„Mokslininkai apie klimato kaitą kalba jau 20 metų nuo tada, kai pastebėjo šį reiškinį, tačiau pastaruoju metu pertraukos tarp atskirų ekstremalių oro reiškinių yra itin sutrumpėjusios“, – teigia Vokietijos federalinio aplinkos fondo generalinis sekretorius Heinrichas Bottermannas.
Pasak jo, vienas tų ekstremalių reiškinių, įrodančių klimato kaitą Centrinėje Europoje, yra liūtys.
Atogrąžų Europa
Kadangi į žemės atmosferą išmetama vis daugiau CO2, temperatūra kyla. Šiltame ore kaupiasi daugiau drėgmės nei šaltame, aiškina Redingo universiteto meteorologas Rogeris Brugge. Pasak jo, per Atlantą keliaujantis šiltas oras gali sukaupti daug drėgmės ir išlaisvinti ją kritulių pavidalu virš Europos.
„Šiltesnis klimatas yra „energingesnis“ klimatas. Atogrąžose būna daug didelių audrų ir gausaus lietaus. Šiaurės Europoje taip pat bus pastebima vis daugiau ir smarkesnių liūčių“, – tikina meteorologas.
Apželdinti miestai sušvelnintų poveikį
Miestai jau kovoja su smarkiomis liūtimis ir jų pasekmėmis – potvyniais. Užtvindyti namų rūsiai, purvini parkai, nepravažiuojami keliai yra didelis iššūkis vietos pareigūnams ir gyventojams.
Taip yra todėl, kad kanalizacija nepritaikyta tokiems dideliems vandens kiekiams, kokius dabar tenka atlaikyti, teigia H. Bottermannas. Pasak jo, reikėtų arba įrenginėti potvynio baseinus, arba plėsti kanalizacijos infrastruktūrą.
Tačiau, anot H. Bottermanno, vietoje to, kad plėstume infrastruktūrą ir mėgintume prisitaikyti, galime sušvelninti klimato kaitos pokyčių sukeliamus ekstremalius oro reiškinius. Specialistas siūlo „šviežio oro perėjas“ – miestų plotus be pastatų, kurie neleistų miestams tapti „šilumos salomis“. Taip nutinka, kuomet sušilęs miesto cemento ir asfalto oras lieka įkalintas tarp daugiabučių pastatų ir biurų dangoraižių.
Kita mintis – didelio masto žaliosios infrastruktūros projektai. Daugiau augalų miesto aplinkoje tiesiogiai mažintų pasaulinį atšilimą, kadangi augalai kaupia CO2 ir gamina deguonį.
Klimato kaitos pasekmė – gaisrai ir dykumėjimas
Kalifornijos valstijoje žmonės neturi problemų dėl gausių kritulių. Priešingai – jie susiduria su lietaus trūkumu ir beveik ketverius metus trunkančia sausra. Ūkininkai nežino, kiek ilgai jie dar galės laistyti savo augalus.
Sausra taip pat sukelia katastrofiškus gaisrus. Šiais metais daugiau nei 4,5 tūkst. gaisrų sunaikino 580 kvadratinių kilometrų žemės plotą. Nesena studija atskleidė, kad pasaulinis atšilimas blogina Kalifornijoje padėtį, sausros stiprėja.
Klimato pokyčiai taip pat spartina Šiaurės Afrikos Sahelio regiono dykumėjimą. Besiplečianti dykuma iš sausros paveiktų teritorijų verčia trauktis gyvenvietes.
„Vidurio Sahelis yra toli nuo artimiausios jūros, todėl regione vyrauja visai kitokios klimato sistemos nei Europoje“, – sako meteorologas R. Brugge.
Pasaulinis atšilimas veja iš namų
Dykumėjimas taip pat sukelia dar vieną problemą, kurią galima vadinti pasaulinio atšilimo pasekme. Tai – „klimato pabėgėliai“, žmonės, kurių kadaise derlingos žemės virsta dulkėmis ir verčia juos palikti namus bei ieškoti naujų gyvenamųjų vietų.
„Jei klimatas keičiasi, negalima nė kalbėti apie tai, kad savo žemėse po 50 metų galėsite auginti augalus, kuriuos auginate dabar. Anglijoje dabar esama vynuoges auginančių regionų. Tai prieš kelis dešimtmečius buvo neįsivaizduojama, – pažymi R. Brugge. – Ir čia kalbame apie Europą. O ką augintumėte, jei gyventumėte dykumos pakraštyje, kuri per 50 metų pajudėtų 300 kilometrų? Jums tektų kraustytis.“
Dėl klimato kaitos žmonės netenka namų ir kituose pasaulio regionuose. Daugeliui Ramiojo vandenyno salų graso kylantis jūros lygis, ištisi Pietų Azijos kaimai yra „prarijami“ vandenyno.
„Greenpeace“ studijos duomenimis, šiandieną skaičiuojama 20 milijonų „klimato pabėgėlių“. Jei temperatūra taip kils ir toliau, per 30 metų tokių pabėgėlių skaičius pasieks 200 milijonų.
