skirtumais. Kelio atkarpų, kai galima ramiai eiti tiesiog tiesiai, mažai. Žinoma, įkalnėse ir nuokalnėse įrengti mediniai laiptai, palengvinantys kopimą į viršų ir leidimąsi žemyn, visgi daugelis jų tikrai gan ilgi. Lipdami į aukščiausią kalvą suskaičiavome, kad įveikėme daugiau nei 160 laiptų pakopų. Pasirodo, tokį kalvotą reljefą labai seniai suformavo tirpstantis ledynas, o aukščiausia Sapieginės tako vieta yra Sapieginės erozinis atragis. Tai ilgos, vingiuotos, stačiašlaitės buvusio žemės paviršiaus liekanos, esančios tarp gilių raguvų, slėnių, kuriuos išgraužė senovėje tekėję ledyno tirpsmo vandens srautai. Šis atragis yra 53 m (203 m virš jūros lygio) aukščio, o jo apylinkės yra vadinamos Vilniaus Šveicarija.

Sapieginės pažintinis takas vingiuoja mišku ir kalvomis, vietomis keliauninkus išvesdamas ir į gyvenamojo rajono pakraščius bei nustebindamas netikėtai prieš akis iškylančiomis nuošalyje parimosiomis kaimiško tipo sodybomis su namais dvišlaičiais stogais, daržais ir apdirbta žeme aplinkui. Vieną minutę net kilo abejonė, ar tikrai mes čia Vilniuje, o gal jau taip toli nuėjom, kad net užmiestį pasiekėme.

Pažintinis takas turi vieną labai įdomų objektą, kurį užsukome apžiūrėti. Tai – tarpukariu Vilniuje kurtos gynybinių įrenginių sistemos liekanos – požeminiai bunkeriai, naudoti kaip slėptuvės ar karo amunicijos sandėliai. Šiuo metu jie apleisti. Keli iš jų buvo su išplėštomis durimis, tačiau užsukti vidun apsidairyti šeimyna atsisakė. Paskaičiau internete, jog, pasirodo, pačius įdomiausius Antakalnio požemius sudaro penki bunkeriai su dešimčia įeigų. Vienas jų – dviaukštis. Jie buvo pastatyti „nuleidžiant kalną”, t.y. statiniai užpilti Sapieginės erozinio atragio žemėmis. Požemius juosia labai siauri tuneliai, naudoti kaip ventiliacijos angos, kaip karinės amunicijos stebėjimo bei karių apsilenkimo vietos. Netoli požemių likęs akmenimis grįstas kelias – grindinys, būta ir siaurojo geležinkelio bėgių. Šiuo metu gynybiniuose įtvirtinimuose karaliauja šikšnosparniai. Tai viena didžiausių šių skraidančių žvėrelių žiemaviečių pietryčių Lietuvoje. Kadangi šikšnosparniai skraido tamsoje, pamatyti jų neteko nei vieno.

Džiugu, jog atradome dar vieną alternatyvą Vingio parkui. Atkeliausim čia dar kartą kai miškuose bus daugiau žalumos. O kad būtų įdomiau, eisime priešinga tako kryptimi.

Nors Sapieginės pažintinis takas yra gana ilgas, tačiau į jį galima patekti net iš kelių skirtingų pusių. Todėl nenuostabu, kad čia vaikštinėja šeimos su mažais vaikais, ant suoliukų prisėdę vyresnio amžiaus vilniečiai ir net paėjus giliau į mišką galima sutikti jaunų mamyčių, stumiančių vežimėlius. Gyvenimas verda. Tako reljefas verčia šiek tiek pasportuoti, bet atsiveriantys vaizdai džiugina akį, o suoliukų gausa leidžia planuoti tiek poilsio akimirkų, kiek tik norite. Labai gaila, kad didžioji dalis stendų yra užteplioti dažais (chuliganų darbas), todėl jei norite sužinoti, kuo ypatingas vienas ar kitas sustojimas, tikrinkite informaciją internete.

Pagrindinė informacija apie pažintinį taką

Kaip rasti: takas prasideda Vilniaus Grybo gatvės gale, pasibaigus paskutiniams gyvenamiesiems namams.

Tako ilgis: oficialiai rašoma, kad tako ilgis – šiek tiek daugiau nei 5,2 km. Tačiau jeigu įskaičiuosi kelio atkarpą nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kurį reikia įveikti einant link tako starto ir grįžtant atgal, gausis ir visi 6 km.

Tako sudėtingumas: take labai daug ir dažnu atveju gan ilgų laiptų į ar nuo kalvų. Dėl to jis gali būti sudėtingas keliaujat su vežimėliais, mažais vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)