Anot medikų, akinius nuo saulės prisiminti reikėtų ne tik saulėtomis vasaros dienomis, bet net ir žiemą, mat pavojingi ultravioletiniai spinduliai (UV), ypač UV-A, be vargo pasiekia žemę pro debesis net ir stipriai debesuotą dieną. Jų poveikį dar labiau sustiprina gerai UV spindulius atspindintys paviršiai. Pavyzdžiui, sniegas atspindi apie 80 proc. UV spindulių.
UV spindulių mes gauname visuomet būdami lauke, nors apsaugą akims, t. y. saulės akinius, dedamės tik šviečiant ryškiai saulei.
Įspėja dėl rimtų ligų
Nors dažnas galvoja, kad saulė mūsų organizme skatina vitamino D gamybą, medikai įspėja, kad reikėtų nepamiršti ir kitos medalio pusės – UV spinduliai gali būti rimtų akių ligų priežastimi tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
„Jei būdami saulėje esame be akinių arba mūsų akiniai yra be apsaugos, saulės spindulių žala akims didžiulė. Nudegę odą simptomus pajaučiame iš karto arba vakare, o UV spindulių poveikio pasekmės ne visuomet tokios greitos ir akivaizdžios. Iš pradžių galime jausti tik diskomfortą – akių paraudimą ir ašarojimą, smėlio pojūtį akyse, norą trinti akis“, – anksčiau DELFI yra teigusi „Optikos pasaulio“ produkto vadovė Nelė Girdenienė.
Medikai nenešiojantiems akinių nuo saulės turi nemalonių žinių – dėl UV spindulių stipriai padidėja kataraktos rizika, mat neapsaugant akių drumstėja akies lęšiukas. Specialistai taip pat nerekomenduoja rinktis akinių be UV apsaugos, kokių pasitaiko turgavietėse ar prekybos centruose, o pirkėjas jais susižavi dėl itin mažos kainos.
Praktika rodo, kad turguje parduodami akiniai turi minimalią ar visai neturi apsaugos nuo saulės spindulių, tuomet akių vyzdžiai išsiplečia, tad į akies tinklainę patenka daugiau UV spindulių. Tai gali būti vienas iš veiksnių, sudarančių galimybes atsirasti ne tik kataraktai, bet ir glaukomai – vienai pavojingiausių akių ligų.
Didina vėžio riziką
Mokslininkai dar 2007 metais bandydami išsiaiškinti UV spindulių poveikį žmogaus sveikatai priėjo prie visai nedžiuginančių išvadų.
Nustatyta, kad 65 proc. melanomų ir 90 proc. batalinių ląstelių odos vėžį sukelia ultravioletiniai saulės spinduliai.
Dauguma apsauginių kosmetikos priemonių nuo saulės filtrų apsaugo tik nuo UVB, bet praleidžia UVA, taigi nepadeda visiškai saugotis nuo melanomos formavimosi.
UV spinduliai skirstomi į 3 tipus: UVA, UVB, UVC (ultravioletiniai C spinduliai) spinduliai. Jie skiriasi bangos ilgiu: UVA spindulių bangos ilgis yra 320–400 nanometrų. Agresyvūs UVA spinduliai pasiekia giliausius odos sluoksnius, sužadina kolageną naikinančius fermentus ir sukelia DNR mutaciją; veikiant jiems dažniau vystosi piktybinės odos vėžio formos. Specialistai UVA spindulius skirsto į du tipus. Antrojo tipo UVA spinduliai į odą prasiskverbia iki 320–340 nm, o pirmojo tipo – iki 340–400 nm gylio. UVB spindulių bangų ilgis – 290–320 nm, o UVC – 200–290 nm.
UVA spinduliavimas sudaro apie 90 % UV spinduliuotės ir yra intensyviausias anksti ryte ir vidurdienį, jis apie 400 kartų skvarbesnis už UVB spinduliuotę. Būtent dėl šios priežasties ankstyvą rytą ar vidurdienį medikai poilsiautojams pataria būti ypač atsargiems ir saugotis nuo pavojingų saulės spindulių.
