Jachtos, motorinės valtys, pramoginiai kateriai čia zuja vienas paskui kitą. Štai laivas atplukdo poilsiautojus iš Nidos: svečiai Mingėje pailsės, pavalgys ir plauks atgal. O kitas laivas, kurio kapitonas nepabūgo stipraus vėjo ir aukštų bangų, pasuko Kuršių marių link. Jis savo keleivius plukdo į Nidą.
Tiesa, kai kas į Mingę atvažiuoja ir automobiliais. Jei nepabūgsta dulkėto žvyrkelio. Įveikusieji neasfaltuotą vieškelį nelieka nusivylę - Minijos pakrante pasivaikščioti smagu. Neseniai nutiesti nauji takeliai, įrengtas apšvietimas, akį džiuginą laivai ir sutvarkytos sodybos.
„Čia nebūna blogo oro. Taip pat nejaučiame ir sezoniškumo. Vasarą siūlome iškylas laivais po Nemuno deltą, keliones per Kuršių marias į Nidą, vandens slides, kitas vasarines vandens pramogas. Žiemą – poledinė žūklė, kelionės sniego motociklais. Va, dabar nors ir apsiniaukę, pučia stiprus vėjas, tačiau mes ir tokiu oru turime darbo. Vežame svečius į Ventę, kur Kuršių mariose pamėginsime paplaukioti jėgos aitvarais“, - pasakoja Mingėje, Šilutės rajone, kaimo turizmo sodybą „Mingės poilsis“ nuomojanti Monika Dobrovolskytė.
Laukė potvynio
Gimusi ir Vilniuje užaugusi mergina prieš ketverius metus persikėlė į pamarį, Šyšos kaimą.
Skamba keistokai, tačiau šiemet ji labai nusivylė, kad nebuvo potvynio. Kartu su draugu ir verslo partneriu Vytautu Mikušausku buvo pasiruošusi gyventi ekstremaliomis sąlygomis – įsigijo benzininį elektros generatorių, sukaupė maisto atsargų, tačiau potvynio taip ir nebuvo.
„Patinka man šis kraštas nuo vaikystės. Ir augalai, ir paukščiai, ir visa gamta čia kitokia. Ir žmonės čia ypatingi. Kiekvieną vasarą tėtis atsiveždavo į savo sodybą atostogauti. Esu laiminga, kad dabar čia galiu ir gyventi, ir dirbti“, - šypsosi mergina, vilkdamasi glaudžiai kūną aptempiantį hidrokostiumą.
Vėjo kryptis pasikeitė du kartus
Jėgos aitvarais ji susidomėjo neseniai. Monikos draugas Vytautas, beje, kaunietis, šioje srityje kur kas labiau patyręs. Pirmiausia jis pats išbando vėjo stiprumą, bangų aukštį, o tik paskui leidžia arba ne į marias bristi svečiams.
„Šiandien pučia 10-13 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Prie kranto jo nejusti, tačiau išplaukus į atvirus vandenis jis tikrai stiprus. Nepatyrusiam suvaldyti jėgos aitvarą būtų sudėtinga“, - aiškina Vytautas.
Jis prisiminė, kad viena dieną vėjas kryptį keitė du kartus. Ryte pūtė iš Vakarų, o vakarop pasisuko iš Rytų.
„Tą dieną buvo tokių, kurie plaukė iš Juodkrantės Ventės link, o mes plaukėme į Juodkrantę. O po pietų tiek mes, tiek jie – grįžome atgal“, - prisiminė neįprastą meteorologinį reiškinį Vytautas.
Susitelkusi bendruomenė
Monika pasakoja, kad savo svečiams organizuoja įvairias pažintines programas, net ir vestuves rengia pagal šio krašto papročius.
„Bendraujame su Šilutės muziejaus etnografe Indre Skablauskaite, kuri padeda rengti įvairius užsiėmimus, supažindina su šišioniškių tarme, papročiais. Nesinori, kad čia atvažiavę žmonės tik valgytų ir gertų. Norisi juos supažindinti su šio krašto išskirtinumu“, - pasakoja Monika.
Ji taip pat aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Pasakojo, kad pernai parašius projektą Mingės bendruomenė gavo finansavimą kaimo kapinėms sutvarkyti, tvorai atstatyti.
