Minant pedalus aktyviausiai dirba šlaunų raumenys, taigi važinėti dviračiu patartina visais atvejais, kai reikia reabilitacijos po kelio (taip pat ir menisko) operacijų. Pirmiausia, kad kai kurios raumenų grupės neatrofuotųsi ir silpnam (nusilpusiam, jautriam) keliui užtikrintų stabilumą. Minti pedalus - ritmingi, kontroliuojami, taigi saugūs judesiai, leidžiantys išvengti sąnario raiščio patempimų.

Važiuojant dviračiu dirba visi raumenys. Ne tik kojų. Dviračių sportas - kompleksinis, priverčiantis dirbti beveik visus kūno raumenis. Labiausiai apkrauti, žinoma, kojų raumenys. Pečių ir rankų raumenys padeda išlaikyti pusiausvyrą, o važiuojant įkalne priversti paplušėti nugaros raumenys.

Žinoma, dviratis nėra vienintelis būdas sportuoti turint antsvorio, kelių ar kulkšnių problemų. Galima plaukioti. Bet tai nuobodžiau, ypač baseine. Pasivažinėti dviračiu po parką bus ir teigiamas psichologinis poveikis. Jei norite pasimėgauti vienatve, kai ką apmąstyti, į žygį dviračiu leiskitės vienas. Jei prikibo depresija, geriau važiuoti su grupele. Tikri dviračio aistruoliai - politikai Romano Prodi, Tony Blairas, dainininkė Madona, manekenė Laetitia Casta.

Taikyti kompleksinį - dviračių sportą gali daugelis: nauda ir raumenims, ir protui. Ant dviračio gali sėsti ir sėda bet kokio amžiaus žmogus. Minant pedalus karštą dieną reikėtų pasisaugoti karščio smūgio, nepervargti.

Dviratis-grožio eliksyras

Moterims šiek tiek geriau sekasi praktikuoti dviračių sportą. Keista? Pasirodo, jų kojos paprastai būna ilgesnės nei vyrų, palyginti su viso kūno proporcijomis, t.y. to paties ūgio vyro ir moters kojos bus nevienodo ilgio. Moters - ilgesnės.

Dėl tokių proporcijų moterų mynimas pedalais yra efektyvesnis. Beje, dviratis - tikras grožio eliksyras, nepaprastas fitnio instrumentas: padeda suformuoti skulptūriškus, tobulus sėdmenis, sumodeliuoti visą koją. Priešingai, nei manoma, blauzdos nuo šio sporto nusustambėja.

Važiavimas dviračiu atvirame ore skatina gamintis vitaminą D, kuris būtinas, kad kaulai pasisavintų kalcį. Štai kodėl sėsti ant dviračio itin pravartu menopauzę išgyvenančioms moterims, kurių tyko osteoporozė - kaulų nusilpimas netekus kalcio.

Kaip ir bet kokia aktyvi veikla atvirame ore, dviračių sportas stiprina imunitetą.
Jau po pirmųjų 25 važiavimo minučių organizme startuoja metabolizmo procesai - imami deginti riebalai. Kokiu greičiu važiuoti? Greitai, bet neperlenkiant. Sakoma, kad reikiamas intensyvumas toks, kuris leidžia mynėjams pasišnekučiuoti tarpusavyje ir net paniūniuoti dainelę. O kokiu greičiu dega kalorijos? Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, svorio ir kitų parametrų, bet vidutiniškai per valandą galima sudeginti 400-500 kalorijų.

Dviratis - tarsi tonikas raumenims. Reikiamai tonizuoti kojų ir sėdmenų raumenys neleidžia atsirasti celiulitui arba su juo susidoroja.

Dviračių sportas padeda:

• turintiesiems antsvorio;

• širdininkams;

• tiems, kuriuos vargina aukštas kraujospūdis;

• užpuolus depresijai;

• sergantiesiems kojų artroze.

Nepatartina:

• sergantiesiems kaklo artroze;

• jei kamuoja paniška baimė paklysti;

• pavasarį - linkusiesiems [alergiją žiedadulkėms;

• turintiesiems rimtų prostatos problemų.