Kai tokios rankos, kiekviena diena sunki

Prieš tris dienas į mišką susiruošusi GRYNAS.lt skaitytoja Goda nesitikėjo, kad taip ilgai prisimins šį grybavimą. Išėjusi iš miško mergina pastebėjo, kad rankos nuo grybų stipriai pajuodavo. Redakcijai atsiuntusi savo pirštų nuotraukas ji baiminosi, kad rankas nuo žmonių gali tekti slėpti dar ilgai.

Pasidomėjus, kokias priemones išbandė, mergina paminėjo netgi vieną iš kraštutinių būdų. Rankas ji bandė gramdyti kulnų gramdymui pritaikytu šveitikliu. Kai paaiškėjo, kad tai laukto rezultato neduos, nutarė išmėginti kitas priemones.

„Grybų prisirinkom labai daug, bet daugiausiai buvo kazlėkų. Įtariu, kad nuo jų rankos ir pajuodo. Grybauti labai mėgstu, bet anksčiau tokių bėdų nebuvo. Šį kartą po grybavimo prieš įlipdami į mašiną nusiplovėme rankas vandeniu. Tada jos atrodė visai pakenčiamai. O vėliau labai pajuodo. Grįžę namo šveitėm kiek įmanoma. Iš pradžių naudojau akmenuką, kuris skirtas padams gremžti. Nepadėjo! Tada ištraukiau actą, sodą, acetoną, citrinų sultis. Išbandytos visos įmanomos priemonės, bet poveikis buvo labai minimalus“, - skundėsi Goda.

Dėl niekaip nenusivalančių rankų ji teigė patirianti didelių nepatogumų. Tačiau merginos dėdė, dirbantis taksistu, atsidūrė dar prastesnėje situacijoje. Kai purvinos rankos, jam gėda iš klientų imti pinigus ir atiduoti grąžą.

„Kasdien išbandau ką nors naujo, bet nieko efektyvaus nėra. Kai rankos tokios, kiekviena diena baisi. Aš dirbu su gyvūnais, tai man dar nieko. Bet mano dėdė, kuris kartu grybavo, yra taksistas ir jam gėda atsiskaityti su žmonėmis. Su juo susitarėm, kad bandysime vis naujas priemones ir jei kažką atrasim, skambinsim vienas kitam. Bet kol kas nei aš jam skambinu, nei jis man, nes niekas nieko neatrado. Kasdien šveičiu, tai, manau, savaitės gale situacija gal jau bus geresnė“, - pasakojo skaitytoja.

Galiausiai ji atskleidė, kad anksčiau su tokiomis problemomis nesusidurdavo, nes visad į mišką eidavo su medicininėmis pirštinėmis, tačiau šįkart jas paliko namie, kadangi manė, jog daug grybų neras. Visgi Goda šią pamoką teigė išmokusi ir daugiau tokios klaidos nedarys.

Daug lemia sausa oda

Ar panašios problemos nekamuoja mikologų, tiriančių įvairių rūšių grybus? Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė GRYNAS.lt teigė, kad mikologai prie purvinų rankų jau priprato ir į tai nekreipia dėmesio.
Kazlėkai
Pašnekovė teigė suprantanti grybautoją, tačiau ramino ją, kad dėl purvinų rankų labai krimstis neverta, nes jos turėtų nusiplauti. Geriausiu atveju tai nutinka per kelias dienas, bet kai kada gali tekti palaukti savaitę ar netgi dar ilgiau.
Goda
Kai rankos tokios, kiekviena diena baisi. Aš dirbu su gyvūnais, tai man dar nieko. Bet mano dėdė, kuris kartu grybavo, yra taksistas ir jam gėda atsiskaityti su žmonėmis.

Visgi mikologė nenorintiems išsitepti rankų patarė grybaujant naudoti medicinines pirštines, kurios yra patikima apsaugos priemonė. Taip pat ji pridėjo, kad daug lemia ir rankų odos būklė. Jei oda labai išsausėjusi ir suskilinėjusi, purvas kimba labiau. Be to, J. Motiejūnaitė linkusi manyti, kad rankos pajuosti gali ne tik nuo kazlėkų, bet ir nuo kitų grybų.

Degtinės ir odekolono pataria nenaudoti

J. Motiejūnaitės kolega, Mikologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius bijantiems išsitepti rankas taip pat patarė renkant ir valant grybus naudoti gumines. pirštines.

Tačiau tiems, kam tai nepatinka, jis priminė kelis liaudiškas priemones. Viena jų – citrinos sultys: „Yra žinomi keli liaudiški metodai, tik ne visuomet ir jie padeda. Bene geriausiai yra žinomas metodas su šviežiomis citrinos sultimis. Išspaudus šviežios citrinos sultis jomis suvilgomos išteptos vietos ir palaikomos kelias minutes patrinant rankas viena į kitą. Po to rankos nuplaunamos tekančiu vandeniu. Papildomai jos dar nuplaunamos su ūkišku muilu. Pirštų galus ir nagus galima net sukišti į išspaustą citrinos pusę. Citrinos sulčių komponentai pasižymi balinančiomis savybėmis. Dėl to šeimininkės jas vartoja ir po bulvių skutimo bei tarkavimo. Esant reikalui procedūrą galima pakartoti,“ - aiškino mikologas.

Ir tai - dar ne viskas. Neapsikentę purvinų rankų gali prisirinkti rūgštynių lapų: „Galima naudoti sutrintas iki tyrelės konsistencijos šviežias rūgštynes. Gauta tyrele ar košyte reikia ištrinti išteptas vietas, palaikyti, nuplauti pratekančiu vandeniu, po to su ūkišku muilu. Galima bandyti valyti rankas ir su citrinos bei acto rūgštimi, tik reikia pagaminti atskiestą, tai yra mažos koncentracijos tirpalą, o ne prisotintą, nes galima ir pažeisti odą. Pastebėjus odos sudirgimo požymius, derėtų ją tučtuojau nuplauti vandeniu ir procedūros nebetęsti. Galima pabandyti išteptas rankas valyti ir indų plovimui skirtomis priemonėmis. Po tokio valymo, ypatingai, jei nusivalė ne visiškai, kai kurios šeimininkės kartais dar ką nors išskalbia rankomis,“ - patarė pašnekovas.

Vis dėlto degtine, odekolonu ar acetonu rankų valyti mikologas nepatarė. „Mechaninės valymo priemonės nelabai padeda, todėl nėra prasmės jų vartoti“, - teigė J. Kasparavičius.

Teks skalbti rankomis?

Su tokia pačia problema susiduria ir daugiau grybautojų. Todėl internete pateikta nemažai patarimų, kaip kovoti su nešvariomis rankomis. Viena internautė pastebėjo, kad gerai padeda skalbimas rankomis.

Kita moteris viename interneto forume siūlo nešvarias rankas valyti pasitelkus agurkus ir krienus. Be to, ji siūlo naudoti žolelių nuovirus. Esą gerai veikia paprastosios rudmenės, arkliauogės ir beržų žievė.

Moteris siūlo dėmes įtrinti tarkuotais krienais su citrinos sultimis. Ji rašo, kad galima naudoti ir parduotuvėje pirktus jau paruoštus krienus. Norintiems alternatyvos moteris siūlo agurkų kompresą.

Šviežio agurko griežinėlius ji siūlo dėti ant dėmių ir palaikyti 15 minučių. Paskui tą vietą reikia įtrinti citrinos sultimis.