Ne paslaptis, kad butai kurorte kainuoja tiek pat arba netgi daugiau nei Vilniuje. Kalbama, kad rudenį bųstai Palangoje pigs. Kaina turėtų kristi ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusios geopolitinės situacijos, bet ir didelės nekilnojamojo turto pajūryje pasiūlos – gyvenamojo ploto statybos čia sparčiai auga. Tačiau klientų, galinčių įpirkti solidžiai įkainotą neklinojamąjį turtą, mažėja.
Mat, dauguma butus Palangoje ar Šventojoje perkančiųjų yra lietuviai, įsigyjantys kurorte antrąjį būstą. Išgelbėti situaciją rinkoje galėtų nebent plečiama Palangos infrastruktūra, kad kurortas taptų lankomas ne vien tik vasaros mėnesiais.
Didžiulė būstų pasiūla
Agentūros „Ober-Haus“ Palangoje atstovė, nekilnojamojo turto ekspertė Nerilė Drakšienė sako, kad būsto pasiūla Palangoje yra didžiulė.
„Teko girdėti, kad kai kuriose agentūrose tariamai rikiuojasi pirkėjų eilės. To tikrai nėra. Naujų daugiabučių namų pristatyta ir dar statoma labai daug. Be to, nebeliko pirkėjų iš užsienio, Rusijos, dabartiniai pirkėjai yra vien lietuviai“, – kalba „Ober-Haus“ turto vertintoja.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ Klaipėdos padalinio direktorė Aušra Galvydytė tikina, kad naujo būsto statybos Palangoje atsigauna, ypač džiugios perspektyvos laukia Šventosios.
„Šiuo metu vykdomi 5–6 nauji projektai. Dauguma jų buvo užšaldyti 2013–2014 metais. Šias statybas pavyko atgaivinti atsiradus naujiems investuotojams. Todėl projektai yra įvardijami naujais, – aiškina A. Galvytytė. – Tačiau tai nereiškia, kad nekilnojamojo turto rinka taip pat buvo užšaldyta. Daugiau ar mažiau prekyba vyko nuolat“.
Pasak „Capital“ agentūros atstovės, be tęsiamų statybų, artimiausiu metu planuojama pradėti dar bent 4–5 naujus projektus.
Daugiau nei prieš 20 metų Palangoje įkurtos nekilnojamojo turto agentūros „Palnesta“ direktorė Eurika Šatkauskienė teigia, kad būsto rinkos situacija yra glaudžiai susijusi su šalies geopolitine situacija.
„Iki įvykių Ukrainoje viskas buvo labai gerai – prekyba nekilnojamuoju turtu klestėjo, turėjome daug užsakymų iš užsienio ir Lietuvos įmonių, kurios yra glaudžiais ryšiais susijusios su Rusija. Tačiau, atsiradus politinei įtampai, šie nekilnojamojo turto pirkėjai atsisakė investuoti Palangoje. Buvo sustojusios ir pradėtos statybos, - pasakoja agentūros vadovė. - Euro įvedimas tam tikrai neturėjo reikšmės. Tad sunku prognozuoti, kas bus ateityje, kaip keisis ar nesikeis būsto kainos Palangoje šių metų rudenį. Manau, kad situacija pasitaisytų, jeigu politikai surūkytų taikos pypkę.
Naujai atsiradusi nekilnojamojo turto agentūra „Pajūrio nekilnojamasis turtas“ prieina prie išvados, kad senos statybos butai Palangoje, Lietuvoje įsivedus eurą, pabrango. Agentūros akcininkė Jolanta Širokaja prognozuoja, kad būsto kainos kurorte ir toliau kils.
„Džiugu tai, kad naujieji investuotojai atstato, naujina buvusius apleistus, apgriuvusius pastatus. Dėl to Palanga gražėja, o pirkėjams atsiranda naujos galimybės investuoti pinigus. Pastebime, kad maždaug pusė būstą kurorte perkančiųjų įsigyja jį tam, kad išnuomotų. Turime daug klientų, kurie iš pradžių būsto ieško, o jį nusipirkę iškart perleidžia mums – agentūrai, kad išnuomotume“, – kalba J. Širokaja.
Taip pat agentūra susiduria su problema – ilgą laiką butą pardavinėję klientai vasaros sezono metu apsigalvoja ir nori būstą nuomoti, siekia dar šiek tiek užsidirbti pinigų, o pardavimą nukelia rudeniui.
Naujų butų kainos krenta?
Agentūroje „Ober-Haus“ prekiaujama būstais, kurių vidutinė kaina už kvadratą svyruoja nuo 579–869 Eur (senos statybos daugiabučiuose namuose) iki 1700 Eur (naujai statomuose objektuose).
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ vadovė Klaipėdoje patikino, kad šiuo metu siūlomų pirkti butų kaina taip pat labai įvairi. Tam įtakos turėjo rinkoje atsiradę butai už labai žemą kainą (900 eurų už kvadratą). Mat vidutinė būsto kaina kurorte yra apie 1400–1700 Eur už 1 kv.m, o prabangaus būsto (su vaizdu į jūrą, viršutiniame aukšte, su terasa) – ne mažiau nei 2000–3000 Eur už 1 kv.m.
„Palnestos“ duomenimis, šiuo metu kurorte yra statomi 8–9 nauji daugiabučiai namai. Vieni brangiausiųjų vertinami maždaug 3765–4600 Eur už 1 kv.m, vidutinė naujo būsto kaina – apie 2000 Eur už 1 kv.m, o senos statybos būsto kaina – mažiausia ir vertinama 600–700 Eur už 1 kv.m.
„Tokia šių butų kaina buvo ne visada, ji kiek nukrito. Tačiau ne tai yra didžiausia bėda, o tai, kad atsirado sąstingis“, – paaiškino E. Šatkauskienė.
Kalbėdama apie būsto kainas, J. Širokaja sako, kad brangesni yra Palangos centrinėje dalyje, pigesni – toliau nuo Baltijos, už Klaipėdos plento į Kretingos pusę.
„Taip pat pastebime, kad pigiau vertinami butai arčiau laiptinių. Pigesni ir senos statybos, nors pasikeitus valiutai pabrango ir šie. Jeigu iki šių metų pradžios tokį butą buvo įmanoma nusipirkti už 29 tūkstančius Eur, tai šiuo metu už seną, kuriam būtinas kapitalinis remontas, teks pakloti maždaug 10 tūkst. Eur daugiau, – grįsdama žodžius konkrečiais skaičiais kalba agentūros akcininkė. – Iš pigiausių naujos statybos galėčiau įvardyti dviejų kambarių, 44 kv. m ploto butus „Grafų lankose“ (Vėžių g.) – 42900 Eur. Pigiau parduodami ir tiems, kas visą sumą sumoka iškart”.
Nori visiškai įrengtų namų
„Ober-Haus“ duomenimis, didžioji dalis butų siūlomi visiškai įrengti – norintieji kurorte turėti antrąjį būstą neturi laiko ir galimybių patys rūpintis panašiais darbais. Tad visiems yra patogiau, kai būstai visiškai įrengiami ir tik tuomet parduodami.
Kalbėdama apie komfortą, „Capital“ Klaipėdos padalinio direktorė minėjo, kad siūloma pirkti tiek visiškai įrengtus, tiek su daline apdaila butus.
„Pasiūloje yra vienodas kiekis ir vienokių, ir kitokių butų. Pasitaiko, kad žmonės nori būstą įsirengti savaip, pagal savo poreikius, savo skonį. Todėl projektų vykdytojai palieka galimybę pirkėjui pačiam spręsti dalį klausimų. Tačiau ne visus. Pavyzdžiui, vonia, tualetas, dušas ir virtuvė paprastai jau būna sukomplektuoti“, – sako A. Galvytytė.
Beveik visi „Palnestos“ siūlomi butai naujai pastatytuose daugiabučiuose būna visiškai užbaigti.
„Projektų vykdytojai pageidauja pastatą užbaigti kuo greičiau ir vienu metu. O laukiant pirkėjų ir kol šie apsispręs, kaip butą suremontuoti, būtų gaištamas laikas. Todėl dažniausiai pirkėjams siūlomi jau yra visiškai įrengti“, – patikslino E. Šatkauskienė.
Jos duomenimis, klientai dažniausiai dairosi būsto su autonominiu šildymu.
„Pajūrio nekilnojamasis turtas“ atstovė sako, kad tarp šiuo metu agentūros siūlomo turto yra ir namai su autonominiu dujiniu bei centriniu kolektoriniu šildymu.
„Pirkėjai paprastai ieško buto su visiška apdaila. Juk jie dažnai yra kito miesto gyventojai ir nenori papildomų rūpesčių. Jeigu pirkėjų išsirinktas butas yra baigiamame statyti name, dažnai pageidaujama pačiam išsirinkti grindų, sienų spalvą, – pasakoja „Pajūrio NT“ agentūros atstovė. – Pirkėjai renkasi ir šildymo sistemą. Pasirinkimas priklauso nuo to, kam butas perkamas: nuomoti ar gyventi nuolat. Pastarieji pirkėjai pageidauja būsto su centriniu kolektoriniu šildymu, o kas rengiasi butą naudoti tik vasarą, renkasi elektra arba dujomis šildomus.“
Ar pigs, ar brangs – neaišku
Kalbėdama apie nekilnojamojo turto rinkos prognozes, N. Drakšienė sakė, kad būsto kaina kurorte turėtų išlikti stabili.
„Pigti tikrai nepigs, o ir brangti nėra kur – pirkėjų nepasirinksi, jų daugiau neatsiras, nebus kam kainas kelti“, – įsitikinusi nekilnojamojo turto ekspertė.
Agentūros „Capital“ Klaipėdos regiono vadovės manymu, rudeniop nekilnojamasis turtas Palangoje turėtų šiek tiek pigti. Į A. Galvytytės atstovaujamą agentūrą pirkėjai dažniausiai kreipiasi vasaros sezonui įsibėgėjant. Kainų mažėjimą, pašnekovės manymu, gali lemti ir vis didėjanti pasiūla: atsiradus konkurencijai, kad butai greičiau būtų parduoti, projektų vykdytojai kainas gali kiek sumažinti.
Paklausta, ar gyvenamojo namo vieta turi įtakos buto kainai, agentūros „Capital“ atstovė atsako neigiamai. Pasirodo, net jeigu pastatas yra arčiau jūros, bet būstas – nepatrauklus (nėra automobilio stovėjimo aikštelės, pro langus neatsiveria gražus vaizdas), kaina gali būti tokia pati ar net žemesnė nei daugiabutyje name, stovinčiame atokiau miesto centro. Nors, kalbant apibendrintai, vis dėlto laikomasi tendencijos, jog arčiau jūros esantys butai yra brangesni.
Kalbėdama ateities tendencijas, „Pajūrio NT“ agentūros atstovė tikina, kad nekilnojamojo turto kaina ne tik nekris, o atvirkščiai – gali augti. J. Širokaja prognozavo, jog nebent žiemą būsto savininkai, baimindamiesi didelių mokesčių, ryšis butus parduoti.
Dauguma butų – mažo ploto
N. Drakšienė pastebi, kad dabar statomuose namuose butai yra mažos kvadratūros – nuo 25 kv. m, nors standartinio būsto plotas išlieka 40–50 kv. m.
„Žinoma, yra ir itin didelių butų. Pavyzdžiui, Kęstučio gatvėje statomos „Kuršių vilos“. Čia didžiausio kvadratūra siekia apie 115 kv.m, pats mažiausias čia parduodamas butas užima apie 50 kv.m“, – vardija N. Drakšienė.
Šiuo metu statomų būstų plotas, agentūros „Capital“ duomenimis, gali būti įvairus: nuo 23 iki 80 kv. m su terasa.
„Kadangi Palangoje populiaru įsigyti butą kaip antrą būstą, tai ir įsigyjamų plotas nėra didelis – nuo 25 iki 40 kv. m“, – sako A. Galvydytė.
„Palnestos“ vadovės teigimu, patys brangiausi butai yra Birutės, Meilės alėjose ir Vytauto gatvėje. Čia būstas vertinamas iki 4600 Eur už 1 kv. m. Vidutinis naujo buto plotas, agentūros „Palnesta“ duomenimis, yra 25–50 kv. m, o senos statybos butai taip vadinamame „bame“ (daugiabučių namų kvartalas tarp Klaipėdos plento ir Kretingos gatvės – aut.past.) svyruoja nuo 40 iki 100 kv. m.
Įsigytą nuomai butą būtina administruoti
„Ober-Haus“ atstovės žiniomis, dauguma pirkėjų būstą perka tam, kad išnuomotų. Tačiau retas kuris susimąsto, kaip tą būstą prižiūrės žiemos metu, kaip ir kas jį tvarkys vasarą (nuomojant reikia samdyti valdytoją, skalbėją arba pavesti šį darbą agentūrai).
„Dažnai apie tai nesusimąstoma, galvojama vien apie verslą ir lengvą pelną. Pasitaiko, kad būsto šeimininkai, išvykdami visam šaltajam laikotarpiui, išjungia šilumą. Taip neva sutaupo pinigų mokesčiams. Tačiau tokio taupumo padariniai pasirodo pavasarį, įšalui išėjus – butą tenka remontuoti iš naujo“, – įspėdama, kad ne visada lengvai uždirbami pinigai yra lengvi, pasakojo N. Drakšienė.
Būtent iš taupumo, antrus būstus kurorte perkantieji renkasi namą, kuriame įrengtas autonominis arba centrinis kolektorinis šildymas. Pastarasis, „Ober-Haus“ atstovės tikinimu, yra pats populiariausias.
Agentūros „Capital“ parduodamuose naujuosiuose Palangos daugiabučiuose namuose galima aptikti įvairų apšildymą: autonominį elektrinį arba dujinį, centrinį kolektorinį (kai galima šilumos kiekį reguliuoti pačiam vartotojui).
Pirkėjai – lietuviai
„Tarp perkančiųjų nekilnojamąjį turtą Palangoje užsieniečių mažai. Retai kada naują butą ryžtasi nusipirkti ir vietos gyventojai. Nebent palangiškiai, sukūrę naują šeimą. Patys dažniausi mūsų pirkėjai – iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų. Jie perka butą kaip antrąjį būstą arba jį išnuomoja. Tai – labai ryški tendencija. Žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą, jį nuomoja ir taip uždirba. Galbūt dėl to butų paklausa Palangoje ne tik nemažėja, o tiktai didėja, ir tai dar ne pabaiga, – džiūgauja nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ brokerė. – Labai smagu, kad pamažu atsigauna ir Šventoji. Čia jau yra vykdomas vienas projektas, rengiamasi kitam. Ši gyvenvietė labai patraukli mažesnių miestų gyventojams, tikimasi, kad būstą Šventojoje galima įsigyti pigiau nei Palangoje. Iki šiol galbūt taip ir buvo, tačiau ateityje kainos Šventojoje tikrai išaugs, Palanga juk ne guminė“.
„Pajūrio NT“ agentūros duomenimis, nekilnojamąjį turtą kurorte dažniausiai įsigyja svečiai iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus. Atsiranda ir vienas kitas užsienietis. Tačiau pastarieji dažnai svarsto, kur jiems vertingiau investuoti – Palangoje ar Vilniuje.
Palanga būsto kainomis lenkia Vilnių
Bendrovės „Marleksa“ direktorius, turto vertintojas Marius Kondratas sako, kad nekilnojamojo turto agentūrų pozicija – optimistiška.
„Palyginome dviejų metų tendencijas ir pastebėjome, kad Palangoje (įskaitant ir Šventąją) nekilnojamojo turto kainos neženkliai, bet augo (2–3 procentais). Nepasakyčiau, kad tai susiję su valiutos pasikeitimu, greičiau tai – ekonominių sąlygų gerėjimo padarinys, – pasakojo turto vertintojas. – Vertinant sudarytus sandorius, galima drąsiai teigti, kad, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, Palanga lenkia Vilnių. Sostinėje sandorius sudarė 4 proc. gyventojų, Palangoje – 5 proc. Per 2014 metus šiame mieste sudaryta apie 400 sandorių, įregistruota apie 500 naujų būstų.“
M. Kondrato teigimu, Palanga sparčiai plečiasi. Tačiau, kiek ilgai plėtra truks, turto vertintojas neprognozuoja.
„Vietos, kur galėtų būti vystomi nauji projektai, statomi nauji namai, aplink Palangą yra pakankamai. Tačiau kyla kitas klausimas, ar užteks pirkėjų?“ – retoriškai teiraujasi bendrovės „Marleksa“ vadovas.
Pašnekovo žiniomis, mūsų kurorte atsirado arba artimiausiu metu atsiras apie 20 naujų objektų. Atrodytų, kad išaugs ir naujų būstų pasiūla. Tai turės įtakos ir kainai. Šiuo metu, turto vertintojo teigimu, ekonominės klasės bute kvadratinis metras ploto kainuoja iki 1000 Eur, vidutinės klasės – apie 1500 Eur, prabangos segmente – 4000 Eur.
„Vilniuje būsto kainos yra panašios ir šiek tiek mažesnės. Tad antrąjį būstą Palangoje perkantys klientai nori, kad jis būtų naudingas ne tik tuos tris vasaros mėnesius, o ir ilgiau. Čia turėtų rimtai susimąstyti patys palangiškiai: ką pasiūlyti antro būsto pirkėjams, kad jų miestas būtų patrauklus visus metus“, – baigdamas pokalbį patarė M. Kondratas.
Turto vertintojo manymu, pagerinta kurorto infrastruktūra ne tik pritrauktų daugiau naujų pirkėjų, bet ir pakeltų nekilnojamojo būsto kainą Palangoje.