Rodos, atvykusieji iki paryčių iššokti savo demonus, peržengti ribas, pamiršti tabu jau susikrovė lagaminus ir patraukė ten, iš kur atvykę - baigiantis vasaros sezonui Palanga tapo nebeatpažįstama. Nors poilsiautojų pamėgtose gatvėse dar tikrai neteks kaktomuša susidurti su spengiančia tyla, o saulėtais vakarais lankomiausiose vietose būriuojasi poilsiautojai, nesunku pastebėti, kad auditorija čia visai kitokia nei įprasta akiai.
Jei sezono viduryje Palanga buvo tikras šėliojimų ir vakarėlių miestas, dabar, panašu, virto šeimų kurortu. Bent jau darbo dienomis. Lėtai vežimėlius stumdami ir įsikibusius mažylius vesdami tėvai vaikštinėja J. Basanavičiaus gatve. Vieni jų traukia jūros link, kiti ieško vietų ramiai pavakaroti. Tiesa, į akis krinta ir gatvėje vaikštinėjančios senyvo amžiaus moterys, kurios paprastai visą vasarą stengiasi aplenkti šį šurmulingą ir audringą maršrutą. Kad auditorija vasaros pabaigoje pasikeičia beveik kardinaliai pastebi ir vietiniai darbuotojai.
Kambarius nuomojanti verslininkė Jurgita teigia, kad vasaros pabaiga dažniausiai sutraukia ramybės ieškančius žmonės. Anot jos, sezono pabaigoje pagrindiniai svečiai pensijinio amžiau poilsiautojai arba ligoti žmonės. Tuo tarpu padavėjas Evaldas juokiasi, kad vasaros pabaigoje Palangos močiutės, pamiršusios nuovargį ir skaudančius sąnarius, išskuba į pagrindines gatves: „Keičiasi auditorija, atsiranda daugiau pagyvenusių žmonių, visos močiutės drąsesnės pasidaro, gal vasaros vidury per karšta“.
Paplūdimys jau visiškai tuščias. Jei iki šiol poilsiaujantiems Palangoje atrodė, kad gali būti sunku rasti vietos paplūdimyje, dabar ši problema tikrai nekils. Krantu pravažiuoja vos vienas kitas dviratis, tyla ir saulėlydžiu grožisi porelės, keli vaikai rausiasi smėlyje. Viskas pasikeitė taip kardinaliai, kad, rodos, esi ne Palangoje. Jokio šurmulio, jokio sausakimšo paplūdimio.
Ir nors pajūris dabar labiau primena ramybės oazę, tačiau gelbėtojai vis dar turi darbo – poilsiaujančius drąsuolius, mėgstančius patikrinti jūros lygį, tenka parvaryti į krantą. Ir tokių tikrai ne vienetai. O štai į paplūdimio kavinių darbuotojus žiūrėti liūdna – sėdi smakrus parėmę rankomis ir nežino, kur dėtis. Kavinės tuščios lyg po karo.
Vienos paplūdimio kavinės darbuotojas patikina – veikti nebėra ką. „Dabar jau visai nėra žmonių. Savaitgalį dar buvo, o dabar - viskas. Rugsėjo 15 užsidarysim“, - pasakojo barmenas. Vaikinas tikino, kad liepą pajūrio kavinės poilsiautojus traukė kaip bites prie medaus – kartais net būdavo sunku rasti vietos prisėsti. Pažiūrėjus į Palangą vasaros pabaigoje tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kad čia renkasi vakarėlių liūtai.
Naują kvėpavimą kurortas įgauna saulei leidžiantis. J. Basanavičiaus gatvė vėl prisipildo žmonių. Visi jie skuba Baltojo tilto link saulės palydėti. Dažniausiai ant tilto ir pasilieka. O pajūrys nusidažo raudonai. Ir tada gęsta. Tyliai, be šurmulio. Lieka tik keli žmonių siluetai. Kitokia Palanga.
