Įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria atmestas Mažeikių savivaldybės prašymas dėl poilsio stovyklos „Papartis“ namelių įteisinimo.

Mažeikiškiai įrodinėja, kad ir žemės sklypas ant Šventosios upės kranto, ir jame pastatyti vienuolika namelių su virtuvės-prausyklos pastatu yra Mažeikių savivaldybės nuosavybė.

Palangos savivaldybė tikina priešingai – mažeikiškiai jokių nuosavybę pagrindžiančių dokumentų neturi. Poilsiavietės naudotojai žada nepasiduoti ir savo teisybę įrodyti. Šventojiškiai baksnoja į kur kas gausesnį nelegalių statybų plotą ir vardija dar daugiau problemų.

2:0 – palangiškių naudai

Apie Šventojoje stypsančius nelegalius namelius bei jokių mokesčių nemokančius statinių šeimininkus, apie greta šių poilsiaviečių vyraujančią netvarką ir gausybę tokiuose kvartaluose vykstančių nusikaltimų palangiškiai kalba nebe pirmus metus.

Tarybos narys Vaidas Šimaitis, kuris pats nuo paauglystės gyvena Šventojoje, nameliais baigiamą apstatyti gyvenvietę kartą pavadino lūšnynais, o specialiųjų tarnybų atstovai su nerimu laukia kiekvieno pranešimo apie nelaimę: neduok Dieve įsipliekstų gaisras - nupleškėtų pusė Šventosios.

Palangos valdžia pastaruoju metu vis akyliau kišasi į gyvenvietės įvaizdžio formavimą – spėriai ieškomi nesitvarkantys griūvančių pastatų šeimininkai, ketinama prigriebti ir iki šiol nesugaunamus nameliukų savininkus.

Vieni jų – Mažeikių rajono savivaldybė – apsireiškė patys: praėjusių metų kovą kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, norėdama poilsiavietę „Papartis“ įregistruoti.

Deja, atsakymas buvo neigiamas – duomenų bazėje nerasta dokumentų, kuriais remiantis nuosavybė būtų įteisinta.

Kadangi teisėtą namelių statybą pagrindžiančių įrodymų neišliko (leidimų statybai, statinių priėmimo naudoti aktų), Mažeikių savivaldybė kreipėsi į teismą – prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Palangos miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą paskelbė šių metų vasarį: mažeikiškių pareiškimas atmestas.

Dar kartą byla peržiūrėta apeliaciniame – Klaipėdos apygardos teisme – liepos mėnesį.

Teismas ir šįkart neišgirdo Mažeikių savivaldybės argumentų – paliko galioti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Suinteresuotais asmenimis šioje byloje įvardyti: VĮ „Registrų centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija (abi institucijos teismo prašė sprendimą priimti savo nuožiūra), Nacionalinė žemės tarnyba ir Palangos miesto savivaldybės administracija (prašė mažeikiškių prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir jo netenkinti).

Tikisi Šventojoje padaryti tvarką

Palangos kurorto meras Šarūnas Vaitkus neslepia: teismo sprendimas – džiugi naujiena.

„Palangos savivaldybė maždaug penkerius metus siekė, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) imtųsi priemonių ir namelius, kurie stovi užgrobė valstybės žemę, iškeldintų.

Tačiau viskas vyko labai vangiai. Procesas pajudėjo po to, kai šių metų balandį kreipiausi į Žemės ūkio ministeriją, kuriai pavaldi NŽT, o dabar dar sulaukėme ir mums palankaus teismo sprendimo.

Panašu, kad ne tik laimėjome šią bylą, o ir suformavome naują teismų praktiką. Teismas konstatavo, kad sovietmečiu mažeikiškių Šventojoje pastatyti nameliai – laikini statiniai ir jiems suteikti teisinės registracijos negalima“.

Palangos savivaldybės administracijos Personalo ir juridinio skyriaus vedėjas Petras Kaminskas patvirtino – teismo nutartis įsiteisėjusi, tačiau ją vis dar galima skųsti.

„Sprendimą vis dar galima skųsti kasacine tvarka. Žemė, kurioje stovi mažeikiškių nameliai, yra valstybės, o tai reiškia – Mažeikių savivaldybė Šventojoje žemės neturi, tik siekia įteisinti pastatus, kad ant Šventosios upės kranto galėtų suformuoti 5560 kvadratinių metrų sklypą, -- įsitikinęs P. Kaminskas. – Kur kas daugiau šiuo klausimu turėtų pasisakyti NŽT, kuri valstybės žemę valdo patikėjimo teise. Būtent ši tarnyba turi pasakyti savo nuomonę ir gali dar daugiau: jos duomenų bazėje turi būti nurodyta, kas yra ir kitų namelių savininkai. Juk iki šiol dauguma Šventosios namelių ne tik neduoda jokios naudos miestui, o ir yra teisiškai neįregistruoti. Kiek žinau, jie priklauso ir fiziniams asmenims, ir įmonėms“.

Šventosios nameliams – Vyriausybės dėmesys

Laikinoji NŽT Palangos skyriaus vadovė Danutė Grudzinskienė sako, jog pritaria ir palaiko Palangos miesto savivaldybę.

„Džiugina Žemės ūkio ministerijos pozicija – panašu, kad namelių likimą spręsime ne savarankiškai, o valstybės lygiu. Noriu pasakyti, kad gavome nurodymą surinkti duomenis iki rugsėjo (kitus – iki lapkričio) ir pateikti juos centrinei būstinei. Viliuosi, kad bus priimtas optimalus sprendimas.

Mat šiuo metu situacija Šventojoje iš tiesų kebli: vieni savininkai nori namelius įsiteisinti, kiti net nesikreipia ir nėra aišku, kam statiniai priklauso, o yra ir tokių pastatų, kurie nors ir yra įregistruoti, bet baigėsi jų egzistavimo terminas.

Tai reiškia, kad nuo statybos metų (didžioji namelių dauguma statyti 1968-1969 metais) negauta jokių duomenų apie jų atnaujinimą (remontas, rekonstrukcija privalėjo būti įteisinti Registrų centre). Čia susiduriame ir su Savivaldybės lygio problema: jeigu pastato egzistavimo terminas pasibaigęs, jokių įforminimo procedūrų šiuo metu jau nereikėtų pradėti“.

Ieškos teisybės toliau

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Michailas Norbutas tikisi, kad aukščiausio lygio teisininkai mažeikiškių balsą išgirs.

„Be jokios abejonės – teismo sprendimą skųsime. Iš to, ką patyrėme teismo procesų Palangoje ir Klaipėdoje metu, yra akivaizdu – abu teismai dirba ranka rankon ir, žinoma, palangiškių naudai. O kad čia kažkieno privatus interesas ir taip aišku.

Juk geresnės vietos Šventojoje, nei mūsų nameliai ant upės kranto, greta vadinamojo Beždžionių tilto, nerasi, -- kalba M. Norbutas ir primena, kad kasaciniam skundui teikti dar yra laiko – trys mėnesiai. – Tikimės, kad Vilniuje į mūsų situaciją teismas pasižiūrės nešališkai, atkreips dėmesį į mūsų įrodymus, argumentus. Juk iki šiol niekas nieko „nematė“. O žemės sklypas Mažeikių savivaldybei čia suteiktas dar 1963-iaisiais.

Gal Palangos politikai patys pamiršo, kad Taryba priėmė sprendimą, kuriuo siūlė mūsų namelius ne nuversti, o perkelti antrapus gatvės, kur dabar yra įsikūrę „Vičiūnai“? Beje, tas Tarybos sprendimas iki šiol galiojantis.

Tad kuo remiantis palangiškiai norėjo mūsų nameliams suteikti kitą žemės plotą, jeigu dabar įrodinėja, kad tie statiniai – nelegalūs. Dar daugiau, nuo pat pastatymo (nuo 1968-ųjų) mūsų poilsio stovyklą „Papartis“ reguliariai tikrino sanitarijos ir statybos inspektoriai. Nejaugi per 48-erius metus niekas taip ir nepastebėjo, kad esame Šventojoje, Kopų gatvėje, įsikūrę nelegaliai?“.

M. Norbutas pasijuokė ir iš to, kad palangiškiai patys išrašo mažeikiškiams sąskaitas, nurodydami poilsiavietės adresą – Kopų g. 37, o teismuose tikina, kad tokio adreso sklypui suteikti negali.

Mažeikiškis tikina, kad Savivaldybė Palangai moka ir žemės, ir visus kitus privalomus mokesčius.

„Tad jokia teismų praktika dar nesuformuota ir byla nebaigta. O teismų praktiką, beje, formuoja ne apygardos, bet Aukščiausiasis teismas“, - sakė Mažeikių savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas.

Pažeidėjų Šventojoje niekas nedrausmina

Šventoji iš paukščio skrydžio

Palangos miesto tarybos narys V. Šimaitis sako, kad problemų Šventojoje yra kur kas daugiau: kažkas valstybės žemėje statosi kemperius, kiti įrengia net kempingų stovėjimo aikštelę prie pat kopų, o naujų namelių statytojai nepaiso jokių įstatymo normų, nesivadovauja jokiais protingumo kriterijais.

„Nelegalių namelių problema yra opi visoje Šventosios teritorijoje. Manau, kad daugumą klausimų įmanoma išspręsti, tereikia įvairių institucijų atstovams pradėti kalbėtis, derinti veiksmus tarpusavyje, o ne siuntinėti vieni kitiems raštus, -- kalba šventojiškis. – Pavyzdžiui, Monciškėse, kur įrengtas namelių kvartalas neįgaliesiems, mėgsta ilsėtis ir sveikieji. Pastarieji poilsiautojai palieka savo automobilius tiesiog ant žalios vejos arba šalikelėse. Visiems aišku, kad tai – pažeidimas, bet nesu matęs, kad kurį nors automobilį „puoštų“ rinkliavų centro ar viešosios tvarkos skyriaus įspėjamieji lapeliai.

Lygiai taip pat automobiliai išrikiuoti Kopų gatvės gale. Nors šiais metais čia atsirado juosta dviračiams, gatvė susiaurėjo ir statyti mašinų šalikelėje nebegalima, sprendžiant iš mašinų virtinės, akivaizdu – vairuotojai nebaudžiami nei policijos, nei miesto tvarkos sergėtojų“.

Šventojiškį piktina, kad Palangoje, vos sustojus prie kokios įstaigos, lapelių klijuotojai atsiranda akimirksniu, o Šventojoje, kur mašinos neleistinose vietose paliekamos visai dienai, jų nė su žiburiu nerasi. Tad „geras vietas“ aptikę poilsiautojai suka ir suka į Šventosios paplūdimus, prie kurių galima privažiuoti vos ne iki kopų ir už tokį patogumą nemokėti nė cento.

Nelegalios statybos tęsiasi

Sukinėdamasis kurorto gatvėmis vietos verslininkas ir politikas baksnoja į, anot jo, tik ant dažų sluoksnio besilaikančius namelius. Surasti jų savininkus – vieni juokai, liudija languose iškabinti skelbimai apie namelių nuomą.

„Kurorto veidą darko ir pagrindinėse gatvėse ant šaligatvio suręsti prekybos kioskai. Nors šie statiniai turėtų būti atitraukti bent trijų metrų atstumu, verslininkai braunasi kuo arčiau taip, kad nebelieka vietos net jų skėčiams. Tad savo rakandus kioskininkai kraunasi jau ant šaligatvio. O ir tie prekybos objektai, mano galva, turėtų įgauti bendrą vaizdą, o ne mirguliuoti įvairiomis spalvomis ir fasadais. Niekas jų nesutvarko ir nesutvarkys – verslininkai statosi, terasas klojasi naktimis, savaitgaliais, kai miesto tikrintojai nedirba.

Bet dar svarbiau, kad visi kuriasi kaip kas sumąsto, planų, savo užmojų nė su kuo nederina. Taip mūsų Šventoji ir virsta lūšnynų oaze, o juk visas šis „turtas“ bazuojasi gražiausioje miestelio vietoje – pajūryje, kur galėtų rastis prestižiniai viešbučiai, -- apie nevaldomą namelių plėtrą kalba V. Šimaitis. – Visa bėda tame, kad nėra įstatymų, jų kontrolės. Kalbėjau su miesto architektais, siūliau neišduoti leidimų tol, kol darbai objekte neužbaigti iki galo. O dabar yra kitaip: antai namelį susirentė, o terasos nespėjo iškloti, bet jau atsidarė, dirba, pelną kraunasi, nesvarbu, kad miesto vaizdas darkomas. Tokie verslininkai galvos dėl vietovės įvaizdžio nesuka – jie į pajūrį atvyksta tik vasarai ir tik pelno siekio vedini“.

Prišiukšlina, susirenka pinigus ir išvažiuoja


Tą pačią netvarką V. Šimaitis mato ir sukdamas aplink namelių ar kemperių kvartalus. Vieni nameliūkščiai lyg grybai dyksta už aukštos medinės tvoros Mokyklos gatvėje: verslininkas sako, kad jie nuo tvoros turėtų būti atitraukti, o ne langais remtis į gatvės tvorą.

Akivaizdu, kad šių pastatų savininkas taupo kiemo plotą ir stengiasi jame pristatyti būstų kuo daugiau, nesilaikant jokių atstumo reikalavimų ir nepaisant poilsiautojų gerovės.

V. Šimaitis įsitikinęs, kad tokiems laikiniems statiniams kurorte turėtų būti taikomas ir automobilių vietų reikalavimas, namelių savininkai privalo mokėti ne vien tik žemės, o ir komunalinius mokesčius nuo įrengtų kambarių skaičiaus.

„Dabar ir šitokio reikalavimo nėra. Esu sustabdęs ne vieną poilsiautoją, kuris kėsinosi mesti šiukšles į mano konteinerius. Žmonės nesupranta – galvoja, kad mieste išdėstyti konteineriai yra visų. O juk yra kitaip: mes, vietos gyventojai, mokame atliekų rinkliavą, o iš nelegaliuose nameliuose poilsiautojų besipelnantieji tik susirenka pinigus, mokesčių nemoka, savo veiklos nerodo, prišiukšlina ir išvažiuoja, -- problemą po problemos vardija šventojiškis. – Pasipelnyti iš poilsiautojų sugalvojo ir daugiabučių gyventojai – visi kiemai pristatyti namelių.

Net nežinau jų atsiradimo kilmės. Greičiausiai kiekvienas buto savininkas pasistatė po namelį, nors gali būti, kad kiemas – valstybės žemė“.

Lūšnynų plėtrą sustabdys tik griežta kontrolė

Paklaustas, kaip ir kas gali sutvarkyti, regis, nebevaldomą Šventosios „plėtros“ situaciją, V. Šimaitis atsako, jog reikalinga įstatymų pataisa.

Politikas įsitikinęs, kad situacija iš esmės pasikeistų, jeigu statytojams grėstų rimtesnė atsakomybė.

„Reikėtų įvesti tokią tvarką, kokią įvedus susireguliavo brakonierių veiklos kontrolė (sučiuptas pažeidėjas ne tik netenka žuvies ar mėsos, o ir priemonių, kuriomis nusižengė: meškerės, šautuvo, automobilio).

Esu tikras, jeigu verslininkai žinotų, kad bet kurią dieną gali netekti savo investicijų ir dar turėtų susimokėti solidžią baudą, nerizikuotų, -- įsitikinęs Tarybos narys. -- Tai, kas tinka Vilniui, netinka kurortui.

Čia, pajūryje, ir 50 kvadratų užimantis pastatas turi būti laikomas statiniu. Reikia vadovautis protingumo kriterijumi ir suprasti, kad atsiradus apribojimams ir besikuriantys verslininkai veiktų kitaip – galbūt jiems labiau apsimokėtų pasistatyti vieną didesnį pastatą nei visą teritoriją prigrūsti mažyčių namelių, o vėliau prie jų dar ir primontuoti priestatus (kai kurie taip jau daro). Kita vertus, nėra kuo stebėtis: Šventojoje sklypą turi Konstitucinio teismo teisėjas, kuris irgi nesilaiko įstatymo – apsitvėrė dvimetrine tvora, nors žino – ji gali būti tik 1,5 metro aukščio“.

V. Šimaičio žiniomis, namelių kvartaluose sklypus įgijusieji juos įformino tik... mūrinių tualetų dėka. Pastarieji buvo vieninteliai statiniai, turėję kadastrinius numerius. Ar sklypai, juose besiplečiantys statiniai yra įteisinti, kas jų savininkai, šventojiškio tikinimu, sužinoti yra pats tas laikas – geresnio metuose nebūna.

„Didžiausia klaida buvo padaryta kai, naikinant apskritis, žemėtvarkos tarnyba liko atskirta nuo Savivaldybės.

Gyventojai iki šiol nesupranta, kad Savivaldybė, skirstant grąžinamos žemės sklypus arba sprendžiant valstybinėje žemėje verslaujančiųjų klausimą, lieka nuošalyje ir lygiai taip pat, kaip eiliniai piliečiai, ieško atsakymo Nacionalinėje žemės tarnyboje, -- primindamas, jog sulaukia iš vietos gyventojų priekaištų dėl proceso vilkinimo, kalba Tarybos narys. -- Ši tarnyba išties turi daug galių ir valdo daug duomenų.

Nemanau, kad Savivaldybės darbuotojai atsisakytų su tarnyba bendradarbiauti, o rezultatas būtų akivaizdus: greitas ir efektyvus. Tereikia pradėti vieniems su kitais kalbėtis, dirbti bendram tikslui“.