Gintauto ir Aldonos Šimkų kaimynai tikrai turi į kur akis paganyti, o aplinkinių daugiabučių gyventojai gali imti pavyzdį, kaip savo aplinką paversti tikra kūrybine oaze.
Bendrovė „Mano būstas“ jau kelerius metus skelbia gražiausio gėlyno balkone ir prie daugiabučio konkursą, kuriame renkami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei visos Lietuvos nugalėtojai. Už konkurso dalyvius gyventojai balsuoja socialiniame tinkle „Facebook“.
„Sodas mano akimis – lyg gyvas paveikslas“, – naujienų portalui JP pasakojo Gintautas Šimkus.
Iš mažučio gėlyno šalia daugiabučio langų, sutuoktinių pora per 24 metus sugebėjo padaryti 230 kvadratinių metrų neformalų japoniško stiliaus sodą, kurį pavadino „Debesų sodu“.
Išskirtiniausias augalas
Šiame gėlyne auga nuo pačių paprasčiausių vienmečių lietuviškų augalėlių iki meniškai iškarpytų ir suformuotų figūrinių augalų ir jų kompozicijų. Pačiu rečiausiu ir išskirtiniausiu augalu sode vyras vadina Raganę.
„Įstojau į Raganių puoselėtojų klubą ir įkėlus savosios nuotrauką, sulaukiau nemažai pagyrimų ir nuostabos. Šis augalas lipantis į viršų, o pas mus suformuotas burbulas – čia ir neįprastumas“, – apie savo augalus pasakoja vyras.
Pinigų negaili
Naujienų portalui JP pasidomėjus, kiek investicijų reikalauja „Debesų sodas“, vyras susimąsto ir atkerta, kad sunku būtų suskaičiuoti įdėtą triūsą ir darbą, o jeigu skaičiuoti tik augalų kainas, pasiruošti konkursui reikėjo ne vieno šimto eurų.
Gražiausio Lietuvos gėlyno titulo savininko autoritetas – Adachi muziejaus sodas Jonago mieste Japonijoje. Idėjų iš šio sodo galima rasti ir gėlyne Panevėžyje, prie Nendrės g. 10 daugiabučio.
Planuose daugiau sodų
Panevėžietis priklauso draugijai „Lietuvai pagražinti“ Panevėžio skyriui. Šioje draugijoje susibūrę savo šalies mylėtojai, stengiasi kurti gražesnę aplinką Lietuvoje. Draugijos pastangomis Panevėžyje jau pasodinta kelios dešimtys ąžuolų.
Vyras juokauja, kad jo talentas puoselėti nuostabaus grožio gėlyną neliko nepastebėtas. Sodininkas ir nenuilstantis kūrėjas, šiuo metu užsiima ne tik savo gėlynu šalia daugiabučio, bet ir puošia Marijonų gatvėje esanti kiemą šalia vienos šeimos klinikos.
„Planuose yra dar vienas sodas, kurį papuošiu savomis rankomis – gėlyną prie Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos, esančios Parko gatvėje“, – JP pasakojo G. Šimkus.
Panevėžietis džiaugiasi, kad turi galimybę savo miestą paversti žydinčiu sodu. Vyras pabrėžia, kuo daugiau turės perspektyvų kurti tokius sodus savo mieste, tuo čia bus jaukiau. Juk savas kūrinys lyg vaikas, kurį myli ir puoselėji.
Kurti nėra paprasta
G. Šimkus prisipažįsta, kad sukurti sodą, kuris primintų paveikslą nėra lengva, pravartu turėti bent kokį supratimą apie harmoniją. Net ir paprasčiausias akmenų sustatymas turi prasmę.
„Akmenų negalima statyti taip, kad susidarytu lyginis skaičius – neharmoninga. Vienintelė išmintis du akmenys. Du gali būti, tai lyg dar nepilna šeima: vyras ir žmona“, – pasakojo vyras.
Augalai taip pat turi būti sodinami pagal tam tikras tendencijas, atsižvelgiant į puses, matomumą.
Nusileisti nežada
Panevėžietis pažada, kad kurs gyvus meno kūrinius ir toliau.
„Kol neatsiras „Debesų sodo“ vertas varžovas, nustoti kurti neketinu, net ir jeigu atsiras, nenustosiu puoselėti savo sodo ir jį tobulinti. Laimėjimas man – it vaikui saldainis. Tačiau labiausiai gražinti aplinką mane skatina sveika konkurencija“, – azartiškai nusiteikęs teigė vyras.
